Dietologei antrina ir Vilniaus universiteto Medicinos fakulteto profesorius Rimantas Stukas. „Geriau gerti mineralizuoto ar tiesiog paprasto vandens. Žinoma, vaisvandeniai be cukraus ir be kalorijų - geresnis pasirinkimas už ankstesnį, bet tikrai nepatarčiau jų vartoti daug“, - sakė mitybos specialistas.
Šiuo metu ypač plačiai reklamuojamo populiaraus gazuoto gaivaus gėrimo sudėtyje - vanduo, anglies dioksidas, dažiklis E 150d, rūgštis: fosforo rūgštis, saldikliai: natrio ciklamatas, acesulfamas K ir aspartamas, natūralios kvapiosios medžiagos, kofeinas, rūgštingumą reguliuojanti medžiaga: natrio citratai. Sudėtyje yra fenilalanino šaltinis.
Kokie pavojai slypi saldikliuose
Sudėtyje minimas aspartamas yra iki 200 kartų saldesnis už cukrų. Europos maisto saugos tarnybos (EFSA) ekspertai, Europos Komisijos nurodymu pakartotinai ištyrę sudėtyje minimo saldiklio aspartamo poveikį žmogaus organizmui, patvirtino, kad jį vartoti kaip cukraus pakaitalą yra visiškai saugu.
Gydytoja dietologė D. Pipiraitė-Lazarevičienė to neneigia, tačiau atkreipia dėmesį į tai, kad, palyginti su cukrumi, suteikdami stipresnio saldumo pojūčio saldikliai perstimuliuoja mūsų receptorius ir tiesiog nebejausime saldumo valgydami obuolį ar kitą mums įprastai buvusį saldų produktą.
„Vartodami saldiklius ilgainiui galime nebejausti natūralių produktų skonio, nes receptoriai bus paveikti. Yra tyrimų, įrodančių, kad vartojantys saldiklių rizikuoja antsvorio problemomis ir netgi cukrų pakeitus jais svoris ne sumažėja, o padidėja“, - sakė gydytoja dietologė.
Žavėtis tuo, kad gėrimas neturi kalorijų, D. Pipiraitės-Lazarevičienės nuomone, tikrai nereikia, nes paprastai tokie produktai turi kitų medžiagų. „Jei etiketėje matome, kad gėrimas turi kofeino, fosfatų, turime suprasti, kad tai nėra naudinga mūsų organizmui“, - pabrėžė gydytoja dietologė.
D. Pipiraitė-Lazarevičienė renkantis ne pirmo sveikumo produktus pataria laikytis tokios taisyklės: labai retai ir po nedaug žalos nepadarys, bet piktnaudžiauti nepatartina.
„Jeigu vaisvandenius, reklamuojamus, kaip turinčius nulį kalorijų ir nulį cukraus, gersime mažais kiekiais ir retai, tikrai nepakenksime sau. Tačiau šalių, kuriose gaivieji gazuoti gėrimai labai populiarūs, patirtis rodo, kad net ir pakeitus juose naudojamą cukrų saldikliais, žmonės neišvengia problemų“, - pabrėžė gydytoja dietologė.
Vaikų sergamumas bado akis
Europos Komisijos narys, atsakingas už sveikatą ir maisto saugą, Vytenis Povilas Andriukaitis įsitikinęs, kad sergamumas diabetu visoje Europos Sąjungoje (ES) auga tik dėl didelio cukraus kiekio maiste.
Pasak eurokomisaro, visos Bendrijos maisto gamintojai pasirašė susitarimą, kuriuo įsipareigojo sumažinti cukraus, druskos ir riebiųjų rūgščių kiekius maiste, o visų pirma - produktuose vaikams ir paaugliams. Iki 2030 metų cukraus kiekis produktuose turės mažėti 10 proc.
„Dalis industrijos pradėjo tai įgyvendinti ir cukrų keičia saldikliais. Tačiau tai iškėlė problemą - gaminio, kuriame vietoje cukraus yra saldiklio, skonis pasikeičia. Žinoma, ir kaina. Tai yra dėl to, kad maisto gamintojai reformuluoja maistą, tačiau žmonės apie tai neinformuoti, nežino, kas ir kodėl, tad dėl pasikeitusio skonio kaltas kokybės suprastėjimas“, - sakė V. P. Andriukaitis.
Pasak buvusio sveikatos apsaugos ministro, cukraus perteklius maisto produktuose - didžiulis, ir tai susiję su antro tipo vaikų diabeto augimu. „Mano, kaip gydytojo, pareiga, kad gamintojai sparčiau mažintų cukraus kiekius maiste, nes vaikų antro tipo diabetas yra akis badanti tikrovė Europos Sąjungoje - visur - ir Lietuvoje, ir Portugalijoje, ir kitose ES šalyse“, - pabrėžė V. P. Andriukaitis.
Europos Komisijos nario teigimu, bandymas mažinti cukraus ir kitų sveikatai nepalankių ingredientų kiekius maiste rinkai atsiliepia kitu galu - kinta kokybė, skonis.
Apie diabetą
ELTA primena, kad pirmo tipo diabetas nustatomas apie 10 proc. visų sergančiųjų šia liga, vystosi dėl autoimuninio kasos beta ląstelių pažeidimo. Šio tipo diabetu sergančio žmogaus kasa negamina insulino. Pirmo tipo diabetas vadinamas jaunų žmonių liga, pasireiškianti labai akivaizdžiais simptomais - žmogus jaučia silpnumą, jį vargina troškulys, džiūsta burna, padažnėja šlapinimasis, todėl diagnozė iš karto būna aiški. Šio tipo diabetu sergančiam ligoniui būtinos kasdienės insulino injekcijos.
Antro tipo diabetu dažniausiai serga vyresnio amžiaus žmonės, nors gali sirgti ir vaikai. Sergančiojo kasa insuliną gamina, tačiau jo pasisavinimas organizme sutrinka, todėl gliukozė iš kraujo nepatenka į ląsteles. Pavalgius gliukozės kiekis pradeda kilti, dėl insulino stygiaus vystosi įvairios komplikacijos.
Tyrimai rodo, kad viena sparčiausiai pasaulyje plintančių ligų vadinamam antro tipo diabetui įtakos turi gyventojų senėjimas, žalingi įpročiai, netinkama mityba, mažas fizinis aktyvumas ir nutukimas. Antsvorio turi apie 80 proc. sergančiųjų antro tipo diabetu, todėl susirūpinti turėtų visi, kurių kūno masės indeksas didesnis kaip 25 (pavyzdžiui, ūgis 168 cm, svoris daugiau kaip 70 kg), moterims juosmens apimtis viršija 88 cm, vyrams -102 cm. Moterims, kurios gimdė per 4 kg svorio naujagimius ir kurioms buvo išsivystęs nėščiųjų diabetas, taip pat rekomenduojama atlikti gliukozės toleravimo mėginį. Šį testą turėtų atlikti ir tie, kurių artimieji serga cukriniu diabetu.
