Sulaukus rudens tokių straipsnių vis mažėja ir formuojasi įspūdis, kad sveikata privalu rūpintis nuo kovo mėnesio pradžios iki spalio pabaigos. O tada jau ateina laikas atsipalaiduoti ir atleisti vadeles. Nors, ne... Dar per Naujų metų sutikimo vakarėlį norėtųsi gerai atrodyti. Taip dažnas mūsų ir užsisuka tame pačiame rate. Rate, kuomet mūsų kūno svoris svyruoja tai į vieną, tai į kitą pusę.
Vertinant iš fiziologinės pusės, natūralu, kad žmogaus kūno svoris per neilgą laiką šiek tiek kinta. Taip teigia tinklaraščio Sulieknek.lt autorė, virš 53 tūkstančių sekėjų socialiniame tinkle „Facebook“ turinti mitybos specialistė Vaida Kurpienė, kovo 17-ąją dalyvausianti pokyčių konferencijoje „Išdrįsk pradėti. Antras kartas“. Pasak jos, vakare sūriau pavalgius ir išgėrus didesnį kiekį skysčių, kitą dieną užlipus ant svarstyklių galite pamatyti ir vienu, ir keliais kilogramais šoktelėjusią rodyklę. Tokius nedidelius vieno ar pusantro kilogramo kūno svorio svyravimus moterys pastebi ir artėjant menstruacijoms. Tik to priežastis nebus riebalai, o susilaikę skysčiai, kurie neužilgo natūraliai pasišalins. Tačiau sąmoningas nesirūpinimas augančiu kūno svoriu žiemą, o po to metimas artėjant pavasariui, organizmui tik kelia stresą, ir sveikatai tik kenkia.
Taigi, kaip nepakliūti į šį svorio svyravimų ratą, kaip pradėti sveikai maitintis ir „nepamesti“ ūpo tai daryti nuolatos, kokius tikslus sau kelti ir kaip savęs neskriausti parklupus, kalbamės su Vaida Kurpiene.
Nesvarbu, ar sveikiau maitintis nusprendėme norėdami šiek tiek padailinti kūno formas, ar rūpintis sveikata dėl kokių nors sveikatos negalavimų, ir vienu, ir kitu atveju iškyla tas pats klausimas – kaip pasiryžti ir nuo ko pradėti?
Pirmiausia ramiai pagalvokime, kas mus stabdo, kodėl nepradedame, vis atidėliojame. Dažniausias atsakymas į šiuos klausimus būna susijęs su mūsų baimėmis. Baimėmis, kad pradėjus sveikai maitintis turėsime labai daug ko atsisakyti ir viską – visus nusistovėjusius savo maitinimosi įpročius – pakeisti. Ir kaip dažnai nutinka įvairiose gyvenimiškose situacijose, taip ir čia, koją pakiša situacijos matymas iš perspektyvos „juoda arba balta“, „viskas arba nieko“. Suprantama, kad žmogui kyla baimė, nes visiškai nėra aišku, kas gi tas „viskas“ yra. Visko, ką iki šiol mėgau, produktų ir patiekalų, kuriais iki šiol mėgavausi, atsisakymas kelia baimę, mums primena kančią. Ir tas baimės jausmas dažnam ir pakiša koją – savo planus vis atidėliojame tai iki pirmadienio, tai iki kitos savaitės. Nes tai, ko mes sulauksime pradėję sveikiau maitintis, mums nebeatrodo verta mūsų pastangų „viską“ keisti.
Taigi, mano pirmasis siūlymas ir būtų atsisakyti požiūrio „viskas arba nieko“ ir pradėti nuo mažų žingsnelių – susiplanuokite, ką valgysite rytoj, ir jau šiandien nuėję į parduotuvę nusipirkite maisto produktus, iš kurių rytoj gaminsite pietus ir vakarienę. Tai ir bus tas pirmasis jūsų žingsnis. Žengę jį, galvokite apie antrą, po to – trečią. Ir pamatysite, kad nereikia keisti visko čia pat ir dabar. Galbūt pradžioje savo mityboje pakeisite kažkokį vieną ar du įpročius, kitus keisite per ilgesnį laiko tarpą. Ir tai jau bus gera pradžia.
Bet juk taip norėtųsi tų greitų rezultatų... Atrodytų nėra taip jau sudėtinga kokį mėnesį smarkiai susiimti ir pasistengti valgyti mažais kiekiais. Kodėl mitybos specialistai to nerekomenduoja?
Kalbant apie sveiką gyvenimo būdą, sveiką mitybą, aš nesu drastiškų priemonių šalininkė ir tikrai nerekomenduoju daug ko atsisakyti ir keisti iškart. Tokiu elgesiu savo organizmui tik sukeliame stresą, pradedame nerimauti, subjursta nuotaika, tampame pikti. O ir tikimybė, kad galėsite laikytis naujo mitybos režimo ilgą laiką, maža. Juk žinome, kad mitybos pokyčiai geriausių rezultatų duoda tada, kai tęsiasi ilgą laiką ir patampa įpročiu. Tik mintį „ilgą laiką“ pradžioje keiskite į „vieną dieną“ – pasiplanuokite, ką ir kur valgysite rytoj. Manykite, kad jums reikia pragyventi vieną dieną pakankamai gerai. Ne idealiai, o pakankamai gerai. Ir ta situacija atrodys paprastesnė – jei gali vieną dieną, žiūrėk, gali ir kitą.
Ir tuomet pamatai, kad nebereikia didžiulių valios pastangų, nebereikia „susiimti“, „save sutrandyti“, „nugalėti save“. Susidraugaukime su maistu, mėgaukimės juo, bet, žinoma, saikingai. Keiskime mitybos įpročius lengvai, ne per sukąstus dantis. Tos agresijos pasaulyje ir taip apsčiai yra, tai bent su savimi elkimės taip, kaip su mylimiausiu pasaulyje žmogumi.
Viešojoje erdvėje galime rasti gausybę patarimų ne tik apie konkrečias dietas, bet ir apie sveiką mitybą bendrai. Ir matome, kad tie patarimai kartais prieštarauja vieni kitiems. Su kokiais mitais dažniausiai susiduriate bendraudama su savo klientais?
Pastebiu, kad žmones ta prieštaringa informacija labiausiai ir trikdo, jie pasimeta. Esminė klaida, kurią galime vadinti ir mitu, yra ta, kad žmonės įsivaizduoja, kad jeigu jie kažkokios tai produktų grupės atsisakys, tada problema jau bus išspręsta. Pastaruoju metu labai populiaru ko nors atsisakyti: ar pieno, ar grūdinių produktų, ar mėsos gaminių. Prisiskaitę tos prieštaringos informacijos, žmonės mano, kad kažko atsisakius pasikeis jų sveikata. Deja, nėra viskas taip.
Laikausi nuomonės, kad galima valgyti viską, neatsisakant jokių produktų grupės. Tik, žinoma, saikingai. Net ir sveikiausi maisto produktai, vartojami per dideliais kiekiais, organizmui padarys daugiau žalos, nei naudos. Svarbiausia, kad maistas būtų įvairus ir vertingas. Tik, kai sakau įvairus, neturiu omenyje dešrelių ar kitų perdirbtų ir apdorotų gaminių.
Kita klaidinga nuomonė – įsivaizdavimas, kad tam, kad numestum svorio, būtina labai griežtai laikytis taisyklių. Mano klientus labai baugina įsivaizdavimas, kad daugiau niekada niekada nebebus galima pasmaližiauti ar suvalgyti picos. Aš pati saldumynus valgau kasdien, ir jie yra įtraukiami ir į mano klientų mitybos planus. Tiesa, mažais kiekiais, ir jie yra vertingesni. Tikrai galima suvalgyti šokolado skiltelę, džiovintą vaisių ar vieną saldainį. Nustodami sau drausti, mažiau ir norime.
Ar yra kokių nors triukų, kurie padėtų kelių kilogramų atsikratyti greičiau, bet pagrindiniams sveikos mitybos, sveiko gyvenimo būdo principams nenusižengtume?
Yra, ir tie patarimai būtų labai paprasti. Pirma, eikite laiku miegoti. Ilgai naktinėję, kitą dieną ne tik kad neturėsite energijos, bet ir jūsų apetitas bus didesnis nei įprastai. Ir malšinti jį norėsis ne salotomis ar žuvimi, o miltiniais patiekalais, saldumynais ir riebiu maistu.
Antra, skirkite daugiau laiko valgiaraščio sudarymui. Iš anksto pasiplanuokite, ką valgysite šiandien ir rytoj, kad netektų grįžus po darbo prisivalgyti bet ko, kas yra užsilikę šaldytuve ar ant virtuvės stalo, ir po to nusivilti savimi.
Ir trečia, eikite į lauką pasivaikščioti. Šiuo metų laiku temsta dar anksti. Mūsų hormonai į tamsą reaguoja padidėjusiu apetitu, jaučiamės mieguisti. Skirkite 10 minučių savo laiko pietų metu ir išeikite pasivaikščioti greitu žingsniu. Priimta manyti, kad 10 minučių yra mažoka ir reikėtų pasivaikščiojimui skirti apie pusvalandį laiko. Žinoma, jei turite galimybių, vaikščiokite pusvalandį. O tiems, kurie neatranda laiko, tik galiu pasakyti, kad geriau tos 10 minučių šiandien negu 30 minučių neaišku kada.
Tęsiant triukų temą, kokia Jūsų nuomonė apie iškrovos dienas, pasninkavimą – tai yra dar viena dieta, ar visai gera praktika?
Į šį klausimą vienareikšmiško atsakymo neturiu. Mityboje, kaip ir visur kitur, yra bendros taisyklės, bet čia yra ir tas „o“, „bet“, „tačiau“, kurie gali skirtis individualiai.
Iš principo, vienos dienos per savaitę iškrova, kuomet yra ribojamas maistas arba jo iš vis atsisakoma, yra gera praktika ir sveikatai daro teigiamą įtaką. Nuo senų senovės žmonės pasninkaudavo. Be to, maisto nebuvo tiek daug, kiek dabar, o tam tikru metu pasninkauti ragina ir religijos. Ilgesnio pasninkavimo, kaip ir vienos iškrovos dienos metu, mūsų organizmas pailsi, mažiau darbo tenka virškinimo traktui. Kitą dieną po iškrovos dienos jaučiamės energingesni. Svorio pokyčiui, tai yra jo sumažėjimui, tokios dienos įtakos turi tik šiek tiek.
Tačiau iškrovos dienų nerekomenduoju tiems, kurie gyvenime daug kartų yra laikęsi įvairių dietų, ir, vis sugrįžę prie senų valgymo įpročių, dietų kelią kartodavo vėl ir vėl. Taip pat tiems, kurie turi emocinio valgymo apraiškų, nes dažnai tokie žmonės nuliūdę savo neigiamas emocijas „suvalgo“, guosdamiesi tuo, kad pirmadienį bus iškrovos diena. Į tą iškrovos dieną ilgainiui atsiranda netinkamas požiūris.
Pradėjau ir parklupau... Kaip atsikelti ir vėl sugrįžti į sveikos gyvensenos kelią?
Natūralu ir suprantama, kad kartais, pavyzdžiui, per šventes, kuomet stalai lūžta nuo patiekalų, atsispirti persivalgyti dažnam iš mūsų prireikia pastangų, o ne visada ir pavyksta.
Parklupus pirmiausia pagalvokite, kad nieko čia tokio baisaus neįvyko ir pradėkite svarstyti, ką aš galiu padaryti geriausio jau dabar, iškart, kad vėl sugrįžčiau į teisingas vėžes. Nes žmonės dažnai daro klaidą nuspręsdami, kad reikia išsirinkti dieną, nuo kada jie vėl pradės sveikai maitintis. Ne vienam kyla mintis, kad šiandien dar pavalgysiu, o jau rytoj tai susiimsiu. Pamirškite tą „rytoj“. Galvokite, ką galite padaryti šiandien ir dabar. Ir padarykite. Gal vietoje šokoladinio batonėlio nusipirkite morką, gal vietoje dviejų bandelių, kurias atsinešėte į darbą šiandienos pietums, suvalgykite tik vieną, o kita pavaišinkite kolegą, gal valgykite ne prie televizoriaus, o prie stalo.
Taigi, imkitės veikti jau šiandien – pradėkite nuo mažų žingsnelių ir dabar.
Dauguma save graužiame ir baudžiame už tai, kas mums nepavyksta, vietoje to, kad save palaikytume, paskatintume. Jūsų nuomone, ar reikia ir kaip save pagirti, o gal net apdovanoti, pasiekus kažkokį užsibrėžtą tikslą?
Taip, pastebiu ir tarp savo klientų, kad žmonės mūsuose labai linkę graužtis ir save bausti. Nors kartais net ir nėra už ką. Pavyzdžiui, mano klientė man guodžiasi, kad šešias dienas per savaitę maitinosi taip, kaip ir planavo, bet sekmadienį pietums suvalgė picą. Klientės išvada – viskas blogai, ji parklupo. Siūlau į panašias situacijas pažvelgti iš kitos pusės. Sekmadienį truputėlį nukrypau nuo plano, bet visas kitas savaitės dienas puikiai laikiausi – šitaip reikėtų save vertinti ir už gerus darbus save pagirti, pasidžiaugti. Tada norisi tai pakartoti ir vėl. Juk mes norime daryti tai, kas sekasi.
Pirmiausia pastebėkime, ką darome gerai. Mes dažnai akcentuojamės į tai, kur kokių klaidų padarėme vietoje to, kad pastebėtume tai, ką darome pavyzdingai. Nes elgtis gerai ir teisingai yra tarsi norma ir taip ir turi būti. Atrodo, kad už tai savęs nereikia girti, nors iš tikrųjų pastangų ir laiko buvo įdėta nemažai.
Pasiekę sau išsikeltus tikslus, kokie jie bebūtų – atsikratytas kilogramas, pagražėjusi veido oda, geresnė savijauta – pagirkite save, įsisteikite prizus už pasiektus tikslus. Juk sportininkai tapę geriausiais gauna medalį, gauna apdovanojimą, kuris jiems primena šią pergalę. Ir jūs elkitės taip pat. Medalių sau kabinti nebūtina, tačiau padovanodami sau tai, ko norite, paskatinsite save tikslų siekti ir toliau. Visas šis procesas labiau džiugins, jei tikslus nusistatysite dviem ar trims savaitėms, o ne ilgam laikui.
Savo pačios patirtimi ir patarimais, kaip taisyklingai maitintis ir keisti mitybos įpročius, mitybos specialistė, lektorė, įmonių konsultantė, straipsnių ir knygos „Balansas“ tekstų autorė Vaida Kurpienė dalinsis moterims skirtoje pokyčių konferencijoje „Išdrįsk pradėti. Antras kartas“. Vaidos Kurpienės pranešimas „Sveika mityba: kaip sėkmingai pakeisti įpročius“ skirtas toms, kurios vis atidėlioja ir nepradeda keisti savo mitybos įpročių ar nesitiki gerų rezultatų, manydamos, kad tai yra labai sudėtinga. Konferencija vyks „Litexpo“ parodų ir kongresų centre Vilniuje kovo 17 d., šeštadienį. Pranešimus skaitys ir praktines dirbtuves ves su pokyčių įgyvendinimo temomis dirbantys psichologai, koučingo specialistai, lektoriai, karjeros konsultantai. Bilietus į tiesioginę transliaciją ir daugiau informacijos galite rasti interneto svetainėje isdriskpradeti.lt
