Net 90 proc. mūsų šį virusą „nešiojasi“ savo trišakiame nerve. Taip teigia Vilniaus universiteto ligoninės Santaros klinikų gydytoja dermatovenerologė Inga Kisielienė, patardama, kaip iškilus pūslelėms padėti sau ir apsaugoti kitus.
Kaip pabrėžia specialistė, užklijuoti herpeso pūsleles – tai pasirūpinti aplinkiniais, kad jų neužkrėstume.
Pūslelinė, dar vadinama herpeso infekcija ar herpesu, yra dažniausiai pasitaikanti infekcija herpeso infekcijų grupėje. Herpes simplex viruso sukeltos paprastosios pūslelinės labiausiai matomas požymis – ant lūpos iškilę pūslelės, vėliau virstančios šašais.
Gydytoja dermatovenerologė I. Kisielienė išskiria keletą dalykų, kuriuos vertėtų žinoti apie pūslelinę. Pirmasis kad Herpes simplex virusas apsigyvena nervų sistemoje. „Jei šis virusas įsikūrė trišakiame nerve, nešiosime jį visą gyvenimą. Nesvarbu, kad kai kuriems pūslelinė pasireikš gal tik 1-2 kartus“, – pastebi gydytoja.
Paprastai šiuo virusu mus dažniausiai užkrečia mus mylintys žmonės. Vaikystėje tėvai, kurie dažniausiai jau yra užsikrėtę šiuo virusu, jį pasėja mus bučiuodami.
Pirmas šio viruso pasireiškimas – faringitas ar laringitas, arba burnos gleivinės uždegimas, kuriam būdingos skausmingos žaizdelės, porą dienų pakilusi temperatūra. Pasveikus virusas lieka gyventi vaiko nervų sistemoje.
Virusas pabunda nusilpus imuninei sistemai. Nešiotojo organizme jis tarsi miega, tačiau, atsiradus palankioms sąlygoms, pabunda ir sukelia bėrimą.
Dieną ar dvi prieš tai žmonės dažniausiai pajunta perštėjimą, dilgčiojimą ar deginimą, vėliau iškyla pūslelės, kurios vėliau plyšta, formuojasi šašas, kuris galiausiai - maždaug po 7 ar 10 dienų nukrenta.
Jei herpesas iškyla kartą ar du per metus, daktarės I. Kisielėnės teigimu, tai – ne bėda. Vaistinėse paprastai yra priemonių – acikloviro kremų, pleistrų ar kremo su cinku.
Tačiau jei problema dažnesnė, herpesas išplito – reikėtų kreiptis į dermatovenerologą, nes tepalas ar pleistras nepadės.
„Greičiausiai teks gerti gydytojo paskirtus priešvirusinius vaistus. Juos reikia gerti per pirmąsias 1-2 paras, kai pajuntami pirmieji simptomai. Jei susidarė šašas – nebeverta pradėti vartoti vaistų. Dažnai pūsleline sergantiems žmonėms gydytojai taip pat gali skirti profilaktinį gydymą – kasdien geriamus priešvirusinio poveikio preparatus. Jie galėtų padėti silpnesnę imuninę sistemą turintiems pacientams“, – komentavo dermatovenerologė I. Kisielienė.
Pūslelinė pavojinga aplinkiniams. Todėl sergantysis, kai išryškėja bėrimas, neturėtų dalintis su kitais žmonėmis tais pačiais stalo indais ir įrankiais, veidui skirtais rankšluosčiais. Šiuos daiktus reikėtų plauti aukštesnėje temperatūroje. Nevertėtų kartu su sergančiuoju naudotis tuo pačiu lūpų pieštuku ar kitomis kosmetikos priemonėmis. Nepatartina su juo ir bučiuotis.
Sergantiesiems I. Kisielienė pataria naudoti pleistriukus – klijuoti juos ant pūslelių. „Jeigu jūsų imuninė sistema stipri, neužsikrėsite, tačiau sergantysis gali būti pavojingas silpnesnę imuninę sistemą turintiems asmenims. Į pastarųjų organizmą patekusi infekcija gali išplisti ir netgi komplikuotis“, – atkreipė dėmesį dermatovenerologė.
Pūslelė lytinių organų zonoje pavojinga besilaukiančiosioms. „Tiksliau – infekcija pavojinga naujagimiui. Dėl to nėščioji turėtų būtinai pasikonsultuoti su ją gydančiu mediku“, – patarė I. Kisieleinė.
Pacientai neretai klausia, ar pūslelinės atveju verta vartoti priešvirusinius tepalus. Pasak dermatovenerologės, tai visai kas kita nei dezinfekuojantys, gijimą skatinantys ar šašą džiovinantys tepalai.
„Iš savo praktikos galiu pasakyti, jog priešvirusinių tepalų nauda yra abejotina. Galbūt jie šiek tiek sumažina simptomus, tačiau kartu padidina viruso atsparumą vaistams. Tad kur kas naudingiau vartoti pleistrus, apsaugančius nuo viruso platinimo, džiovinančio ir dezinfekcinio poveikio priemones, pavyzdžiui, cinko oksido turinčią pastą ar juodą arbatą“, – sakė gydytoja I. Kisielienė.
