Turiu prisipažinti, mano nuodų kupini santykiai tęsėsi net penkerius metus! Šiuos metus pavadinčiau agonijos metais. Jie man visada asocijuosis su prarastu laiku, kai pametusi save laksčiau paskui vyriškį, kuris dabar, blaivia galva suprantant, nė nebuvo manęs vertas.

Penkerius metus teko išgyventi jausmus, susiliejusius su ekstaze ir depresija. Ekstazė apimdavo kaskart susitikus, mylintis, vaikščiojant ar tiesiog jam sakant miglotus, bet kerinčius daugiareikšmius žodžius, kuriuos išgirdusi tapdavau ne savimi ir sau, bet jo. Ir tuo pat metu, kai nebūdavome kartu, gyvendavau apimta depresinės nuotaikos, siaubingai nesaugi, nes visada žinojau, kad šis žmogus vieną dieną gali išnykti ir po kelių dienų ar net savaičių, mėnesių vėl atsirasti lyg niekur nieko. Tai vadinama ghostinimu, kai žmogus, su kuriuo palaikote artimus santykius, tai atsiranda, tai vėl išnyksta. Toks vaiduokliavimas mane nustekeno. Kaip ir žinojimas, kad aš nebuvau jam vienintelė mergina, visada žinojau, kad yra ir kitų. Taip, ne kita, o kitų.

Taigi, kaip supratote, toksiškus santykius man teko išgyventi su kaupu. Džiaugiuosi, kad galiu pasigirti, jog šiandien jaučiuosi kaip niekada geriau. Tačiau, kad jausčiausi dabar fantastiškai, reikėjo nemenkai padirbėti su savimi. Šis darbas neatsiėjo veltui – esu laisva, laiminga ir kaip niekada pasitikinti savimi. Kaip man pavyko taip padaryti? Skubu dalintis, nes trokštu, kad moterys pagaliau suprastų, jog yra vertos besąlygiškos meilės, besąlygiškos meilės iš savo mylimųjų!

Tik iš pradžių išsiaiškinkime, kuo skiriasi toksiški santykiai nuo sveikų.

Toksiški santykiai vs. sveiki santykiai

Toksiški santykiai – kai abu partneriai (arba vienas iš jų) yra emociškai priklausomi vienas nuo kito. Kai abu partneriai (arba vienas iš jų) bet kokia kaina siekia pagarbos ir pripažinimo iš kito partnerio, nes sunkiai sekasi gerbti ir priimti save. Sveikus santykius kuriantys žmonės jaučiasi emociškai nepriklausomi vienas nuo kito, abu partneriai gerbia ir priima vienas kitą besąlygiškai, nekeldami jokių papildomų sąlygų. Tai jokia magija ir taip nutinka dėl to, kad abu partneriai pajėgūs gerbti ir priimti save.

Toksiškiems santykiams reikia nuolatinės dramos, kad būtų palaikoma santykių gyvastis. Toksiški žmonės negali priimti minties, kad kitas gali juos mylėti ir gerbti tiesiog už tai, kad jie yra. Todėl nuolatos stengiasi kelti dramą kaip įrodymą, jog jie verti meilės. Kuriant sveikus santykius stengiamasi išvengti dramų, jeigu iškilo konfliktas, abu partneriai supras, kaip svarbu kalbėtis apie jausmus bei pykčio susidarymo priežastis, nekaltinant vienam kito.

Toksiški santykiai susiję su nesaugumu. Abu arba vienas iš partnerių mėgsta dažniau užduoti sau tokius klausimus: o kas, jeigu mane paliks? O kas, jeigu manęs nemyli? O kas, jeigu jis (ji) dabar su kitu ar kita?

Turėdamas toksiškus santykius dažniausiai tiesiog jautiesi labai blogai. Amžinai kankina nerimas, skausmas. Aš psichoterapeutei sakydavau, jog jaučiu savyje kitą kūną, kuris yra kupinas skausmo. Kai santykiai yra sveiki, jautiesi saugus, todėl esi ramus, mylimas ir mylintis. Vadinasi, ir skausmo tuomet maža.

Ir, svarbiausia, kaip išlipti iš nuodingų santykių?

Pirmiausia, turbūt reikėtų suvokti, jog paleidimas yra ir kažko praradimas, todėl tai gali būti ir yra skausminga. Suvokti tą šiurpą keliantį žodį – niekada – siaubingai sopa. Skaudu suprasti, kad niekada nebebus taip, kaip tu tikėjaisi ar planavai. Bet, patikėkite, skausmas diegs stipriau, jeigu liksite prisirišusi prie lūkesčių ar iliuzijų, kurios niekada taip ir nebuvo bei nebus išpildytos. Patikėkite, žinau, ką reiškia gyventi apimtai nuolatinio nusivylimo. Turiu omenyje, n u o l a t i n i o nusivylimo, paprasčiau tariant, kasdienio liūdesio. Ir dabar suprantu, kad vieną kartą paleidžiant yra geriau tinkamai išgedėti, nei pulti vėl į tą pačią santykių bedugnę.

Teks nusiimti rožinius akinius

Nusiėmusios rožinius akinius ir pamačiusios, kad idealizavote žmogų be reikalo, galite pastebėti, jog tie santykiai nebuvo tokie jau viskuo tyri, kaip smegenys norėjo apgauti, ir greičiausiai ne kartą. Mūsų smegenys nori, kad jaustumės kuo labiau komforto zonoje, todėl mintyse ir iškyla tik gražūs prisiminimai, o tie netikę įvykiai, kurių buvo žymiai daugiau, linkę nunykti minčių kloduose, mat kelia nerimą, baimę ir nesaugumą. To mes, kaip velnias kryžiaus, vengiame. Todėl teks prisiminti neigiamus dalykus, kurie tarp jūsų tiesiog dvokė.

Kai imsite nebeslėpti nuo savęs nepagražintos tiesos, vis dažniau pastebėsite, kad galvoje atsiranda negatyvių minčių, kurios žvėriškai sekina. Dėl tos priežasties stenkitės kaip įmanoma labiau gyventi čia ir dabar. Žinau, kad tai gali būti sudėtinga, bet visada verta paskaityti Eckharto Tolle’ės knygą „Šios akimirkos jėga“ („The Power of Now“), kuri moko būti čia ir dabar. O jeigu neplanuojate skaityti šios knygos, trumpai galiu pasakyti tiek, kad kai plaunate indus, tai ir plaukite indus, pajauskite šiltą vandenį savo rankomis bei kūnu. Kai skaitote knygą, tai ir skaitykite knygą, įsižiūrėkite į kiekvieną raidę, sakinį ir skyrybos ženklą. Kai žiūrite filmą, jį ir žiūrėkite, be mobiliojo telefono. Kai prausiate veido odą, visu kūnu pajuskite vandenį, švelnius savo pirštus, liečiančius odą.

Medituokite. Meditacija yra nuostabūs pratimai mokantis būti čia ir dabar. Čia ir dabar būti neišmoksite čia ir dabar, kad ir kaip to norėtųsi, tačiau jei kasdien tai praktikuosite, ilgainiui, tikiu, rezultatai nustebins!

Apsupkite save besąlygiškai mylinčiais žmonėmis

Žinau, kad skamba saldžiai ir šimtą kartų girdėta, bet, patikėkite, tai yra tam tikra evangelija. Nežinau, ką būčiau dariusi be mane mylinčių žmonių, kai kruvinomis panagėmis ropščiausi iš chroniško liūdesio bei toksiškų santykių.

Atnaujinkite ryšius su draugais, šeima. Man labai padėjo, kai su kolege, su kuria tapome artimomis draugėmis, išeidavome valgyti pietų prie Neries krantinės. Tiek ji, tiek aš kalbėdavome apie tą patį – kaip paleisti? Jaučiau, kad tie pokalbiai gydė, jutau, kaip, įvardinusi problemą garsiai ir besijausdama saugi su drauge, stiprėju ir mano pasitikėjimas savimi grįžta.

Gero draugo ar draugės niekas nepakeis, tik svarbiausia, kad tas draugas ar draugė nenurašytų jūsų problemų. Pavyzdžiui, labai nemėgstu, kai yra sakoma: „Tai čia visiems taip yra buvę.“ Po tokio pasakymo sumažinamos ir aš, ir mano bėdos. Nenoriu pasirodyti egocentrikė, tačiau visi, kurie turi bent menką psichologinių žinių bagažą, žino, kad liūdinčiam žmogui tokie žodžiai yra pavojingi. Būkite su tais draugais, kurie neskuba dalytis patarimais. Likite su tais, kurie jus išklauso, gal net užduoda vieną kitą klausimą, kad atsakymą rastumėte pati.

Dabar pats laikas susipažinti su savimi!

Reikia suprasti, kad tie žmonės, kurie įkrito į toksiškus santykius, dažnu atveju nustoja rūpintis savimi. Kito žmogaus rūpesčiai bei reikalai tampa svarbesni, nei jų pačių. Melody Beattie nuostabioje knygoje „Nepriklausomi“ rašo:„Pats tikriausias būdas išprotėti yra įsitraukti į kitų žmonių reikalus, o greičiausias būdas išprotėti ir tapti laimingam – rūpintis savo reikalais.“

Labiau sutikti negalėčiau. Iš tikrųjų geriau išprotėti rūpinantis savais reikalais, nei amžinai – kitų!

Visgi kodėl mes taip įsitraukiame į kito žmogaus gyvenimą pamesdamos save? Manau, jog taip nutinka dėl dviejų priežasčių: a) dėl menkos savivertės (mums atrodo, kad mūsų gyvenimas neįdomus); b) nepažįstame savęs.

O kaip susipažinti su savimi? Prisėskite ir pagalvokite, kaip rūpinatės savo mintimis, kūnu ir emocijomis. Kai aš tą padariau, greitai paaiškėjo, jog savimi visai nesirūpinu! Iš niekur atsiradę spuogai ant buvusios itin lygios veido odos, pasirodo, ne iš niekur, o todėl, kad nerūpėjo, ką dedu į skrandį. Užsiplieksdavau kaip degtukas, išgirdusi kritiką apie save, ne šiaip sau, o todėl, kad nesidomėjau savo emocijomis. Nepajėgdavau atvira širdimi džiaugtis savo gyvenimu ne todėl, kad jis sumautas, o todėl, kad galvoje rusena vien negatyvios mintys.

Neslėpsiu, skaudu ir sunku pripažinti, jog iš tiesų niekada savimi tinkamai ir nesirūpinai. Tačiau situacijos pripažinimas yra kelias į sveikimą. Kai priėmiau tai, jog savimi nesirūpinu, ėmiau tvarkytis mitybą iš esmės, radikaliai atsisakiau cukraus, alkoholio. Dienos racione ėmė rastis žymiai daugiau vaisių bei daržovių, nebeliko jokios raudonos mėsos. Dėl savo emocijų kreipiausi į psichoterapeutą, ėmiau mokėti nemažus savaitinius pinigus tam, kad tapčiau geresne savo pačios versija ir išsigydyčiau vaikystės traumą. Ėmiau skaityti daug knygų, kurios moko stebėti mintis ir su jomis tvarkytis, kai šios darosi negatyvios. Taip po truputį į galvą pradėjo plūsti pozityvios mintys apie dabartį ir ateitį (visko būna, bet, net ir esant blogai dienai, žinau, kad tai baigsis).

Ak, žinau, kad galbūt dabar taip ir nemanote, tačiau dabar pats geriausias metas pradėti rūpintis savimi! Susitelkite į savo dabartį, o ne į praeitį su tuo žmogumi, su kuriuo jautėtės niekam tikusi ir menka. Šis jausmas yra netiesa, nė viena jūsų nesate menka ar niekam tikusi. Susitelkite į save. Dabar pats metas, kai galite pradėti keltis anksti ryte, kad pamedituotumėte ir padarytumėte jogos pratimus. Arba išsimiegotumėte į valias! Dabar pats metas skaityti saviugdos knygas, kurios padeda susiprasti gyvenime. Dabar pats metas prisiimti atsakomybę už savo pačios gerovę šiame pasaulyje. Dabar pats metas su šiuo pasauliu dalytis savais talentais, kurių turite apsčiai!

Iš esmės, pasiryžkite kurti santykį su pačiu svarbiausiu žmogumi – savimi. Pamatysite, imsite gyventi geriau, žaismingiau, pilniau. Bet taip nutiks tik tada, kai nuspręsite paleisti toksiškus santykius.

Nebijokite vienatvės – ji gydo

Pabūti su savimi yra puikus sprendimas. Tik būdama viena išmokau susikurti jaukumą savo namuose. Tik būdama viena išmokau gaminti sau skanią vakarienę. Tik būdama viena išmokau būti taikiai. Santykių noriu ir žinau, kad vieną dieną jie atsiras. Tačiau, pradėdama naujus santykius, jau žinosiu ir būsiu išmokusi, kad man ir vienai gera. O tai reiškia, jog mano partneris bus su manimi ir aš su juo ne dėl to, kad kažko trūktų, o dėl to, kad abu esame pilni ir tuo pilnumu galime dalytis.

Todėl šokite, dainuokite, vėl šokite, vėl dainuokite, gulėkite ant grindų, ieškokite drabužių stiliaus, kuris jus daro laimingą, persidažykite plaukus, nusikirpkite plaukus, auginkite plaukus, išbandykite naują pomėgį! Mėgaukitės!

Dabar pats laikas yra ne tik pažinti, bet ir atrasti save. Nepraleiskite nė minutės ilgiau galvodama apie tuos santykius, kurie nešė daugiau skausmo nei džiaugsmo – toksiški santykiai turi būti užbaigti tuoj pat. Jie turi būti užbaigti ir mintyse.

Tačiau turiu ir perspėti. Nereikia tikėtis, kad daugiau niekada negalvosite apie šiuos santykius. Pagalvosite ir paašarosite dar ne kartą. Praėjo daug laiko po to, kai pati užbaigiau toksiškus santykius, o man dar būna, kad einu vakare, klausau muzikos ir ašaros byra. Byra, nes gaila, kad tiek daug laiko praleidau laikydamasi tų santykių, o partnerio nebuvau vertinama. Gaila, kad pernelyg ilgai užsibuvau. Apmaudu, kad šitiek daug laiko kentėjau nesaugumą, amžiną baimę, nerimą. Nušvitimo nepatirsite, o susikaupus emocijoms, jas paleiskite.

Praradimas yra sunkus reikalas, jį išgyvename visi vienokia ar kitokia forma. Tačiau tik paleisdami galime toliau mėgautis savo gyvenimu ir susigrąžinti laisvę į savo rankas. Pripažinkite, kad šie santykiai baigėsi ir turi būti paleidžiami. Toks radikalus pripažinimas suteikia ramybės ir dažnai būna postūmis pasikeitimų link. Nesistenkite šokinėti iš vienų santykių į kitus. Paklauskite savęs: ar pabuvau bent kartą viena? Jei ne, turbūt pats metas atrasti save, būnant vienai. Mes bijome vienatvės, nes ją siejame su vienišumu. Bet geriau jaustis vienišai būnant vienai, nei būnant tarp žmonių. O kai išmokstame būti su savimi, vienišumo jausmas mūsų kasdienybėje tampa retas.

Suprantu, kad skauda. Suprantu, kad neramu. Suprantu, kad galbūt net jaučiate gėdą ar kaltę dėl to, jog pakliuvote į niekam tikusius santykius. Gal net jaučiatės niekam tikusi griuvena, nes toksiškus santykius sukūrėte ne pirmą kartą. Nieko tokio. Neteiskite savęs ir atleiskite sau. Niekas mokykloje nebuvome mokomi, kas yra toksiški santykiai, o kas yra sveiki. Todėl pasitelkdami filmų scenarijus, knygas susidarėme netinkamą santykių vaizdinį, į kurį vis papuolame. Žinoma, tai, kad pradedame tokius santykius, gali lemti ir mūsų vaikystė. Svarbu suvokti, kodėl kuriame nuodų kupinus santykius, tačiau dar svarbiau yra iš jų išlipti. Išlipti tam, kad pradėtumėte gyventi visavertį, kūrybišką, savo pačios gyvenimą.