Nesusikalbėjimas visuomenėse yra pavojingas
„Su juo neįmanoma susikalbėti!”, „Ji kalba visiškas nesąmones!” – tikriausiai visi esame „pagavę” save taip galvojant, ypač kai susipažįstame ar bendraujame su asmenimis ne iš savo socialinio rato ar su tais, kurių pažiūros radikaliai skiriasi nuo mūsų. Toli ieškoti nereikia – galbūt ne per seniausiai dalyvavote šeimos susibūrime, kuriame giminaitis aiškino, už ką balsuoti artėjančiuose rinkimuose.
Gyvename skirtinguose informaciniuose laukuose ir dažnai požiūriai bei nuomonės skiriasi taip stipriai, jog surasti bendrą vardiklį tampa itin sunku. Dažnai neskiriame pakankamai laiko įsiklausyti į kitų nuomones, elgiamės gynybiškai, ieškome trūkumų pašnekovo argumentuose. Tai ypač aktualu istoriškai susiskaldžiusiose visuomenėse, kuriose kultūrines takoskyras išnaudoja priešiškos jėgos, siekdamos toliau prisidėti prie visuomenės poliarizacijos. Šiandien vienas svarbiausių uždavinių tampa ugdyti visuomenės supratingumą ir empatiją, stiprinti pagarbą vienas kitam kartu užtikrinant demokratinių taisyklių veikimą.
Norint suprasti skirtingus žmones ir bendruomenes, jų nuomones bei poreikius, gebėjimas įsiklausyti – būtinas. Giluminio klausymosi metodas aiškina, kaip klausytojas įsitraukia į pokalbį, kokią įtaką jo klausymuisi daro smalsumas, empatija, pagarba kalbančiajam. Šis metodas analizuoja, kaip klausytoją veikia jo paties pažiūros ar išankstiniai nusistatymai, siekiant suprasti kalbančiojo emocijas ir ką jis iš tikrųjų nori pasakyti.
Giluminis klausymasis – įgūdis, kurį būtina lavinti
„Giluminis klausymasis pirmiausia – tai įsiklausymas į save“, – sako Emily Kasriel, kuriosteigimu, giluminis klausymasis atsiranda tuomet, kai sąmoningai priimame sprendimą išgirsti, ką kitas žmogus kalba ir vengiame išankstinių nusistatymų. „Prieš pokalbį reikia stebėti savo jausmus ir visų pirma atsakyti sau, kodėl konkreti tema verčia mus jaustis vienaip ar kitaip, galbūt neigiami jausmai yra susiję su kokia nors ankstesne patirtimi, o ne su konkrečiu pokalbiu”, – metodo taikymą aiškina ekspertė.
Mūsų smegenys, remdamosi turima patirtimi, daro išvadas apie sutiktus žmones, tad dar pokalbiui neprasidėjus, dažniausiai savo galvose jau turime suformavę tam tikras nuostatas apie pašnekovą. Giluminis klausymas būtent ir moko gebėti įvertinti savo išankstinį nusiteikimą, atviriau priimti pašnekovą, bei įtraukiau dalyvauti pokalbyje ir reaguoti į tai, kas pasakyta, neperšant savo nuomonės. E. Kasriel teigimu, klausymas yra įgūdis, kurį reikia lavinti, tai nėra savaime suprantamas dalykas. „Nepaisant kylančių emocijų, reikia stengtis kuo nuoširdžiau klausytis savo pašnekovo, nes mes visi norime būti išgirsti ir suprasti – juk esame socialios būtybės” – teigia ekspertė.
Giluminio klausymosi metodas pritaikomas labai plačiai – tiek sprendžiant asmeninio ar profesinio gyvenimo iššūkius, tiek bandant suprasti oponuojančias pažiūras visuomeniniame ir politiniame gyvenime. „Praktikuoti giluminį klausymąsi reiškia įsijausti, pasitelkti empatiją, sumažinti norą teisti žmones, kurių perspektyvos skiriasi – tai suteikia svarbių įgūdžių, tokių kaip jautrumas ir dėmesingumas vieni kitiems” – įsitikinusi metodo ekspertė E. Kasriel.
Kaip išmokti būti geru klausytoju?
Gebėjimas įsiklausyti į kitų reiškiamas mintis, įsijausti į jausmus ir pasakojimus, yra tai, ko mes tikimės vieni iš kitų. Atrodo, jog kartais net nereikia jokio patarimo ar išmintingų žodžių, tiesiog norisi būti suprastam, išklausytam, priimtam toks, koks esi - su visais rūpesčiais ir baimėmis. Psichologas Carl Rogers yra pasakęs, kad gilus klausymasis yra kiekvieno sveiko santykio pagrindas bei vienas veiksmingiausių būdų asmenybei augti ir keistis. Metodo ekspertė E. Kasriel pateikia kelis praktinius patarimus, kaip būti geresniu klausytoju. Pirmiausia, stenkitės pažiūrėti į situaciją kalbančiojo akimis, kad geriau suprastumėte jo požiūro tašką, patirtis, kurios nulėmė išsakomą poziciją. Bandykite pamatyti platesnį vaizdą ir klauskite pašnekovo, kas nulėmė vienokias ar kitokias jo pažiūras. Pokalbio metu, kreipkite dėmesį į pašnekovo kūno kalbą, stebėkite kalbančiojo jausmus ir tai, kaip jis juos išreiškia žodžiais. Taip pat svarbu yra atkreipti dėmesį į kalbėjimo toną bei jo pokyčius kalbant, žiūrėti pašnekovui į akis. Pašnekovas jausis išgirstas, jeigu pokalbio metu savais žodžiais pakartosite tai, kaip jūs supratote pašnekovo pasakojimą bei paklauskite jo, ar būtent tai jis ir norėjo pasakyti. Savų minčių girdėjimas pašnekovui leis dar kartą įvertinti jo išsakomą poziciją, pasitikrinti, ar jį teisingai supranta, paskatins papildyti išsakytas mintis ar jas performuluoti. Visi galime būti geresniais klausytojais, tereikia neužmiršti stengtis ir praktikuotis.
Įsiklausymo reikia ir karštuosiuose taškuose, ir Lietuvoje
Emily Kasriel teigia, kad būtent žurnalistinis darbas karštuosiuose taškuose ir konfliktų zonose bei medijuojant tarp nevienodas pažiūras turinčių bendruomenių paskatino gilintis į giluminio klausymosi teoriją. Giluminio klausymosi metodas taip pat buvo išbandytas Libane – jis buvo taikomas siekiant padėti vietos bendruomenės nariams rasti bendrą kalbą, gyvenant kaimynystėje, kurią slėgė itin didelė socialinė atskirtis ir politinė suirutė. Kovo pabaigoje Britų tarybos kvietimu ekspertė buvo atvykusi į Vilnių, čia vedė mokymus švietimo bendruomenei bei nevyriausybinių organizacijų atstovams. Dalyviai turėjo galimybę ne tik teoriškai susipažinti su giluminio klausymosi ypatumais, bet ir praktiškai jį išbandyti dalyvaujant prasminguose pokalbiuose, diskutuojant jautriomis ir sudėtingomis temomis.
