„Lietuvoje dažniau kalbame apie lyčių nelygybės problemas, todėl džiaugiuosi, kai galime kalbėti apie iniciatyvas, kuriomis bandoma tą nelygybę mažinti ir skatinti pozityvius pokyčius. Gerosios praktikos pavyzdžiai – šansas savivaldybėms užmegzti bendradarbiavimą, pasikonsultuoti su kolegomis iš kitų miestų, o galbūt tiesiog pasisemti idėjų, kaip įvairūs sprendimai gali tapti lyčių lygybės skatinimo varikliais“, – sako lygių galimybių kontrolierė Birutė Sabatauskaitė.
Gerieji pavyzdžiai iš 5 šalies miestų ir rajonų – nuo apšvietimo pokyčių iki savižudybių prevencijos.
PANEVĖŽYS: moterys jautėsi nesaugiai, todėl pertvarkė miesto apšvietimą
Panevėžio miesto savivaldybė pamatė akivaizdžius teigiamus pokyčius, kai pradėjo kurti lyčių lygybės kraštovaizdžio tinklą, kuris reiškia urbanistikos, infrastruktūros ir paslaugų planavimą atsižvelgiant į lyčių lygybės sąlygas.
„Nors lyčių lygybė yra pagrindinis Europos politikos siekis, visgi šiuo požiūriu daugelio miestų urbanistinis planavimas, viešosios erdvės, infrastruktūra, paslaugos nepritaikytos skirtingoms grupėms, nes vyrai ir moterys nevienodai naudojasi transportu, paslaugomis, skirtingai jaučia viešąsias erdves. Todėl mes pasidarėme analizę, išsirinkome statistiką pagal lytis, tuo pagrindu pasirengėme priemonių planą, viską sudėjome į strateginius dokumentus ir pradėjome vykdyti“, – pradeda pasakoti Panevėžio miesto savivaldybės atstovė Asta Puodžiūnienė.
Panevėžyje vykdomu projektu siekiama didesnio gyventojų įsitraukimo – „gyvo“ miesto.
„Pritaikėme viešąsias erdves, atsižvelgę į apklausas: jos turi būti saugios, daugiau apšvietimo, nes vyrai ir moterys nevienodai jaučia erdves ir, pasirodo, moterims buvo nesaugu. Todėl pertvarkėme apšvietimo sistemą: visos erdvės, kur supynės, suoliukai, kur galima pasivaikščioti, – apšviestos dieną-naktį, įrengta kamerų“, – apie vieną pokytį pasakoja A. Puodžiūnienė.
Atsižvelgusi į įvairių gyventojų grupių poreikius, savivaldybė įgyvendino daug „minkštųjų“ veiklų.
„Parengėme ekskursijų ciklą žmonėms su klausos negalia. Rožyno rajone baigiame kurti Harmonijos miestą vaikams, turintiems negalią, ir jų šeimos nariams. Mažus vaikus auginantys tėvai išsakė poreikį ir pasirūpinome, kad kavinė sudarytų sąlygas pervystyti vaikus“, – vardina A. Puodžiūnienė.
Pasak jos, Panevėžys yra vienas „moteriškiausių“ miestų šalyje, o moterys, ypač vyresnio amžiaus, daugiau naudojasi viešuoju transportu, todėl kitas savivaldybės žingsnis – pritaikyti viešojo transporto infrastruktūrą, atsižvelgiant į apklausose pamatytus poreikius.
„Panevėžys – ne tik „moteriškiausias“, bet ir vienas labiausiai „senstančių“ miestų, todėl galvojame, kaip pritaikyti paslaugas senėjančiai visuomenei. Jau 2023 metais planuojame atidaryti dienos centrą senyvo amžiaus žmonėms“, – sako A. Puodžiūnienė.
Kitas Panevėžio tikslas – pritraukti jaunus žmones sugrįžti į Panevėžį.
„Šioje vietoje kuriamės išskirtinumą: pasidarę tyrimą pamatėme, kad mergaitės nesirenka inžinerinių specialybių. Todėl Panevėžyje sukūrėme stiprią robotikos kryptį, populiariname ją visame regione, jau nuo darželio skatiname mergaites konstruoti, projektuoti ir vėliau rinktis inžinerines specialybes“, – sėkmingus savivaldybės pokyčius mini A. Puodžiūnienė.
KUPIŠKIS: milžiniška pažanga savižudybių prevencijos srityje
Kupiškio rajonas 2006-2010 metais pirmavo pagal savižudybių skaičių Lietuvoje – savižudybių skaičius čia buvo 2 kartus didesnis nei šalies vidurkis. Nors, iš pirmo žvilgsnio, gali būti sunku atsekti ryšį, bet aukšta savižudybių statistika yra viena iš lyčių nelygybės pasekmių. Tai susiję su tuo, ko nuo mažens mokomos skirtingos lytys, šiuo atveju – berniukai, nes statistiškai žymiai daugiau žudosi vyrai (8 iš 10 savižudybes įvykdžiusių žmonių). Jie mokomi: neverk, nerodyk jausmų, nekalbėk apie jausmus. Bet dėl to jausmai niekur nedingsta ir vyrai juos „išveikia“ kitaip, dažnai – savidestrukcija.
„Iniciatyvių žmonių dėka buvo atkreiptas dėmesys į aukštą savižudybių skaičių ir šiai problemai spręsti bendradarbiavimo principu susivienijo savivaldybė, rajono sveikatos priežiūros įstaigos ir nevyriausybinės organizacijos – ieškojo priežasčių ir galimų sprendimo būdų. Grupei vadovavo Valija Šap, ji buvo iniciatorė ir jos idėjų dėka buvo sukurtas Reagavimo į savižudybių riziką Kupiškio rajono savivaldybėje algoritmas, pasiskirstyta atsakomybėmis ir funkcijomis, kad grandinė nenutrūktų ir žmonėms būtų suteikta visa būtina pagalba“, – apie efektyvią priemonę pasakoja Kupiškio rajono savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotoja Ingrida Bernatavičienė.
Pritaikius vadinamą „Kupiškio algoritmą“, situacija pasikeitė kardinaliai – pastaruosius porą metų užfiksuota po 2 savižudybės atvejus, kai anksčiau jų būdavo 10-15 per metus. Dabar šie skaičiai nebesiekia ne tik Lietuvos, bet ir visos Europos vidurkio.
Pasak I. Bernatavičienės, norint perimti Kupiškio rajono gerąją patirtį šioje srityje, pirmiausia reikia skirtingų organizacijų sutarimo: susėdus prie bendro stalo išgryninti problemas, rasti grandis, kurias būtina stiprinti, kad žmonės gautų visą reikiamą pagalbą – socialines ir medicinines paslaugas.
„Svarbu ir visuomenės švietimas: kaip atpažinti galimą grėsmę ir kaip elgtis susidūrus su galimu suicido atveju. Svarbus ir vietos bendruomenės vaidmuo – tik stipri bendruomenė, jos vidinė kultūra, atjauta ir dėmesys kiekvieno bendruomenės nario pastebėjimas gali padėti išvengti tragedijos“, – pastebi I. Bernatavičienė.
AKMENĖ: saugo tėčius ir mamas nuo perdegimo
Akmenės rajono savivaldybė, bendradarbiaudama su ugdymo įstaigomis, reguliariai vykdo tėvų apklausas bei atitinkamai pritaiko paslaugas, siekdama sumažinti vaikus auginančių tėvų nuovargį.
„Prieš keletą metų, apklausę dirbančius tėvus ir įvertinę poreikį, nusprendėme lanksčiau organizuoti ikimokyklinių ugdymo įstaigų darbo laiką. Tokiu būdu, pasiūliusi 14-kos valandų darželių darbo laiką, savivaldybė nuima įtampą nuo pamaininį darbą dirbančių tėvų pečių. Taip pat sukūrėme specialią 4 val. trukmės darželio grupę prižiūrėti vaikams nuo 0 iki 3 metų amžiaus, taip norėdami sumažinti ir kūdikius auginančių tėvų, dažniausiai – mamų, nuovargį, leisti joms susitvarkyti reikalus, pailsėti, nuvykti pas gydytoją bei saugoti jas nuo perdegimo, o tuo pačiu ir galbūt padėti susirasti darbą ar kitaip geriau realizuoti save darbo rinkoje“, – pasakoja Akmenės rajono savivaldybės atstovė Nijolė Lukauskaitė.
Tokio lankstaus požiūrio poreikį padiktavo rajono realybė, kad nemaža dalis gyventojų dirba kituose miestuose ar rajonuose, neretai dirba dviejų pamainų darbo grafiku.
„Savivaldybei tai nėra našta. Atvirkščiai, jaučiame palaikymą ir pasididžiavimo jausmą, kad mūsų mieste ypatingas dėmesys skiriamas jaunoms šeimoms, atsižvelgiama į vaikų, šeimų ir vietos bendruomenės poreikius. Tėvams atsiranda laiko darbo paieškai, individualiai veiklai, pagaliau apsilankyti grožio salone ar pailsėti, o vaikučiai tuo metu ugdosi“, – apie asmeninio gyvenimo ir darbo balansą skatinančias priemones kalba Akmenės rajono savivaldybės darbuotoja.
ALYTUS: kol tėvai lankosi kultūros renginiuose, vaikus prižiūri nemokamai
Dar vienas pavyzdys, kaip galima padėti mažamečius vaikus auginantiems tėvams – Alytaus kultūros centre 2021 metais įsteigta vaikų kultūros studija „Kultūriukas“, kuri užtikrina kvalifikuotą vaikų priežiūrą vakarais, kol tėvai lankosi spektakliuose ir kituose renginiuose.
„Ne visos šeimos turi, kas gali prižiūrėti vaikus, kol tėvai bus renginyje. Centre dirba kūrybingi žmonės ir nuolat mąstome, kaip centrą geriau pritaikyti alytiškių poreikiams. Žmonės patenkinti, nes tai jiems papildomai nekainuoja ir leidžia planuotis vakarinį laiką bei dalyvauti kultūriniame gyvenime“, – sako Alytaus kultūros centro direktorė Kristina Daugelevičienė.
Pasak jos, Alytaus miesto savivaldybei ši paslauga papildomai nekainuoja. „Tai centro papildoma investicija, kuria norime paskatinti žmones daugiau lankytis kultūriniuose renginiuose ir plėsti kultūrinį akiratį“, – sako Alytaus kultūros centro direktorė.
RIETAVAS: sudaro vienodas galimybes sportuoti vaikinams ir merginoms
Rietavo savivaldybė, statydama naują sporto salę, atsižvelgė į abiejų lyčių poreikius.
„Tradiciškai ten, kur treniruokliai, štangos – daugiau lankosi vaikinai. Planuodami statyti naują sporto salę, matėme moterų entuziazmą ir kad jų mėgstamoms veikloms – šokiams, grupinėms treniruotėms, jogai ir kt. – reikia naujos erdvės. Todėl įrengėme didelę salę su veidrodžiais, kur dabar daugiausiai vyksta porinių ir kitokių šokių treniruotės“, – pasakoja Rietavo savivaldybės darbuotojas Antanas Aužbikavičius.
Statant naują salę, Rietavo savivaldybė atsižvelgė ne tik į skirtingų lyčių poreikius, bet ir įvairių visuomenės grupių galimybes patogiai lankytis sporto salėje. „Žmonių su negalia patogiam patekimui numatėme liftą. Ir kitais aspektais apmąstėme, kad sporto salė būtų universali, šiuolaikiška, patogi ir visiems prieinama“, – sako Rietavo savivaldybės atstovas.
Daugiau informacijos apie tai, kaip lyčių lygybės principus taikyti kasdieniame gyvenime, darbe bei politikoje, rasite naujoje Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybos sukurtoje platformoje Lygiadieniai.lt.
Straipsnis parengtas įgyvendinant projektą „Savivaldybės sėkmės kodas – lyčių lygybė“, finansuojamą Europos socialinio fondo lėšomis.
