Pagrindinė išvada – fizinio aktyvumo barjerai faktiškai nepriklauso nuo finansinių aspektų ar nuo sporto infrastruktūros bei paslaugų trūkumo, o pirmiausiai yra susiję su laiko ir motyvacijos stoka.

„Ne pinigai stabdo moteris nuo ėjimo į sporto klubus, o motyvacijos ir laiko stoka. Didžiulė pareigų ir atsakomybių našta aktyviame gyvenimo periode – darbas, buities darbai, vaikai ir senyvo amžiaus šeimos narių priežiūra – fizinį aktyvumą moters svarbiausių dalykų sąraše nustumia į pabaigą. Laiko stoką pabrėžė visos tyrime dalyvavusios Europos šalių moterys, o lietuvės daugiau nei kitos paminėjo motyvacijos stoką. Įdomus momentas – lietuvės daugiau nei kitų šalių moterys į sporto klubus eina ne tiek dėl sveikatos, kiek dėl socialinių dalykų – norėdamos pabendrauti, gal net šiek tiek ir pasirodyti“, – pastebi D. Grikšienė.

Treneriai atsižvelgs į individualias moterų priežastis ir pritaikys sporto programą

Siekiant sumažinti moterų fizinio aktyvumo barjerus, daugiau kaip 30 trenerių iš visos Lietuvos apmokyti dirbti būtent su moterų auditorija: jie pasiruošę įsigilinti į moterų įsipareigojimų kompleksiškumą ir, atsižvelgdami į kiekvienos moters asmeninę gyvenimo situaciją, pritaikyti jai natūraliai integruojamą fizinio aktyvumo programą.

„Šie specialistai apmokyti įsigilinti į moterų gyvenimo būdą, į nurodytas priežastis, kodėl jos yra fiziškai neaktyvios. Kaip joms užsiimti fizine veikla, naudojant tam mažiausiai laiko, finansinių išteklių, kaip kiekvieną laisvesnę minutę išnaudoti fiziniam aktyvumui neatsitraukiant nuo tiesioginės veiklos“, – sako Lietuvos sporto universiteto tyrėja, projekto „Moterų barjerai“ trenerė dr. Agnė Čekanauskaitė.

Trenerė signalizuoja: socialiniai tinklai labiau skirti pasirodyti, todėl nepasiduokime spaudimui

Pasak A. Čekanauskaitės, atliktas tyrimas visiškai atspindi šių dienų situaciją: mažo moterų fizinio aktyvumo tendencija išlieka, o pastaraisiais metais ji tik paaštrėjo, nes socialinė medija moterims sukelia dar daugiau streso dėl kūno kulto ir moterys jaučia spaudimą, kad privalo atrodyti itin gerai.

„Iš tikrųjų didelė dalis socialinių medijų turinio yra apie tik ketinamą daryti veiksmą, tačiau nerodo paties sportavimo, veiksmo. Man tai buvo bene įdomiausia tyrimo dalis. Dažnai tokie įrašai socialiniuose tinkluose skirti tik norint pasirodyti“, – patyrusia akimi vertina sporto mokslininkė A. Čekanauskaitė.

„Man atrodo labai efektyvu, kad šiame projekte į moterų fizinį aktyvumą ar pasyvumą pažvelgėme iš psichologinės–socialinės pusės. Siekėme per bendravimą ir vidinės motyvacijos ieškojimą prieiti prie moters, suprasti, kas ją stabdo, ir kaip tai spręsti, atsižvelgiant į moters norus. Kad fizinis aktyvumas ne tik veiktų kūno kompoziciją, bet ir teiktų malonumo – tik tada fizinis aktyvumas bus tęstinis. Pačios moterys tapo mums vertingu informacijos šaltiniu ir dėl to galime padėti joms sportuoti individualizuotai“, – pasakoja „Moterų barjerų“ trenerė A. Čekanauskaitė.

Be apmokytų trenerių iš visos Lietuvos, tyrėjų komanda sukūrė 10 auksinių taisyklių, mokymų vadovą treneriams bei praktinių patarimų bazę, skelbiamą projekto „Moterų barjerai“ svetainėje www.womenshurdles.eu – kaip moterims gyventi labiau fiziškai aktyvų gyvenimą neturint tam laiko.

Moterų apklausos įdomybės

Gera asmeninė savijauta – fizinė ir psichologinė – yra dažniausiai paminėta priežastis, dėl kurios pasyviai gyvenančios moterys atnaujintų savo fizinę/sportinę veiklą. Svarbiausi geros savijautos elementai, tyrimo duomenimis, moterims yra šie: šeima 93 proc. (Italijoje – 99 proc.), draugai 90 proc. (Graikijoje – 97 proc.), darbas 86 proc. (Bulgarijoje – 96 proc.), laisvalaikis 80 proc. (Lietuvoje – 94 proc.), mokslas 76 proc. (Bulgarijoje – 89 proc.), sportas 75 proc. (Bulgarijoje – 95 proc.), savanorystė 57 proc. (Lietuvoje – 94 proc.), politinis aktyvumas 29 proc. (Italijoje – 47 proc.).

Nustojusias sportuoti moteris vėl atnaujinti fizinę veiklą dažniausiai paskatina šios priežastys: noras sumažinti įtampą (19 proc.), siekis palaikyti gerą fizinę formą (17 proc.), poreikis stiprinti sveikatą (12 proc.), estetinės išvaizdos puoselėjimas (12 proc.), aistra sportui (11 proc.), galimybė atsipalaiduoti (10 proc.).

Atsakymai rodo, kad moterų sportavimo barjerus stipriai mažintų įvairūs laiko optimizavimo sprendimai, pavyzdžiui – vaikų kambariai sporto klubuose, įmonės sveikatos politika, fizinio aktyvumo veiklos šeimoms – šeimų bilietai ir abonementai, taip pat sportuoti padėtų lankstus darbo grafikas.

Moterys prisipažino, kad jas sportuoti paskatintų ir sulauktas padrąsinimas bei palaikymas ir iš savo vyrų, gyvenimo partnerių, draugų, taip pat ir iš kitų moterų.

36 proc. apklaustų moterų prisipažino, kad mokykloje neužsiiminėjo jokia sportine veikla. O tyrimas rodo, kad fizinė/sportinė veikla mokykliniame amžiuje yra svarbus veiksnys, turintis įtakos moterų fiziniam aktyvumui, joms tapus suaugusiomis.

„Tyrimas parodė, kad fizinė/sportinė veikla yra tampriai susijusi su šeimynine padėtimi. Esant šeiminiams santykiams fizinę veiklą palaikyti kaip kasdienę rutiną moterims būna sudėtinga. Vienišos moterys lengviau laikosi nusistatyto režimo fiziniam aktyvumui palaikyti, nes jos savo laiką ir kasdienį gyvenimą organizuojasi lengviau, nesitaikydamos prie kitų asmenų“, – pastebi D. Grikšienė.

Tiriant ryšį tarp aktyvumo būsenos ir darbo pobūdžio nustatyta, kad moterys, kurios dirba judrų darbą, yra labiau linkusios ir ne darbinėje aplinkoje būti fiziškai aktyvesnėmis (73 proc. aktyvių palyginti su tik 27 proc. neaktyvių), o moterys, kurių darbas sėslus, turi mažiau noro užsiimti sportu.

„Ryšys tarp fizinio aktyvumo ir sveikatos būklės yra akivaizdus. Reguliarus fizinis aktyvumas yra sveikas įprotis, todėl tai turėtų būti nuolat skatinama visais įmanomais būdais. Įrodyta, kad fizinis aktyvumas turi didelį psichologinį poveikį dėl serotonino, vadinamo geros savijautos arba laimės hormono, išsiskyrimo. Jis sukelia pasitenkinimo ir džiaugsmo būseną. Nuostabu tai, kad gerą nuotaiką gali sužadinti fiziniai /sportiniai užsiėmimai, o psichologinei būsenai pagerinti kartais užtenka ir tiesiog paprasto fizinio pajudėjimo“, - komentuoja D. Grikšienė.

„Fizinio aktyvumo“ apibrėžimas apima įvairią veiklą: jei žmogus dirba lauke, sode, darže, jei į darbą ar parduotuvę eina pėsčiomis, nevažiuoja liftu, o lipa laiptais, lanko šokius, eina pasivaikščioti. Tai ne vien kūno kultūra ar sportas. Pasaulio sveikatos organizacija rekomenduoja žmonėms per savaitę fizine veikla užsiimti bent 150 minučių arba bent 75 minutes vykdyti aktyvios aerobinės veiklos (treniruotis).

Projektas „Moterų barjerai“ vyko 2 metus. Lietuvoje, Italijoje, Graikijoje, Rumunijoje ir Bulgarijoje „Moterų barjerų“ tyrėjai stebėjo ir apklausė 2 tūkst. 20-65 metų amžiaus moterų, siekdami įvertinti, ar kasdieniniame moterų gyvenime yra kliūčių užsiimti fizine veikla, norint nustatyti ekonomines, edukacines, emocines, fizines ir socialines priežastis, kurios sąlygoja fiziškai pasyvaus gyvenimo būdo pasirinkimą.

Šių metų kovą pasibaigus projekto „Moterų barjerai“ tyrimo daliai, toliau veiks individualizuotam darbui su moterimis apmokytų trenerių tinklas, kurių kontaktus galima gauti bei visus tyrimų rezultatus perskaityti projekto svetainėje www.womenshurdles.eu.