Specialistų pagalbos vyresniems žmonėms sulaukti yra sunkiau. Psichologė Monika Kuzminskaitė sako, kad tai lemia ne tik kiek atsainesnis požiūris į vyresnio amžiaus žmonių problemas – esą vyresniame amžiuje tai visiškai normali būsena, todėl su ja reikia tiesiog susitaikyti, bet ir paplitusios klaidingos nuostatos, tarp jų – kad į gydytojus psichiatrus kreiptis yra gėda.
Vaistai mažina motyvaciją ką nors keisti
Pagyvenę žmonės dažniau serga įvairiomis lėtinėmis ligomis, o ūmūs susirgimai dažniau būna sunkesni dėl susilpnėjusio imuniteto ir prastesnio gijimo proceso. Dėl ligų vyresniame amžiuje patiriama daugiau diskomforto, todėl vartojama daugiau vaistų. Dalis šių vaistų gydo ligas, tačiau daug vaistų, pasak psichologės, išgeriama norint sumažinti skausmą, reguliuoti nuotaiką, gerinti miegą ar kitas organizmo funkcijas.
„Vaistų poveikis suteikia palengvėjimą, tačiau kartu sumažina motyvaciją keisti tokios būsenos priežastis. Sveikatai palankių rezultatų dažnai galima pasiekti sveikiau maitinantis, daugiau fiziškai judant, užmezgant ir palaikant artimus, draugiškus santykius, užsiimant prasminga veikla. Tačiau išgėrus tabletę gali atrodyti, kad reikalingas pokytis jau įvykdytas, ir nėra reikalo daugiau stengtis“, – kalba M. Kuzminskaitė.
Kadangi vaistai įvairioms būsenoms gydyti yra lengvai prieinami ir plačiai taikomi, daugelis pagyvenusių žmonių net nesvarsto kitokių galimybių ir gyvena su nuostata, jog vaistai – būtini. Taip atsiranda su įvairiais vaistais siejantis priklausomybės ryšys ir numanomas bejėgiškumas be vaistų.
Nesprendžiamos depresiją sukeliančios priežastys
Pasak M. Kuzminskaitės, ne paslaptis, kad prasta nuotaika laikoma normalia pagyvenusių žmonių būsena. Dažnas esame girdėję frazę – „tai kas čia gali būti gero“.
Depresiniai nuotaikos sutrikimai ir negatyvus ateities perspektyvų vertinimas vyresnius žmones iš tiesų ištinka dažniau. Nuostata, kad į gydytojus psichiatrus kreiptis negalima ar netgi gėda, nes „man su galva viskas gerai“, psichologės teigimu, taip pat yra labai gaji.
„Jei ši neigiama nuostata įveikiama ir kreipiamasi į psichinės sveikatos specialistus, gydytojo paskirti antidepresantai, be abejo, padeda pagerinti nuotaiką. Tačiau net ir vartojant vaistus depresiją sukeliančios priežastys gali būti nesprendžiamos, nes remiamasi kita nuostata – „man jau gerai“ arba „aš jau nebepasikeisiu“, o reikalinga psichoterapija gali būti atmetama, dažnai nepatikliai teigiant „ką jie man gali pasakyti“, – kalba M. Kuzminskaitė.
Šios nuostatos yra neteisingos, jos nepadeda įveikti problemų ir tik stiprina poreikį toliau vartoti psichoaktyvius vaistus.
Priklausomybės nuo lošimų, žaidimų ir komentavimo socialiniuose tinkluose
Psichologė įspėja, kad vyresni žmonės, jei į gydytoją nesikreipia, neretai griebiasi dažno „savigydos“ būdo – ima vartoti alkoholį.
„Nuostata, kad sveikatos saugoti ir stiprinti nebėra prasmės, kartais netgi sarkastiškai pažymint „negi dabar sveikas numirsiu“, tarsi suteikia leidimą pasiduoti sveikatą žalojančioms veikloms, iš kurių siekiama gauti malonumo, atsipalaidavimo ir bent laikino dėmesio perkėlimo nuo nerimą ar liūdesį keliančių minčių“, – sako M. Kuzminskaitė.
Kovojant su rūkymu, visuomenėje daug dėmesio skiriama tabako ir nikotino vartojimo tarp jaunų žmonių prevencijai, bet kur kas mažiau – mažinti vyresnio amžiaus rūkančių žmonių patiriamą žalą, negalintiems mesti rūkyti – suteikti informacijos apie skirtingą įprastų cigarečių rūkymo ir bedūmių tabako gaminių vartojimo riziką, ir kad sumažinus per dieną surūkomų cigarečių skaičių galima gerokai sumažinti riziką mirti nuo širdies ir kraujagyslių arba onkologinių ligų.
Vystantis technologijoms, pagyvenusių žmonių neaplenkia ir įprastai jaunesniems „priskiriamos“ priklausomybės nuo žaidimų, lošimų ar pornografijos. M. Kuzminskaitės teigimu, vyresniems žmonėms rizika yra net didesnė, nes kitų veiklų tokiame amžiuje dažnai būna mažiau, o laisvės neribotai laiką skirti savo priklausomybės šaltiniui – daugiau.
„Nuo lošimų gelbsti riboti finansiniai ištekliai, tačiau serialų žiūrėjimo, komentavimo socialiniuose tinkluose ir kompiuterinių žaidimų gali neriboti visiškai niekas. Šios veiklos yra laikomos „prasiblaškymu“, nors iš tiesų yra tikros priklausomybės, kurios sekina turimus psichologinius resursus ir nepadeda jų papildyti“, – įspėja M. Kuzminskaitė.
Prasminga veikla, socialiniai ryšiai, pagalba kitiems, rūpinimasis savo fizine ir psichine sveikata yra gera mintis bet kuriame amžiuje, ir ypač – vyresniems žmonėms. Pasak M. Kuzminskaitės, mes dažniausiai per greitai ir per stipriai save nurašome, nors galime patirti dar labai daug šviesių ir gražių akimirkų, neapniauktų nei vaistų poveikio, nei niūrių minčių.
