Pastaraisiais metais buvo daug pranešimų apie trolių fabrikus Rusijoje, o visai neseniai – ir Kinijoje, kurie valdo tūkstančius suklastotų socialinės žiniasklaidos paskyrų, siekiant užtvindyti pasaulį propaganda ne tik tam, kad papasakotų savo „tiesos“ versiją, bet ir tam, kad žmonės apskritai nustotų tikėti tiesa, o kartu nustotų kelti klausimus apie tai, kas iš tikrųjų įvyko. Geras pavyzdys – Malaizijos reiso MH17 lėktuvo numušimas virš Ukrainos, kurį, kaip neseniai patvirtino Nyderlandų teismas, sukėlė Rusijos BUK raketa, paleista iš Rusijos remiamų kovotojų valdomos teritorijos, tačiau Rusija teigė, kad ją numušė pati Ukraina (arba, kaip teigiama kai kuriose istorijose, ji iš pradžių buvo pilna lavonų ir viskas buvo surežisuota).
Socialinė žiniasklaida tapo nepakeičiama bendravimo priemone, todėl jos valdymas ir piktnaudžiavimo prevencija yra labai svarbus klausimas. Buvusiam prezidentui D. Trumpui buvo uždrausta naudotis tviteriu dėl jo nuolatinio melavimo, o dabar jis vėl grįžo, nes naujasis savininkas turi visai kitokį požiūrį į žodžio laisvės sąvoką. „Facebook“, daug kritikuojamas už tai, kad leido savo platformą naudoti trolių fabrikams, nustatė tam tikras taisykles ir „bendruomenės standartus“ ir turi daugiausiai automatizuotą sistemą, kuri tikrina turinį naudodama algoritmus.
Ši sistema aiškiai nebuvo sukurta karo metu, kai viena šalis brutaliai įsiveržia į kitą, tyčia puola civilių infrastruktūrą, plėšikauja, prievartauja ir žudo bei naudoja ginklus, kurių civilizuotas pasaulis pažadėjo nenaudoti. Tai sistema, kuri, matyt, buvo sukurta beveik tobulam Holivudo pasauliui, kuriame žmonės niekada nevartoja blogų žodžių, neišreiškia pykčio ar emocijų ir ji daugiausia naudojama atostogų, juoko, vakarėlių ir senovės civilizacijų lankymo nuotraukoms skelbti. Deja, karas Ukrainoje toli gražu neprimena vakarėlių ir juoko.
Aš „Facebooku“ naudojuosi daugelį metų, tačiau tik po 2013-2014 m. Maidano ir po to sekusios Rusijos agresijos Rytų Ukrainoje ir Kryme jis tapo tikrai svarbia bendravimo priemone. Tai pagrindinis kanalas mūsų pasaulio dalyje, ir iš esmės visi, besidomintys tuo, kas vyksta Ukrainoje, turi „Facebook“ puslapį. „Facebook'e“ turiu savo asmeninę paskyrą (5 000 draugų ir apie 3 200 sekėjų) , bet taip pat administruoju dar apie dvi dešimtis paskyrų, priklausančių organizacijoms ir kampanijoms, kurioms vadovauju.
Kad būtų aiškiau – aš esu žmogaus teisių aktyvistas, pastaruosius 45 metus daugiausia dėmesio skyręs Sovietų Sąjungai, o Prezidentas Valdas Adamkus man suteikė Lietuvos pilietybę už darbą, padėjusį Lietuvai tapti laisva teisine šalimi. Gyvenu Vilniuje, esu Vytauto Didžiojo universiteto sovietinių ir posovietinių studijų profesorius, taip pat VDU Andrejaus Sacharovo demokratijos tyrimų plėtros centro direktorius. Be to, esu Federacijos „Globali iniciatyva psichiatrijoje“, kuri Ukrainoje veikia jau daugiau kaip 32 metus, direktorius. Visą gyvenimą dirbau žmogaus teisių ir psichikos sveikatos srityje, o dabar mano dienos visą parą yra skirtos karui Ukrainoje, kuris, mano nuomone, yra 1939-1945 m. karo pakartojimas, turintis tą pačią reikšmę ir galimas pasekmes.
Mano „Facebooke“ yra ne tik minėtų institucijų paskyros, bet ir, pavyzdžiui, mūsų psichologinės pagalbos Baltarusijos ir Ukrainos piliečiams samopomoch ir samopomich paskyros. „Facebook“ naudojame savo veiklai reklamuoti, lėšoms rinkti (pvz., generatoriams Ukrainos psichiatrijos ligoninėms), taip pat reklamuojame savo samopomoch ir samopomich įrašus, kad padėtume represijų ir karo aukoms. Praėjusiais metais savo įrašų reklamai išleidome daugiau nei 30 000 eurų, o 2022 m. vien ukrainiečių kalba sulaukėme daugiau nei 50 mln. peržiūrų. Trumpai tariant: mes iš tikrųjų esame labai geras „Facebook“ klientas.
Nepaisant to, nuo lapkričio vidurio man beveik visam laikui uždrausta naudotis „Facebook“, taip pat uždrausta naudotis visais susijusiais kanalais, o tai reiškia, kad negaliu reklamuoti mūsų darbo, pranešti apie tai, ką darome, ir rinkti lėšų. Vien 2022 m. materialinei pagalbai psichikos sveikatos priežiūros tarnyboms Ukrainoje išleidome beveik 300 000 eurų. Dabar tai iš esmės sustojo.
Mano problemos su „Facebook“ labiausiai iškilo dėl karo Ukrainoje. Iš pradžių buvau įspėtas dėl to, kad skelbiau nuotraukas, kuriose buvo matyti beatodairiškas civilių objektų bombardavimas Ukrainoje. Tada buvau įspėtas, nes nukopijavau anekdotą, kuriame buvo parodytas suklastotas Rusijos propagandistės Simonian asmens tapatybės dokumentas, sukurtas, kai FSB maždaug per 24 valandas pavyko parodyti tariamo Kerčės tilto sprogdintojo asmens tapatybės dokumentą. Visi žinojo, kad FSB „atradimas“ buvo nesąmonė ir kad netikras Simonian ID buvo tik pokštas, bet aš pažeidžiau „bendruomenės standartus“ ir gavau griežtą įspėjimą.
Praėjusių metų lapkritį buvau Kijeve, kai miestas buvo atakuotas raketomis, o viena nukrito kelios gatvės nuo manęs ir sukėlė chaosą. Emocijų apimtas parašiau: „f..king Russians are bombing again“ (bet be taškų), ir iškart buvau užblokuotas 24 valandoms, bet kitą dieną 24 valandos staiga buvo pakeistos į 29 dienas. Per savo draugą olandą bandžiau kreiptis į „Facebook“ direktorių Nyderlanduose, bet jis atsakė, kad turbūt kažką ne taip supratau, ir niekas nepasikeitė.
Stengiausi būti atsargesnis ir prieš pat Naujuosius metus skelbdamas vaizdo įrašą su fosforo bombomis ant Chersono perfrazavau rusų tekstą: „Jei nenorite būti išvaduoti, mes sukursime pragarą ir jus subombarduosime“. Asmuo, pasidalijęs mano įrašu, iš karto buvo užblokuotas, mano atveju tai įvyko po kelių dienų, vėl 29 dienoms.
Kadangi man reikia „Facebooko“, susikūriau naują paskyrą (Robertas van Vorenas), bet kai pabandžiau paskelbti nekrologą savo draugui Viktorui Fainbergui (vienam iš paskutinių gyvų demonstrantų Raudonojoje aikštėje 1968 m. prieš invaziją į Čekoslovakiją), kuris mirė dieną prieš, pastebėjau, kad ir mano naujoji paskyra užblokuota, ir be jokio paaiškinimo kodėl.
Kol Rusija masiškai naudojasi socialine žiniasklaida, kad sukeltų diversiją Europoje ir skleistų savo smurtinę kampaniją prieš demokratiją, žmogaus teises ir teisinę valstybę, o „Facebook“ daro tik nedidelius žingsnius, kad pasipriešintų šiam puolimui, tokie žmonės kaip aš blokuojami už „bendruomenės standartų pažeidimą“. „Facebook“ apsimeta esąs „neutralus“, bet iš tikrųjų remia agresorių ir blokuoja tuos, kurie bando atskleisti puolimą prieš demokratiją ir bando padėti aukoms. Ar ne laikas pokyčiams ir kad „Facebook“ būtų patrauktas atsakomybėn už tai, kuo jis skelbiasi esąs – pagrindiniu šiuolaikinio pasaulio komunikacijos kanalu? Įsivaizduokite, kad jūsų telefono ryšio tiekėjas mėnesiui užblokuotų jūsų telefoną dėl to, kad pasakėte keletą nemalonių žodžių arba susipykote su savo vyru ar žmona? Ar mes gyvename vaikų darželyje, kur jums liepiama stovėti kampe, nes „papa facebook“ nepatinka, kaip išreiškėte savo mintis?
