Tyrimo duomenimis, bent dalį pirkinių suplanuoja 23 proc. gyventojų, o 16 proc. gyventojų apsiperka spontaniškai. Tuo metu 51 proc. respondentų tikina daiktus perkantys tada, kai jų reikia, o ne per prekybininkų skelbiamus išpardavimus ar akcijas.

Galimybė sutaupyti – tik iliuzija?

„Apsipirkimas per išpardavimus gali skambėti kaip geras būdas sutaupyti. Tačiau ar galėtume sakyti, kad sutaupėme, jei su nuolaida įsigyto daikto niekuomet nepanaudojome arba tai padarėme vos pora kartų? Daugelis greičiausiai sutiks, kad tai – joks finansinis laimėjimas“, – pastebi sako „Swedbank“ Finansų instituto ekspertė Justina Bagdanavičiūtė.

Tyrimas atskleidžia, kad įsigytus daiktus visuomet panaudoja 42 proc. gyventojų, 37 proc. sako, kad yra įsigiję daiktų, kuriuos panaudojo vos kartą ar kelis. Tuo metu 16 proc. gyventojų nurodo turintys per išpardavimus nusipirktų daiktų, kurių nepanaudojo nė vieno karto.

Pasak finansų ekspertės, tokie vartojimo įpročiai iliustruoja ne tik beprasmes gyventojų išlaidas, bet ir didelę kainą gamtai.

„Žalos mus supančiai aplinkai sąrašas yra ilgas – tai netvarus ir perteklinis vandens vartojimas gamyboje bei daugybė pakuočių, kurios vėliau tampa plastiko, popieriaus atliekomis. Taip pat didelės papildomos transporto anglies dvideginio emisijos, kurias sugeneruoja pirkėjų kelionės į parduotuves ar prekių siuntimas į namus“, − pažymi ji.

Reprezentatyvų Lietuvos gyventojų tyrimą 2022 m. spalio 18–28 dienomis „Swedbank“ užsakymu atliko visuomenės nuomonės ir rinkos tyrimų bendrovė „Spinter tyrimai“. Tyrimo metu buvo apklausti 1009 respondentai. Tyrimo rezultatai reprezentuoja šalių gyventojų nuo 18 iki 75 metų nuomones ir vertinimus.