Turėti savo psichologą – tampa savaime suprantamu sprendimu
Psichiatrė I. Pavlavičienė sako, kad atviras kalbėjimas apie savo emocinę sveikatą, mūsų visuomenėje, palyginti, naujas reiškinys. Anot jos, vyresnio amžiaus žmonės dar nuogąstauja, kad psichikos sveikatos pagalbos paieškos, gali neigiamai paveikti jų profesinę veiklą, santykius su artimaisiais. Visgi kintantis visuomenės požiūris į emocinę sveikatą, individualius vidinius išgyvenimus yra akivaizdus. Šiandien jau tampa norma turėti savo psichologą, su kuriuo diskutuojame ne tik apie sudėtingas, traumuojančias patirtis. Žmonės vis drąsiau renkasi šių specialistų pagalbą priimant profesinius sprendimus, keliant savo motyvaciją, gilinantis į savo kaip asmenybės augimą. „Dirbant su pacientais ir diskutuojant su kolegomis, tikrai akivaizdu, kad žmonės kalba atviriau. Jie drąsiau kreipiasi pagalbos į psichikos sveikatos specialistus be ypatingų įslaptinimų, kas buvo būdinga anksčiau, ir mato, kad nieko blogo nenutinka. Žmonės pradeda suvokti, kad jie nėra vieni, kad su sunkumais susiduria ir kiti. Taigi turėti savo psichologą ir pas mus tampa „normaliu“ pasirinkimu“, – sako I. Pavlavičienė ir priduria, kad ypač daug laisvumo, atvirumo kalbėti apie dalykus dėl kurių neramu, matyti bendraujant su jaunesniais žmonėmis.
Visuomenėje vykstantys pokyčiai ir procesai, taip pat yra dirgikliai, kurie paliečia kiekvieną mūsų – mes sekame informaciją naujienų portaluose, įsitraukiame į diskusijas socialiniuose tinkluose. Labai svarbu atsirinkti informaciją kritiškai, ją analizuoti. I. Pavlavičienė sako, kad ne visi vienodai esame pasiruošę išgyventi asmenines krizes arba globalių problemų sukeliamus sunkumus. „Aplinka yra nerami – tai paliečia visuomenę ir kiekvieną žmogų atskirai, kaip galima rizika susirgti, rizika būti sužalotam, netekti artimo. Tokios ir panašios baimės kyla, kai omenyje turime, tarkime, Ukrainoje vykstantį karą, ar prieš kelis metus viso pasaulio tempą pristabdžiusią COVID-19 pandemiją. Visuomenė išgyvena įtampas, su kuriomis vieni susidoroja, kiti – ne. Didelę reikšmę turi auklėjimas, vertybių sistemos ir prioritetų suvokimas, bei mokymas konkuruoti, baimė kalbėti apie savo psichologines problemas, kaip silpnumo išraišką“ – mintimis dalijasi I. Pavlavičienė.
Kokybiškas laikas sau ir artimiesiems – būtinas
Psichiatrė atkreipia dėmesį, kad visgi už savo gyvenimą, priimamus sprendimus atsakomybę turime prisiimti sau, nes tik patys būdami stiprūs galime padėti kitiems: „Psichikos sutrikimų turintis artimasis reikalauja pagalbos, palaikymo ir kartais jo atsakomybės perkeliamos šeimos nariams. Tokiais atvejais svarbu nepamiršti ir savo asmeninio gyvenimo. Būtina rasti laiko ir jėgų pasirūpinti savo ir savo artimųjų sveikata, laisvalaikiu, pramogomis. Skatinu nebijoti ieško sprendimo būdų. Kreipkitės pagalbos į specialistus – į socialinius darbuotojus dėl socialinės rūpybos spektro paslaugų, pašalpų ir kitų klausimų. Į psichologus – dėl asmeninio pastiprinimo. Į draugus ir šeimos narius – dėl visų situacijų, kai per daug sunku nešti neįgalaus artimojo problemų sprendimo atsakomybės naštą. Kad ir kokioje pozicijoje esate pasitikėkite savimi ir kitais – jūs pajėgus išgyventi negandas ir esate ne vienas“.
Dalinantis patirtimis apie sunkumus su kuriais susiduriame, suteikiame kitiems galimybę mums padėti, kuriame bendrystę, ryšį artumą, gauname naudingų nuorodų pagalbai. I. Pavlavičienė sako, kad šalia kintančio pačių žmonių požiūrio, džiugina ir perspektyvos valstybės lygmeniu. Kalbant apie visuomenės psichikos sveikatos gerinimą ir šios srities paslaugų prieinamumą inicijuojami inovatyvūs sprendimai. „Skiriama vis daugiau dėmesio psichikos sveikatos temoms, diskutuojama apie psichiatrijos komandos paslaugas paciento namuose bei psichoterapijos dienos stacionarų veiklą. Tai neabejotinai pagerins psichiatrijos paslaugų prieinamumą ne tik didžiųjų miestų, bet ir nuo centrų nutolusių vietovių gyventojams“, – mintimis dalijasi I. Pavlavičienė ir priduria, kad toks požiūris reikšmingai prisideda prie psichikos sveikatos stigmatizavimo mažinimo.
Psichikos sveikatos gerinimui – meno terapijos, kineziterapija, konsultacijos su psichikos sveikatos specialistais
Respublikinės Šiaulių ligoninės Psichiatrijos klinikai vadovaujanti psichiatrė I. Pavlavičienė sako, kad psichikos, kaip ir kitų ligų atveju, kovidiniu laikotarpiu ambulatorinės konsultacijos buvo nuotolinės, nevyko dienos stacionaro gydymas, psichosocialinė reabilitacija. „Psichiatrijos klinikoje gyvenimas verda. Viskas grįžo į prieškovidinį ritmą – gydome pacientus stacionare ir dienos stacionare, konsultuojame ambulatoriškai, tęsiama psichosocialinė reabilitacija. Galime pasidžiaugti, kad šią vasarą atnaujinome Palangos dienos stacionaro veiklą. Paslaugų ir pagalbos poreikis – tikrai akivaizdus“, – Psichiatrijos klinikos kasdienybę trumpai aptaria I. Pavlavičienė.
Augantis šios srities paslaugų poreikis skatina psichikos sveikatos specialistus aktyviau kalbėti ir edukuoti visuomenę apie tai, kad emocinis balansas yra tiesiogiai susijęs ir su bendra mūsų sveikata. „Esame įpratę, kad kalbant apie sveikatą visų pirma omenyje turime fizinius kūno negalavimus – galvos, pilvo skausmą, lūžius ar kažką panašaus. Taip pat esame įpratę manyti, kad reikia rūpintis išvaizdos dalykais, užsiimti aktyvia fizine veikla – kas yra tikra tiesa, tačiau psichika lygiai taip pat reikalauja sąmoningo mūsų dėmesio ir rūpesčio pačiomis įvairiausiomis formomis. Svarbu to nepamiršti, todėl keletą spalio dienų visuomenę kviesime patirti, sužinoti, atrasti, kaip su specialistų pagalba, kūrybingumą skatinančiomis meno terapijomis galime padėti ne tik patys sau, bet ir savo artimiesiems“, – šypsosi I. Pavlavičienė.
