Didžiausias moterų ir vyrų darbo užmokesčio atotrūkis buvo finansinės ir draudimo veiklos įmonėse – 34,3 proc., informacijos ir ryšių – 29,3 proc., žmonių sveikatos priežiūros ir socialinio darbo – 27,5 proc. Transporto ir saugojimo bei statybos įmonėse moterų vidutinis valandinis bruto darbo užmokestis viršijo vyrų, todėl atotrūkis buvo neigiamas ir sudarė atitinkamai –5,8 ir –1,7 proc.
Darbo užmokesčio atotrūkiui įtakos turėjo ne teisinio, o socialinio ir ekonominio pobūdžio veiksniai – vyrų ir moterų skaičiaus pasiskirstymas pagal ekonominės veiklos rūšis, jų profesija, išsilavinimas, amžius, darbo stažas ir kitos priežastys.
2021 m. moterų ir vyrų darbo užmokesčio atotrūkis mažėjo visose amžiaus grupėse.
Didžiausias moterų ir vyrų darbo užmokesčio atotrūkis šalies ūkyje, neįskaitant žemės ūkio, miškininkystės ir žuvininkystės bei viešojo valdymo ir gynybos; privalomojo socialinio draudimo veiklų, 2021 m. buvo 35–44 metų amžiaus darbuotojų (16,8 proc.) grupėje, o mažiausias – vyresnių nei 65 metų darbuotojų (6,1 proc.) amžiaus grupėje.
Moterų ir vyrų darbo užmokesčio atotrūkis Europos Sąjungoje (ES) 2020 m. sudarė 13 proc. ir, palyginti su 2019 m., sumažėjo 0,7 procentinio punkto.
Mažiausias moterų ir vyrų darbo užmokesčio atotrūkis 2020 m. buvo Liuksemburge (0,7 proc.) bei Rumunijoje (2,4 proc.) ir Slovėnijoje (3,1 proc.), o didžiausias – Latvijoje (22,3 proc.) ir Estijoje (21,1 proc.).