Per metus Kauno klinikų Psichiatrijos klinikoje gydoma apie 2 tūkstančius pacientų, sergančių depresija. Tai – sunkus psichikos sutrikimas, kuris gali ateiti lėtai ir nepastebimai, - perspėja Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninės Kauno klinikų Psichiatrijos klinikos gydytojas psichiatras Edgaras Diržius. Jo disponuojamais duomenimis, Lietuvoje apie 10 proc. gyventojų serga depresija, o jos epizodą yra patyręs kas 4-tas žmogus.
„Lietuvoje atlikome gydytojų psichiatrų apklausą apie darbą karantino metu. Ji parodė, jog pandemijos metu žmonių skaičius, jaučiančių nerimo ar depresijos simptomus, kelis kartus išaugo. Pastebima, kad pacientai atvyksta sunkesnių būklių, nes ilgai delsė kreiptis į specialistus. Depresija dažnai ateina lėtai ir nepastebimai. Tai - kompleksiškas psichikos sutrikimas, ir sunku įvardinti tik vieną jo priežastį. Ligai įtakos gali turėti genetika, ankstyvosios patirtys vaikystėje, mus supanti aplinka, mityba, kiti susirgimai, fizinio aktyvumo trūkumas.
Pirmieji ligos simptomai yra svarbiausi, į juos nereikėtų numoti ranka, o skubiai kreiptis pagalbos. Pagrindinis požymis – tampa sunku gyventi visavertišką gyvenimą, - dirbti, bendrauti, užsiimti malonia veikla. Žmones pradeda varginti nemiga, jaučiama prasta nuotaika, atsiranda energijos trūkumas, dingsta apetitas. Taip pat dalis sergančiųjų susiduria su baimės jausmu, įvairiais nemaloniais jutimais kūne, kurių kiti specialybių gydytojai negali išaiškinti. Gyvenimo kokybė suprastėja, nepriklausomai nuo ligos, – tiek nerimo sutrikimai, depresija, tiek ir kiti psichikos sutrikimai skirtingai paveikia žmogaus būseną“, - teigia gydytojas E. Diržius.
Gydytojų psichiatrų patikinimu, dviejų skirtingų asmenų depresijos simptomai gali būti gana skirtingi. Vienam žmogui suprastėja apetitas, sutrinka miegas, o kitam priešingai – padidėja apetitas, nuolat jaučiamas mieguistumas. Kiti būdingi simptomai: nuolatinis liūdesys, mintys apie gyvenimo beprasmybę, savižudybę, energijos trūkumas. Jei keli simptomai jaučiami nuolat bent pora savaičių, – būtina susirūpinti ir kreiptis pagalbos į specialistus.
Kadangi psichikos sutrikimus gydo gydytojai psichiatrai, į juos pirmiausiai ir reikėtų kreiptis. Kauno klinikose, anot jų atstovės Karolinos Račkauskienės, teikiamos 3 lygio gydytojo psichiatro konsultacijos, taikoma psichoterapinė pagalba. Psichiatrai geba atskirti psichikos sutrikimus nuo kitų susirgimų, pasireiškiančių panašiais simptomais. Gydytojas psichiatras sudaro individualų gydymo planą, kuris ligoniui padeda pasveikti.
Kaip paaiškino gyd. E. Diržius, gydant depresiją, atsižvelgiama į žmogų, įvairias rizikas ir veiksnius, turinčius įtakos jo savijautai. Pagrindiniai depresijos gydymo metodai – psichoterapija ir antidepresantai. Net trečdaliui susirgusiųjų gali išsivystyti gydymui atspari depresija, kuri gydoma tranksranialine magnetine stimuliacija, elektros impulsų terapija ar medikamentu esketaminu.
„Kauno klinikose esančiame Gydymui atsparių nuotaikos (afektinių) sutrikimų centre nuo šių metų taikome tranksranialinę magnetinę stimuliaciją. Procedūros metu pacientas būna sąmoningas, viršugalvyje pridedama elektromagnetinė ritė, sukurianti elektromagnetinį lauką, kuris stimuliuoja specifinį smegenų regioną, atsakingą už nuotaiką. Kartojant šią procedūrą, galima išgydyti sudėtingos formos depresiją. Tai gera žinia pacientams, kuriems yra išsivysčiusi gydymui atsparios formos depresija“, - sako gydytojas psichiatras.
Jis primena, kad psichikos sveikatos principai yra labai panašūs kaip ir bendri sveikatos principai: reguliarus fizinis aktyvumas, saikinga ir sveika mityba, poilsis, savo pomėgių realizavimas.
„Ne mažiau svarbus - bendravimas su artimaisiais, draugais. Svarbiausia – rūpintis savimi ir savo aplinka, nes ji mus kuria. Duodant kitam grįžta daugiau nei atiduodi“, - pabrėžia Kauno klinikų Psichiatrijos klinikos gydytojas E. Diržius.
