„Siekdami išvilioti pinigų iš savo aukų, romantiniai sukčiai skiria daug laiko bendravimui ir asmeninio ryšio sukūrimui. Jie yra įdėmūs klausytojai ir stengiasi apie savo auką sužinoti kuo daugiau informacijos, kad galėtų kalbėtis apie neva bendrus pomėgius ar kitus siejančius dalykus. Taip aukai pradeda atrodyti, kad naujojo virtualaus širdies draugo ar draugės jausmai iš tiesų yra nuoširdūs, ir saugumo jausmas pamažu dingsta“, – sako „Swedbank“ informacinės saugos vadovė Žygeda Augonė.
Pasak jos, panašiai nutiko ir 81-erių senjorei, patikėjusiai, kad ji bendrauja su Sirijoje tarnaujančiu kariu. Sukčiaus skirtas laikas bendravimui ir demonstruotas dėmesys taip „nuginklavo“ santuokoje gyvenančią moterį, kad šiai nekilo jokių įtarimų, kai naujasis draugas paprašė pervesti nemenkas sumas pinigų.
Pinigus pavyko sugrąžinti
Kaip pasakoja saugumo ekspertė Ž. Augonė, banko padalinyje kelissyk mokėjimų pavedimus į užsienį atlikusios moters elgesys pasirodė neįprastas – darbuotojai paprastai atpažįsta netipinę klientų elgseną, todėl šiuo atveju ėmė domėtis detaliau.
Į situaciją įsitraukus saugumo specialistams, pavyko išsaugoti 10 tūkst. eurų siekusią sumą: 3 tūkst. eurų dydžio pervedimą pavyko sustabdyti, o 7 tūkst. eurų jau pervestų pinigų buvo sugrąžinti.
„Kol lėšos neįskaitytos į gavėjo sąskaitą ar pavedimas neišsiųstas iš banko, tarptautinius pervedimus įmanoma atšaukti. Todėl labai svarbu, kad klientai patys nedelstų kreiptis į banką. Tačiau neretai, net ir supratę, kad pinigus pervedė sukčiams, klientai nedrįsta apie tai pranešti. Pasitaiko ir tokių atvejų, kai gyventojai nenori pripažinti, jog yra apgaudinėjami, ir nekreipia dėmesio į banko darbuotojų ar policijos perspėjimus“, – komentuoja Ž. Augonė.
Ant kabliuko užkimba virtualioje erdvėje
Romantiniu sukčiavimu užsiimantys nusikaltėliai savo aukas medžioja įvairiose pažinčių ir bendravimo programėlėse, socialiniuose tinkluose. Viename iš jų ant sukčių kabliuko užkliuvo ir ši banko klientė.
„Į bet kokias internetu užmegztas pažintis reikėtų žvelgti atsargiai, nes iš tiesų nėra aišku, su kuo bendraujama. Itin apdairiai reikia vertinti realiame gyvenime nematytų žmonių prašymus pervesti jiems pinigų ar suteikti paskolą. Patartina atidžiai peržiūrėti naujojo draugo socialinio tinklo paskyrą, paieškoti apie jį daugiau informacijos internete bei palyginti tai, ką jis sako, su kita viešai prieinama informacija“, – pataria „Swedbank“ atstovė.
Pasak jos, norint įsitikinti, kad užmegzta nauja draugystė nėra sukčių pinklės, taip pat visuomet verta paprašyti pasikalbėti telefonu ar vaizdo skambučiu. Paprastai sukčiai vengia vaizdo pokalbių, kurių metu paaiškėtų, kad tai – ne žmogus iš paskyros profilio nuotraukos, o taip pat ir skambučių telefonu, siekdami išlaikyti savo anonimiškumą.
Kaip rodo praėjusių metų „Swedbank“ duomenys, dėl romantinio sukčiavimo klientai neteko daugiau nei 130 tūkst. eurų. Kadangi ne visi nuo romantinių sukčių nukentėję gyventojai yra linkę pranešti bankui ar policijai, tikrasis gyventojų nuostolių mastas galėjo būti didesnis.
