Pasak vyrų emocinę būklę nagrinėjančio psichologo Antano Grižo, vieniši jaučiasi toli gražu ne tik po vieną gyvenantys žmonės.

„Nors pandemija ženkliai pablogino net iki tol emocine sveikata nesiskundusių žmonių būklę, visgi ir anksčiau vienišumo jausmas Lietuvoje nebuvo retas reiškinys. Taip yra todėl, kad jis nepriklauso tik nuo fizinio artumo su kitais žmonėmis – tai veikiau gilaus emocinio, reikšmingo ryšio trūkumas“, – teigia specialistas.

Sunku keisti nusistovėjusią tvarką

Pasak A. Grižo, patikimiausias būdas kovoti su vienišumu – tvirtos bendrystės kūrimas. Tai – gebėjimas dalintis mintimis bei išgyvenimais, kurie kelia nerimą, kitų žmonių išgyvenimų išklausymas.

„Tai leidžia suprasti, kad visi jausmai ar mintys, kuriuos išgyvename, nėra unikalūs, būdingi tik mums – tuos pačius iššūkius patiria, klausimus kelia, dėl tų pačių priežasčių nerimauja ir kiti žmonės. Tai suvokę, tampame artimesni vieni kitiems, nebesijaučiame atskirti, nesuprasti, kitokie“, – tikina psichologas.

Būtent tokio ryšio kūrimas, pasak specialisto, yra labai svarbus šiandien, paaštrėjus nežiniai ir nerimui dėl ateities.

„Vis dėlto daug žmonių, ypač – vyrų nesiryžta keisti draugų rate nusistovėjusios tvarkos: jei buvo įprasta palaikyti paviršutiniškus santykius, kartu pramogauti, tačiau nesileisti į didesnį tarpusavio atvirumą, išgyvendami net ir labai sunkius vienišumo jausmus vyrai šių taisyklių nekeičia ir dabar“, – sako A. Grižas.

Tokiems vyrams psichologas yra sukūręs specialius savipagalbos ratus – „vyrų Gentys“. Jose nepažįstami vyrai gyvai ar nuotoliniu būdu psichologo moderuojamose grupėse dalinasi savo išgyvenimais, diskutuoja, kol tampa tvirtą ryšį turinčia bendruomene ir toliau ima bendrauti be specialisto pagalbos. Tokias grupes ėmęs burti sostinėje, šiemet A. Grižas teigia dėl pandemijos išaugusios problematikos veiklą išplėtęs ir į kitus Lietuvos miestus.

Būdas įveikti vienišumą

Norintiems atsikratyti vienišumo, atskirties jausmo savarankiškai, A. Grižas pataria tikslo siekti palaipsniui, žengiant vieną žingsnį po kito.

„Norintiems dirbti su savimi, įveikti jaučiamą vienišumą ir pasijusti geriau, patarčiau visų pirma sąmoningai su savimi susitarti dėl to, kad aktyviai mėginsite inicijuoti gilesnį ryšį su aplinkiniais žmonėmis“, – sako psichologas.

Pasak jo, lengviausia būtų pradėti nuo visus mus šiandien vienijančios temos – pandemijos, viruso bei karantino. Pokalbį su draugu ar draugų grupe nuo su šiomis temomis susijusių išgyvenimų žmogus jausis drąsiau, nes bus užtikrintas, kad tai – visiems aktualios, bendros temos.

„Svarbu pokalbį nuo paviršutiniškų įžvalgų kreipti prie savijautos bei išgyvenimų – pasidalinti tuo, kas tikrai neramina, pamėginti žodžiais išreikšti savo jausmus. Pašnekovai ilgainiui ims atsakyti tuo pačiu“, – įsitikinęs psichologas.

Pokalbiuose specialistas taip pat ragina susikurti reguliarumą – pavyzdžiui, susitarti dėl skambučio tuo pat metu kiekvieną savaitę. Taip ryšio kūrimo iniciatyva neliks vienkartine pastanga, reguliarūs pokalbiai leis jį nuolat gilinti.

Ryšys didina ir motyvaciją judėti pirmyn

Psichologas tikina, kad būtent tvirtas ryšys su aplinkiniais yra ir vienas iš svarbiausių motyvuojančių veiksnių didinti savo gyvenimo kokybę, stengtis ir judėti pirmyn.

„Pavyzdžiui, vyrų gentyse kiekvieną savaitę kiekvienas genties narys įsipareigoja kitiems iki kito susitikimo įgyvendinti vieną ar kitą jo paties pasirinktą kokybinį pokytį savo gyvenime. Susitikus vėl, jis pasidalina rezultatais, išgirsta patarimų ir palaikymo. Visa tai užtikrina nesustojantį augimą, spartų gyvenimo kokybės kėlimą. Visa tai padeda ir emocinei būklei“, – sako A. Grižas.

Pasak jo, tokią pat savimotyvacijos taisyklę galėtų įsivesti ir kiekvienas žmogus, aktyviai siekiantis sukurti prasmingą ryšį su kitais. Kalbėdamas apie savo išgyvenimus, tuo pat metu ieškoti sprendimų pagerinti savijautai bei kasdienybei, kartu su artimaisiais, draugais stebėti savo progresą.

„Tokios praktikos ateityje taps tik aktualesnės – pandemija ilgam pakeitė mūsų savijautą bei požiūrį į mus supantį pasaulį, jo ateitį. Turime pradėti kuo anksčiau dirbti su savimi, norėdami prisitaikyti prie vis greitėjančio rytojaus pasaulio“, – teigia A. Grižas.