Katės, lygiai taip pat kaip šuo ar žirgas, gali būti naudingos žmogaus sveikatai. Felinoterapija – vienas iš gyvūnų asistuojamosios terapijos būdų, kuomet į terapinį procesą įtraukiamos katės. Tiesa, tai turi būti specialiai tam atrinkti ir paruošti gyvūnai.
„Nors felinoterapija nėra tokia populiari kaip šunų ar žirgų asistuojamoji terapija, visgi ji gali būti labai naudinga. Pavyzdžiui, tiems, kurie dėl savo ligos negali bendrauti su tokiais dideliais gyvūnais kaip žirgai arba yra alergiški šunims, turi tam tikrų nuostatų ar baimių kitų gyvūnų atžvilgiu,“ – sakė U. Nedzinskaitė.
Felinoterapijos ABC
Nors katės mistinėmis, ypatingų galių turinčiomis būtybėmis laikomos nuo senų senovės, visgi terapinės katės savybės buvo atrastos gerokai vėliau. „Manoma, kad tikslingos felinoterapijos, kaip ji suprantama dabar, užuomazgos galėjo atsirasti maždaug XVIII amžiuje. O XX amžiuje kačių terapija išpopuliarėjo visame pasaulyje“, – pasakojo gyvūnų elgsenos specialistė.
Anot pašnekovės, Lietuvoje tikslinis kačių pasitelkimas terapijai dar nėra populiarus. Visgi pasaulyje ši tendencija plinta vis labiau, tad, tikėtina, felinoterapija netrukus ims sparčiau vystytis ir mūsų šalyje.
Kineziterapeutė pastebi, jog norint užsiimti felinoterapija, ruošiant gyvūną labai svarbu tinkama jo socializacija ir individualios savybės. Taip pat pravartu išmokyti gyvūną atlikti įvairius jam nekenksmingus triukus ar komandas.
„Nors visuomenėje paplitęs įsitikinimas, kad katės nėra dresuojamos, ši nuostata yra klaidinga. Kates, kaip ir visus kitus gyvūnus, galima sėkmingai mokyti tam pasitelkiant šiuolaikines metodikas, pavyzdžiui, taip vadinamąjį klikerį (spragtuką)“, – sakė U. Nedzinskaitė.
Pabrėžiama, kad terapijai tinka ramesnio, draugiško būdo katės, kurios yra linkusios daug laiko praleisti su žmonėmis, mėgsta glamones ir kontaktą. O veislė – nesvarbu.
Lietuvoje gyvūnų asistuojamąja terapija gali užsiimti tik įstatymo numatytą išsilavinimą turintys specialistai. Tačiau galima su savo gyvūnu (žinoma, jei tik jis tam tinkamas) savanoriauti ar kitaip prisidėti prie terapinės veiklos.
Felinoterapijos nauda – ir žmogui, ir gyvūnui
Felinoterapija, kaip ir visos kitos gyvūnų asistuojamosios terapijos, teigiamai veikia žmogaus emocinę, psichologinę būklę, taip pat organizme vykstančius procesus – pastebimi kraujo spaudimo, širdies ritmo, hormoniniai pokyčiai.
„Žmogui gyvūno asistuojama terapija padeda pasijusti geriau dėl pasikeitusio jo psichoemocinio bei hormoninio fono. Beje, manoma, kad net katės murkimas teigiamai veikia žmogų. O glostant ar kitaip maloniai bendraujant su gyvūnu, išsiskiria nemažai teigiamai organizmą veikiančių taip vadinamųjų laimės hormonų. Taip pat sumažėja streso hormonų, tokių, kaip kortizolis“, – sakė specialistė.
Kiekvienas gyvūnas reikalauja nemažai dėmesio ir aktyvesnės veiklos. Katės – ne išimtis. Tad tinkamai parinkus ir paruošus gyvūną, terapiniai užsiėmimai gali tapti smagia veikla, praturtinančia jo kasdienybę.
Informacija paruošta Monikos Vazgytės iš VšĮ „Gyvūnų gerovės iniciatyvos“, siekiant skatinti žmones saugoti savo augintinius bei rūpintis gyvūnų gerove.
