Užsitęsus tokiai būsenai, žmogui tampa sunku normaliai funkcionuoti, stipriai pablogėja gyvenimo kokybė, įprastas darbas nebeteikia džiaugsmo, aplanko bejėgiškumo jausmas. Apie tai, kaip svarbu laiku atpažinti perdegimo simptomus ir ką daryti, norint jo išvengti, pasakoja VU Psichologijos instituto dėstytoja, psichologė, dr. Ksenija Čunichina.
Kokiais požymiais pasireiškia perdegimas darbe? Kaip jaučiasi perdegimą išgyvenantys žmonės?
Perdegimas darbe – viena dažniausių šiuolaikinio žmogaus problemų. Perdegimą išgyvenantys žmonės jaučiasi išeikvoję savo energiją, juos kamuoja emocinio arba fizinio išsekimo jausmas. Jiems būdingas atsiribojimas ir cinizmas savo darbo atžvilgiu, nejautrumas tam tikriems reikšmingiems profesiniams aspektams – jie gali tapti nedėmesingi, irzlūs ir nekantrūs bendraujant su klientais, bendradarbiais ar vadovais. „Perdegę“ žmonės nustoja jausti pasitenkinimą savo darbu, jiems sunku susikoncentruoti atliekant įprastas užduotis. Kartais perdegimas gali turėti ir fizinių simptomų – pablogėja miegas, dažniau skauda galvą, atsiranda virškinimo trakto problemų.
Natūralu, kad žmonės dirbdami pavargsta, vakarais tampa irzlūs, ne visada nori bendrauti su kitais žmonėmis. Kaip žmogui suprasti, kad tai, ką jis jaučia, yra ne įprastas nuovargis po ilgos darbo dienos ar savaitės, o sutrikimas, kuriam reikia skirti daugiau dėmesio, o gal net keisti kažką gyvenime iš esmės?
Iš tiesų atpažinti perdegimą yra svarbu. Tačiau taip pat svarbu suprasti, kad tai ne klinikinė diagnozė, o psichologinių sunkumų derinys, susijęs su darbe patiriamu stresu. Pagrindinis skiriamasis šios psichologinės būsenos bruožas – tai pasikeitęs darbo vertinimas, itin neigiami jausmai, siejami su darbine aplinka. Priešingai nei perdegimas, nuovargis greitai praeina. Žmogus pailsi, užsiima kita veikla, pabūna su draugais, šeima arba vienas ir sėkmingai grįžta prie darbinių užduočių.
Žinoma, daugelio žmonių darbe būna sunkūs periodai – metinių ataskaitų pridavimas, projektų pradžia arba pabaiga, padidėjęs klientų antplūdis. Natūralu, kad tokiomis aplinkybėmis pavargstame. Tačiau jei didelis ir ilgai trunkantis stresas darbe – įprasta situacija, didėja tikimybė, kad negatyvūs emociniai ir elgesio pokyčiai bus sietini su perdegimu.
Perdegimas darbe taip pat neretai gali slėpti kitus rimtus sutrikimus, pavyzdžiui, depresiją. Bet kokius ilgiau trunkančius emocinės ir fizinės būklės pokyčius reikėtų vertinti rimtai. Kai situacija ilgesnį laiką kelia vidinį diskomfortą, o mes pamirštame, kada paskutinį kartą jautėmės patenkinti – tai jau yra ženklas sustoti ir paklausti savęs: kas šiuo metu su manimi vyksta ir kokios viso to galimos priežastys?
Kokios gali būti tokio perdegimo priežastys? Kaip jis siejasi su perfekcionizmu? Ar tiesa, kad visada geriausių rezultatų siekiantys žmonės „perdega“ žymiai greičiau?
Profesinio perdegimo priežasčių yra daug, jie susiję su darbe patiriamu stresu. Tokio streso šaltiniai gali būti susiję su neaiškiais reikalavimais darbe (kai neaišku, ko iš darbuotojo norima, kokios jo atsakomybės ribos), su darbo aktyvumo lygiu (kai darbas itin monotoniškas arba ypatingai chaotiškas), su prastu psichologiniu klimatu kolektyve (nepakankama kolegų parama, patyčios ir nuolatinis nepagarbus elgesys), nenormuotu darbo krūviu arba itin svarbiais priimamais sprendimais. Dažniausiai tai būna kelių aplinkybių derinys.
Be išorinių veiksnių visada egzistuoja ir kiti – individualūs. Gali būti taip, kad du žmonės dirba tą patį darbą, kuris vienam sukelia perdegimą, o kitam – ne. Visi mes skiriamės savo resursais, gebėjimu susitvarkyti su sunkumais, turime tam tikrų asmeninių savybių ar nuostatų, kurios gali sustiprinti arba padėti mums apsisaugoti nuo perdegimo.
Žmonės, kurie labai stipriai tapatina save su darbu, rizikuoja perdegti labiau, palyginus su tais, kurie išlaiko asmeninio ir darbinio gyvenimo balansą. Prie didesnės rizikos grupės priskiriami „padedančiųjų“ profesijų atstovai, pvz., medikai.
Perfekcionizmas kaip psichologinė charakteristika yra siejamas su aukštais reikalavimais sau ir kitiems, siekiu darbus atlikti nepriekaištingai, o taip pat ir susirūpinimu tuo, ką apie tave pagalvos kiti. Neseniai atlikti moksliniai tyrimai rodo, kad ne visi perfekcionistai rizikuoja perdegti darbe. Stipresnius perdegimo darbe simptomus patiria tie žmonės, kurie bijo kitų žmonių neigiamo vertinimo (palyginus su tais, kurie tiesiog siekia aukštų rezultatų).
Kaip išvengti perdegimo?
Pirmiausia, svarbu galvoti apie laiko ribas savo darbe: ar tikrai mano darbas baigiasi tada, kai palieku darbo vietą? Kiek galiu dirbti? Ar mano darbo laikas adekvatus?
Taip pat svarbu stebėti savo būseną, klausti savęs – kaip aš jaučiuosi eidamas į darbą, grįždamas namo? Ar spėju atstatyti savo jėgas? Kaip keitėsi mano jausmai darbo atžvilgiu pastaruoju metu?
Geriausias perdegimo vengimo būdas – jo profilaktika. Kuo daugiau psichologinių resursų žmogus turi, tuo mažesnė tikimybė perdegti darbe, todėl svarbus darbo ir asmeninio laiko balansas. Jeigu darbas intensyvus, poilsis irgi turi būti toks – įvairus, sukeliantis teigiamas emocijas. Tai gali būti įvairūs užsiėmimai, skaitymas (ne darbo literatūros), sportas, mokymai, naujų įgūdžių lavinimas arba bendra veikla su draugais, šeima. Vieno teisingo recepto nėra – kiekvienas gali rinktis pagal save. Kartais ir nieko neveikimas yra geriausias poilsis.
Ar užtenka tiesiog sulėtinti tempą, pasiimti ilgesnes atostogas, gal pakeisti darbą? Ar vis dėlto neapsieinama be vaistų? Per kiek laiko žmogus įprastai grįžta į senas vėžes ir vėl pradeda jaustis gerai?
Tam tikrais atvejais visiškas veiklos krypties pakeitimas yra būtinas. Kai kuriems žmonėms užtenka pasiimti ilgesnes atostogas, kitaip planuoti savo darbo dieną ar veiklas. Kitiems gali būti naudinga psichoterapija arba trumpalaikis psichologinis konsultavimas, kurio metu išaiškinamos problemos priežastys ir sudaromas aktyvus veikimo planas.
Žmonėms, kurių perdegimas susijęs su šalia esančiais depresijos arba nerimo sutrikimais, gali būti reikalingas medikamentinis gydymas, dėl kurio būtina tartis su gydytoju. Kol kas Tarptautinėje ligų klasifikacijoje nėra profesinio perdegimo sutrikimo diagnozės, tačiau jis vertinamas kaip sąlyga, kuri apsunkina žmogaus funkcionavimą ir gali reikalauti specialistų pagalbos.
Kokios pasekmės gresia nekreipiant dėmesio į šią būseną?
Nekreipdami dėmesio į perdegimą, galime susidurti su pablogėjusia žmogaus psichologine būsena, kuri gali sukelti ir somatinius sutrikimus – širdies ir kraujagyslių sistemos, virškinimo trakto ir kitas streso sukeliamas ligas. Kita vertus, pasekmės gali būti susijusios ir su nekokybišku savo darbo atlikimu. Pavyzdžiui, perdegusio skrydžių dispečerio klaida gali kainuoti daugelio žmonių gyvybes.
Ar gali perdegimui darbe įtakos turėti visai su darbu nesusiję dalykai, pavyzdžiui, blogi santykiai šeimoje, draugų, turiningo laisvalaikio trūkumas?
Netiesiogiai – taip. Galima įsivaizduoti scenarijų, kai dėl blogų santykių šeimoje asmuo ilgiau pasilieka darbe, kur patiria dar didesnį stresą, sukeliantį perdegimo simptomus. Tikriausiai mums visiems po darbo svarbu grįžti į saugią aplinką, kurioje jaučiamės mylimi, vertinami ir priimami nepriklausomai nuo mūsų darbo rezultatų. Žmogaus gyvenime svarbus teigiamų ir neigiamų emocijų, įtampos ir atsipalaidavimo balansas. Kuo daugiau galimybių suteikiame sau pasipildyti resursus, tuo laimingesni bei efektyvesni esame gyvenime ir darbe.
