Artėjant pokyčių konferencijai „Išdrįsk Pradėti 2020“ jos lektorė verslo psichologė, „Triple O Consulting“ partnerė ir konsultantė Laura Rimkutė dalijasi žiniomis apie neuroplastiškumą. Psichologų sąjungos narė pasakoja apie smegenų savybę būti lanksčiomis bei dalijasi patarimais ir pratimais, kaip tinkamai treniruoti svarbiausią mąstymo organą.
Pastaruoju metu vis dažniau tenka išgirsti terminą „smegenų neuroplastiškumas“, kas gi tai yra?
Smegenų plastiškumas – tai nervų sistemos savybė keistis, augti ir formuoti naujas jungtis dėl naujai įgytos patirties. Dėl šios savybės galime mokytis bei prisiminti tam tikrus dalykus, o taip pat šios savybės dėka įmanoma atsigauti po smegenų pažeidimų.
Paprastai kalbant, smegenų gebėjimas keistis vadinamas neuroplastika. Tai tartum smegenų gimnastika, nors ilgą laiką neuromokslininkai buvo įsitikinę, kad žmogaus smegenys formuojasi vaikystėje, o jam suaugus nebesikeičia, iš tikrųjų – taip nėra. Smegenų lokalizacijos teorija teigė, jog konkrečios smegenų dalys yra atsakingos už tam tikras funkcijas, manyta, kad tos zonos bėgant metams nekinta. Į smegenis žiūrėta tartum į „baigtinį produktą“. Mokslininkai sudarinėjo vadinamuosius smegenų žemėlapius, kuriuos laikė universaliais, tikėdami, kad šie žemėlapiai yra vienodi visiems žmonėms.
Tai, kad mūsų smegenys keičiasi visą gyvenimą, neuromokslas įrodė palyginus neseniai, svarus šio supratimo indėlis buvo Dr. Michael Merzenich atlikti eksperimentai. Radosi vis daugiau įrodymų, kad suaugusio žmogaus smegenys gali keistis, kisti. Tyrimai patvirtino, jog smegenys yra plastiškos, besikeičiančios iki pat senatvės. Tai tartum gyvas organas, galintis tobulėti, jeigu tik tinkamai ir pakankamai treniruojamas. Kai kuriais atvejais smegenys gali būti net „perprogramuotos“, nes neuroplastiškumu aiškinama daugybė neuronų lygmeniu vykstančių reiškinių, padedančių suprasti, kas atsitinka pažeidus smegenis ar sutrikus jų funkcijai, sergant psichikos liga, išgyvenant stresą ar krizę.
Kaip „smegenų neuroplastiškumas“ siejamas su pokyčiais žmogaus gyvenime? Padeda ar trukdo ši smegenų savybė?
Kiekviena nauja žmonijos karta atsinaujina, perimdama istorinį palikimą ir jį patobulindama. Mūsų smegenys nuolat keičiasi: šiandien jos kitokios, nei buvo prieš mėnesį, ar net prieš kelias savaites. Atsitiktinai išpopuliarėjęs mitas, apie tai, jog žmogus pilnai neišnaudoja savo smegenų, nėra teisingas. Mes išnaudojame savo smegenis ir jose netgi vyksta konkurencija dėl vietos. Kai žmogus nustoja naudotis kažkuriais savo pojūčiais, pavyzdžiui, apanka, smegenyse buvusias regos zonas greitai „užima“ kiti pojūčiai, tokiu būdu išlavėja klausa ar lytėjimas. Lygiai tas pats vyksta su tuo, ką žmogus buvo išmokęs, bet nebenaudoja. Smegenyse nyksta viskas, kas nenaudojama, taip trinama nereikalinga informacija. Tenka pripažinti, smegenų neuroplastiškumas turi tiek privalumų, tiek trūkumų. Vienas iš trūkumų: prarandame nenaudojamus dalykus/informaciją (puikiai žinote, kaip užsimiršta nenaudojama užsienio kalba, kurią kažkada mokėtės, bet neturėjote galimybės praktikuoti).
Bene svarbiausias neuroplastiškumo privalumas yra tas, kad žmogus gali mokytis visą gyvenimą, tobulinti save, keistis prisitaikant prie pakitusių aplinkybių. Mūsų smegenys mums sudaro tokias galimybes, jos geba keistis, o stulbinančios jų transformacijos gali padėti įveikti įvairias psichines ir fizines žmogaus ligas, kai kuriais atvejais netgi negalią.
Pokyčių konferencijoje „Išdrįsk Pradėti 2020“ kalbėsite apie tai, kodėl gyvenime turėtume patys kelti sau iššūkius. Kodėl smegenims svarbu visą gyvenimą mokytis kažko naujo, plėsti savo komforto zoną?
Dažnai mes, pabaigę mokyklą, vėliau studijas, pradedame gyventi patogų gyvenimą. Mokomės vis mažiau dalykų, darome tai, ką įsisavinome ir gerai išmokome. Kasdien praktikuojame dažniausiai tik tai, ką daryti mums paprasta ir lengva. Niekas nepaneigs – toks komfortas patogus, bet turi vieną trūkumą. Vadinamoji komforto zona pradeda trauktis, ji mažėja, mūsų smegenyse daugybė įgūdžių tiesiog prarandami. Vis dažniau pradedame jausti diskomfortą įvairiose veiklose, kartais paprasčiausiai nustojame jomis užsiimti. Toks pseudo patogumas turi skaudžią kainą.
Vienas iš pavyzdžių yra senatvėje žmonėms sutrinkanti koordinacija. Priežastis yra gana paprasta, vaikščiojome tik su batais, mes ilgus metus nedavėme savo padams pakankamai stimuliacijos. Siekiant išlaikyti koordinaciją, dauguma tveriasi lazdelės, taip tik padarydami sau „meškos paslaugą“, nes tokiu būdu smegenyse dar labiau traukiasi už koordinaciją atsakinga smegenų dalis. Jei tik gyvenimo bėgyje savo pėdoms duotume pakankamai iššūkių (t.y. įvairiais paviršiais dažniau vaikščiotume basomis), turėtume mažiau bėdų senatvėje. Lygiai tokia pati situacija su kitais mūsų įgūdžiais. Todėl, nuolat darykime kažką naujo, laikinai nepatogaus, tai galimybė netapti vienpusiškomis asmenybėmis (su vis siaurėjančiu įgūdžių ir sugebėjimų ratu).
Kaip treniruoti/ išnaudoti „smegenų neuroplastiškumą“? Galbūt yra specialūs pratimai?
Smegenis gerai treniruoja įvairiausios naujos veiklos, darymas to, ko gerai nemokame, bet dedame aktyvias pastangas išmokti. Smegenims naudinga mokintis naujų kalbų, susirasti vis naujus hobius, kai pradedame gilintis į ką nors, kuo anksčiau nesidomėjome. Jei kalbėtume apie tokias universalias veiklas, kurios, laikoma, treniruoja mūsų smegenis, išskirčiau: dėlionių dėliojimą, galvosūkių ar sudoku sprendimą, mokymąsi groti kokiu nors muzikos instrumentu, naudingas žongliravimas, žodžių žaidimai, sportas, mezgimas, televizoriaus žiūrėjimas tyliau, nedominuojančios rankos naudojimas ir t.t..
Pavyzdžiui, aš lavinu savo smegenis pamažu didindama audioknygų, kurias klausausi tempą. Pirmąsias audioknygas pradėjau klausytis normaliu jų įrašymo greičiu, vėliau pamažu tą tempą vis po truputį greitinau. Plastiškos smegenys gana greitai prisitaikydavo prie naujo tempo, joms jis tapdavo normalus. Smegenims adaptavusis, aš ir vėl didindavau tempą. Tokiu būdu pasiekiau, 2,5 ar 3 kartų knygos klausymosi greitį, t.y., 9 val. trukmės audioknygą perklausyti man užtrunka apie 3 valandas.
Ką šia tema turėtume žinoti nuo pat mažens?
Mūsų supratimas apie smegenų veiklą vis dar nepakankamas, tačiau neuroplastika atveria netikėtas pažinimo galimybes. Būtų šaunu, jei nuo mažens tėvai savo vaikams stengtųsi įdiegti požiūrį, kad nepatogūs dalykai gyvenime yra gerai. Kai jaunas žmogus užauga galvodamas, kad iššūkiai mus augina – jis iš tiesų auga. Ir net jei tėvai jums neįdėjo tokio žiūrėjimo kampo, geroji žinia yra ta, kad žmogaus smegenys yra plastiškos, savo požiūrį galite pakeisti, suformuodami jį patys. Nuolatinis mokymasis yra vienintelis tvarus konkurencinis pranašumas, kurį gali įgyti tiek organizacijos, tiek žmogus.
Geriausiai smegenys treniruojasi besimokydamos iš klaidų. Štai kodėl neverta bijoti suklysti. Normalu kažko nesuprasti. Koncentruodami dėmesį į problemą, ieškodami sprendimo ne tik išmoksime kažko naujo, bet ir smegenims tai taps savotiška kardio treniruote.
Norite džiaugtis kokybišku gyvenimu turėdami plastiškas, prie įvairių situacijų prisitaikančias smegenis? Visų pirma reikia nuolat mokytis naujų ir netikėtų, įdomių dalykų. Antra, didinkite kontaktų kiekį, bendravimas su kitais smegenims padeda plėsti mąstymo ribas. Trečia, kas iš tiesų veiksminga, tai fiziniai pratimai bei fizinis aktyvumas. Ir žinoma, ketvirtas vaistas išlaikyti smegenis plastiškas – kalorijų apribojimas. Apkraunant smegenis kolorijomis, jos aptingsta, o mes juk norime, kad jos kuo ilgesnį laiką būtų plastiškos.
Psichologę Laurą Rimkutę ir daugiau jos patarimų smegenų treniruotėms galėsite išgirsti vasario 29 d. Vilniuje pokyčių konferencijoje „Išdrįsk pradėti. Šiandien”. Daugiau informacijos rasite čia.
