„Neuždavinėk klausimų, į kuriuos nenori išgirsti atsakymų“, – kartą labai taikliai mano buvusiai bosei pasakė viena jos pavaldinė. Bosės klausimas buvo labai paprastas. Išvydusi susirūpinimą naujos savo darbuotojos veide, ji paklausė, ar viskas gerai, tikėdamasi mandagaus atsakymo: „Taip, viskas puiku, ačiū“, bet ši ėmė ir tiesiog koridoriuje atvirai išklojo, kad iš tiesų beveik viskas, įskaitant ir bosės vadovavimo stilių, yra gana blogai.
Toks atvirumas prie pavaldinių panegirikų įpratusią bosę tiesiog išmušė iš vėžių. Ji buvo susitaikiusi su dažna darbuotojų kaita savo įmonėje, bet net išeidami jie paprastai dėkodavo už įgytą patirtį ir nuostabų kartu paleistą laiką. Tačiau tikroji problema šiuo atveju buvo ne tiek pavaldinės atvirumas, kiek visiškai netinkama vieta ir laikas jį išreikšti. Beveik neįmanoma tikėtis gerų rezultatų, jei nutariate kalbėtis su darbdaviu apie rimtus dalykus pagavę jį koridoriuje ar netikėtai užbėgę į kabinetą.
Iniciatyvos turi imtis darbdavys
Personalo atrankos įmonės „Arista Executive Search Lithuania“ vadovė Vilija Doronenkovienė įsitikinusi, kad nesugebėjimas kalbėtis yra labai dažna darbuotojų išėjimo iš darbo priežastis.
„Neretai žmogaus sprendimas išeiti trinkteli vadovui kaip perkūnas iš giedro dangaus. Mat jie naiviai įsivaizduoja, kad jei pavaldinys tyliai dirba, nesiskundžia ir sveikinasi, vadinasi, jam viskas gerai, – sako specialistė. – Vis dėlto naivu tikėtis, kad sąlygomis nepatenkintas naujas darbuotojas ateis ir atvirai apie tai papasakos.“
Pašnekovės vadovaujama įmonė, atlikusi apie 200 įmonių tyrimą, nustatė, kad per pirmuosius 3 mėnesius su naujais darbuotojais laiko pasikalbėti rado vos trečdalis darbdavių. Paklausus darbuotojų, ar jiems to norėtųsi, tik 10 proc. atsakė, kad ne.
„Civilizuotame pasaulyje visiška norma yra metiniai vadovo pokalbiai su kiekvienu darbuotoju, neretai jie daromi ir dar dažniau – kas pusę arba kas ketvirtį metų, – sako V. Doronenkovienė. – Tai puiki proga parodyti žmogui, kad matote ir vertinate jo darbą, kad jums rūpi jo nuomonė. Jam tai – šansas išsakyti savo problemas, lūkesčius, aptarti tikslus. Kai vieno, beje, labai šaunaus darbdavio, paklausiau, kodėl jis nedaro metinių pokalbių, šis nustebo: „Taigi mano durys visada atviros!“ Ne kiekvienas darbuotojas turi drąsos imtis iniciatyvos, nežino, kaip rasti tam tinkamiausią laiką ir progą. Jei pagaliau įsidrąsinęs, užsuks ir išgirs nekantrų: „Lukterk, aš dabar užsiėmęs“, gali daugiau ir nebeužeiti.“
Kreipkitės pagalbos
Pasak Vilijos, kalbėtis sunku ne tik pavaldiniams, bet ir vadovams. Tarp vadovų taip pat pasitaiko intravertiškų, uždarų žmonių, jiems bendravimas yra kančia. Tokie paprastai vos atėję į biurą slepiasi savo kabinete ir visus nurodymus siuntinėja elektroniniu paštu. Kiti bijo išgirsti kritiką savo ar įmonės atžvilgiu. Kai kurie bijo nesuvaldyti įsisiūbavusio pokalbio, bijo emocijų: pykčio, ašarų.
Jei pačiam darbdaviui sunku kalbėtis, galima pagalbos kreiptis į personalo konsultantus. Vilija prisimena vieną juokingą atvejį, kai kreipėsi sunerimęs darbdavys. „Skundėsi, kad vienas darbuotojas atrodo kažkoks nepatenkintas, kažkam vis skambinėja. „Jaučiu, jau tuoj išeis ir nežinau, ką daryti?“ – atsiduso. Pažadėjau su juo pasikalbėti. Paaiškėjo, kad žmogus tenorėjo tarnybinio automobilio“, – prisimena ji.
Pasak Vilijos, kalbantis darbdaviui nereikėtų labai improvizuoti – yra sukurtos tam tikros schemos ir specialūs klausimai, kurie net patį nepatogiausią pokalbį padeda išvairuoti abiem pašnekovams tinkama linkme, tad vadovams prieš metinius pokalbius ji siūlo būtinai pasikonsultuoti su personalo atrankos specialistais.
Tarkim, ne kiekvienas įsigilina, kiek daug lemia klausimų formuluotės. „Jei norite, kad darbuotojas pasiteisintų dėl neatliktų užduočių, klauskite „kodėl“, bet jei norite išgirsti tikrąsias priežastis, klauskite: „Kas sutrukdė, kokios priežastys neleido atlikti užduoties?“ Po tokio pokalbio vadovas neretai išeina nustebęs, kad ir pats turi tobulinti savo vadovavimo kompetencijas“, – sako personalo atrankos specialistė.
Ypač svarbu rasti laiko pokalbiui per bandomąjį laikotarpį. „Nereikia manyti, kad bandomasis laikotarpis skirtas tik tam, kad darbdavys galėtų įsitikinti, ar darbuotojas jam tinka. Per tuos mėnesius naująsias pareigas matuojasi ir įdarbintasis. Taip pat nereikia manyti, kad užtenka žmogui mokėti žadėtą atlyginimą ir jis pasiliks. Žmonės išeina dėl daugybės priežasčių – nepagarbaus požiūrio, nedraugiškos atmosferos, netinkamų sąlygų ar nesulaukę įvertinimo“, – sako V. Doronenkovienė.
Kaip kalbėtis?
Kai kurie tyrimai rodo, kad apie 30 proc. darbuotojų motyvacija ir produktyvumas po metinių pokalbių krenta. Tai reiškia, kad pokalbiai vedami netinkamai.
V. Doronenkovienė pabrėžia, kad vadovas turi mokėti ne tik klausyti, bet ir išgirsti, ką sako darbuotojas. Tam būtina „išsinulinti“, tai yra, neturėti kažkokių išankstinių nusistatymų: pvz. „vis tiek jis nieko gero nepasakys“, „vėl bus nelaimingas“ ar pan.
Tiek darbdaviai, tiek darbuotojai jaudulį įveiktų lengviau, jei suprastų, kad net ir gavus patį nepatogiausią klausimą, nebūtina atsakyti iškart. „Viską supratau, apgalvosiu ir atsakysiu rytoj (po savaitės, mėnesio gale)“ – puikus atsakymas net į kebliausią klausimą.
Jei kokia nors problema labai neramina, V. Doronenkovienė siūlo nelaukti metinio ar ketvirtinio pokalbio. Geriausia tokiu atveju į darbdavį kreiptis raštu. Parašykite, kad norite pasikalbėti ir būtinai nurodykite, apie ką. Jei nenurodysite priežasties, bosas nerimaus, nusiteiks gynybiškai. Nurodžius konkrečią temą, jis turės laiko pasiruošti, apmąstys, ką galėtų pasiūlyti.
Pokalbiui turėtų pasiruošti ir darbuotojas. Kuo racionalesnis ir mažiau emocionalus bus pokalbis, tuo didesnė tikimybė pasiekti trokštamų tikslų. Pradėti geriausia nuo gerų dalykų – tarkim, to, kad jums labai patinka jūsų darbas, įmonės atmosfera ar kiti dalykai, o paskui galima pereiti prie to, kas dar labiau motyvuotų jus dirbti.
Jei ketinate prašyti didesnės algos, paruoškite detalią ataskaitą apie tai, kokius papildomus darbus pastaruoju metu dirbote ar kokių kompetencijų įgijote. Argumentas: „Visur algos kyla, tik pas mus ne. Be to, taip viskas pabrango, o man dar reikia mokėti paskolą“, veikiausiai nesuveiks. Jei sulaukėte pasiūlymo iš kitos įmonės su didesne alga, galite tai pasakyti kaip argumentą, bet jei ne – geriau neblefuokite.
Labai svarbu išvengti pašnekovo menkinimo, įžeidinėjimo ar asmeninių savybių kritikos. Viena yra išvadinti bosą kontrolės maniaku ir despotu, o kas kita – paprašyti suteikti daugiau savarankiškumo ir veikimo laisvės.
Ir nepamirškite – bet kokiame pokalbyje dalyvauja du asmenys, tad tikėtis, kad jūsų lūkesčiai po jo bus patenkinti visu 100 proc., yra naivu. Jei jūsų pageidavimai po pokalbio bus įgyvendinti bent 50 proc. tai jau yra neblogas rezultatas.
