Šiuo metu įgyvendinami penki psichosocialinės pagalbos projektai apima įvairiapusę psichosocialinę pagalbą onkologiniams pacientams ir jų artimiesiems: nuo individualių ir grupinių mokymų ar konsultacijų iki terapijos ar bendruomeninių renginių, praneša Sveikatos apsaugos ministerija (SAM).

Sveikatos apsaugos viceministrės Linos Jaruševičienės teigimu, kiekvieną onkologinį susirgimą neišvengiamai lydi daug fiziologinių, psichologinių, socialinių ir ekonominių pokyčių. Tad savaime suprantama, kad tokiems žmonėms yra reikalinga kompleksinė pagalba, kuri palaikytų onkologinių pacientų bei jų artimųjų psichosocialinę gerovę, kuo labiau sumažintų įtampą ir padidintų viltį.

„Klaidinga manyti, kad ligą išgyvena tik sergantis žmogus. Jo artimieji taip pat patiria neaiškumo, nevilties, nežinomybės jausmus: pradedant nuo to, kaip elgtis, nuo ko pradėti, ką sakyti sergančiajam, vaikams, iki kaip susitvarkyti su staiga užgriuvusiais rūpesčiais, kasdienybės ir ateities planavimu“, – sako viceministrė L. Jaruševičienė, pabrėždama, kad gyti padeda ne tik vaistai, bet ir tinkama paciento bei jo artimųjų psichologinė būsena bei nuostatos.

Projektus vykdo Šeimos santykių institutas, Pagalbos onkologiniams ligoniams asociacija (POLA), Psichosocialinės onkologijos asociacija, Lietuvos vaikų vėžio asociacija „Paguoda“ ir Kaniterapinės pagalbos centras kartu su partneriais. Onkopsichologinę pagalbą onkologinėmis ligomis sergantiems žmonėms ir jų artimiesiems teikia kvalifikuoti specialistai, dvasininkai, socialiniai darbuotojai, bendruomenių savanoriai, net kaniterapijos specialistai bei jų specialiai paruošti šunys.

Šiems projektams skiriama daugiau nei 1 mln. eurų ES struktūrinių fondų lėšų.

Įgyvendinant šiuos projektus didžiausias dėmesys skiriamas kaimo vietovėse gyvenančio paciento psichosocialinei gerovei. Tuo tikslu telkiamos įstaigos, nevyriausybinės organizacijos ir vietos bendruomenės inicijuoti bendras veiklas.

„Onkologinė liga nėra nuosprendis ar priežastis izoliuotis nuo bendruomenės. Nors neretai žinia apie susirgimą skatina žmogų užsidaryti savo kiaute, labai svarbu išlaikyti ryšius su aplinkiniais. Jų palaikymas leidžia žmogui jaustis išklausytam, suprastam, svarbia susitelkusios bendruomenės dalimi – tai yra itin svarbi sėkmingo sveikimo prielaida“, – teigia sveikatos apsaugos viceministrė.

Ji pabrėžia, kad vis daugiau onkologinių ligų yra veiksmingai gydomos, todėl svarbu, kad onkologinėmis ligomis sergantys pacientai atsikratytų perdėtų baimių, išmoktų pozityviai vertinti situaciją ir visavertiškai gyventi.

Pagalbos onkologiniams ligoniams asociacijos prezidento Šarūno Narbuto teigimu, psichologinės pagalbos poreikis onkologiniams ligoniams ir jų artimiesiems šiuo metu yra labai didelis.

„Daugiau nei 100 tūkstančių onkologinių pacientų Lietuvoje iki šių metų pradžios negavo jokios psichologinės pagalbos, vos kelios gydymo įstaigos onkopsichologines paslaugas teikė iš vidinių įstaigos išteklių. Svarbu suprasti, kad onkologinės ligos diagnozę dažnai lydi pajamų netekimas, neretai ir bedarbio statusas, nuolat augančios išlaidos nekompensuojamoms prekėms ir paslaugoms, todėl pacientai neturi finansinių galimybių kreiptis į psichologus“, – sako POLA prezidentas.

Lietuvoje antra pagal dažnį žmonių mirtingumo priežastis yra piktybiniai navikai, vien pastaraisiais metais diagnozuojama apie 18 tūkstančių naujų susirgimo onkologine liga atvejų.