Tarp vyresnių kaip 40-ies metų sutuoktinių praūžus antrajam skyrybų bumui, rinkoje labai padaugėja laisvų vienišų moterų. Teoriškai turėtų padaugėti ir laisvų vyrų, bet praktiškai taip neatrodo. Tikėtina, kad jie tyliai lindi savo urvuose, laisto nenusisekusią santuoką ir laukia, iki juos kas nors iš ten ištrauks. Kas gali tai padaryti geriau nei virtualios pažinčių svetainės ir specialios programėlės? Juk dažnai interneto ryšys yra net ten, kur neužklysta jokia gyva dvasia.
Reiklieji lietuviai
Tokį būdą ieškoti naujo partnerio po skyrybų pasirinko ir 48-erių metų nedidelės įmonės savininkė Inga. Ji jau dveji metai gyvena su visiškai normaliu vyru ir jaučiasi labai laiminga, tačiau prisipažįsta, kad jos tikėjimas vyrų gimine per tą paieškų metą žlugo negrįžtamai. „Kai kuriuos epizodus mielai išbraukčiau iš savo atminties, – sako ji. – Tenka savomis rankomis tikras Augėjo arklides išmėžti, kol atrandi tą aukso grūdą. Pusė mano sutiktų vyrų buvo vedę, bet retas sąžiningai apie tai prisipažindavo. O jau kiek seksualinių keistenybių prisižiūrėjau, tai visi tie 50 pilkų atspalvių nublanksta.“
Pirmiausia ji išbandė lietuviškas pažinčių svetaines, tačiau labai greitai jų atsikando. Pasak Ingos, visus ten neršiančius vyrus galima suskirstyti į tris grupes: ieškančiuosius sekso, ieškančiuosius finansinės paramos ir „kaimietukus“.
„Neturiu nieko prieš darbininkus, ir, tiesą sakant, jie yra patys nuoširdžiausi, dažniau nei kiti ieško rimtų santykių, bet mano poreikiai kiek kitokie, – sako ji. – Man reikia ne vyro prie ūkio, o lygiaverčio partnerio, su kuriuo galėčiau kartu nueiti į spektaklį, aptarti perskaitytą knygą ar pasitarti dėl verslo reikalų.“
Bene labiausiai Ingą nustebino jaunų, į sūnus jai tinkamų gerbėjų gausa. Tiesa, ji tik skeptiškai šypsosi išgirdusi, esą tokius brandžios moterys traukia savo atsiskleidusiu seksualumu, išmintimi ir sugyvenamu charakteriu. Į visus jų laiškus Inga atsakė trumpai: „Finansinės pagalbos neteikiu, įnamių neieškau ir už seksą nemoku, nes dar nereikia.“ Iš viso pulko liko tik keli, pasiryžę mylėtis nemokamai.
„Lietuviai labai tiesmuki, – sako ji. – Vos pasisveikinę klausia: „Ką siūlai?“ Manau, mūsiškiai pernelyg išlepinti moterų dėmesio, todėl tingi asistuoti. Be to, labai reiklūs. Nors patys neretai atrodo kaip ką tik atplėšti nuo žagrės, tikisi, kad moterys bus lieknos, seksualios, kitaip tariant, prisižiūrėjusios. Aš nesu prieš prisižiūrėti, bet tikrai ne tam, kad būčiau vertinama kaip vergų turguje.“
Labiausiai Ingą prajuokino Antanas. Pirmajame laiškutyje pakvietė išgerti kavos... jos pačios namuose, o kad moteris nespėtų persigalvoti, net nesulaukęs atsakymo, metė ant stalo visus kozirius – atsiuntė tris nuotraukas. Pirmojoje jis stovi prie naujo traktoriaus, o šalia komentaras: „Esu stambus ūkininkas“, – jei kartais Inga yra tradicines valstietiškas vertybes puoselėjanti moterėlė, norinti pasiturimai gyventi. Antrojoje nuotraukoje jis sėdi prie rašomojo stalo, apsivertęs krūva knygų, o prierašas skelbia: „Esu garsus profesorius, parašeu daug knigų“, – jei kartais paaiškėtų, kad Inga intelektualė. Trečiojoje nuotraukoje jis stovi paplūdimyje vien su raudonomis glaudėmis jachtos fone, – komentarų jokių. Visos nuotraukos darytos taip iš toli, kad neįmanoma įžiūrėti Antano veido, bet nesunku pastebėti, kad visi trys vyrai yra skirtingo amžiaus ir sudėjimo.
Kūrybininkė Ema, 42 metų išsiskyrusi dviejų paauglių sūnų mama, išbandžiusi lietuviškus ir vokiškus pažinčių portalus, taip pat pažeria nemažai kritikos lietuviams. „Jie ieško kažkokio idealaus varianto: jei neturi pinigų – blogai, jei turi verslą – irgi negerai. Vaikai jiems visada yra kliūtis. Kliūva ir amžius, ir svoris, ir plaukų spalva. Vokiečiai visai kitokie: „Turi vaikų? Šaunu, aš irgi jų turiu. Esi vyresnė nei 40-ies? Tai – pats nuostabiausias amžius!“ Vienintelė problema, bendraujant su jais, – atstumas.“ Vis dėlto nedidelių melagysčių neišvengia ir jie. Interneto platybėse seniai sklando juokelis, kad, perskaičius susipažinti norinčio vyro anketą, prie jo amžiaus reikėtų pridėti 10 metų, prie svorio – 10 kilogramų, tiek pat centimetrų atimti iš ūgio, o pajamas sumažinti perpus.
Užsieniečių rojus
Vis dėlto sumeluotas ūgis ir amžius – tik gėlelės, palyginti su tomis machinacijomis, su kuriomis tenka susidurti internete vyro ieškančioms moterims. Internetiniai sukčiai anaiptol nėra išimtis iš taisyklės, veikiau taisyklė, turinti labai mažai išimčių. „Sukčiai sudarė mažiausiai 80 proc. visų su manimi norėjusių susipažinti užsieniečių, – atvirai sako Inga. – Iki tol neįsivaizdavau, kad pasaulyje jų yra tiek daug. Jie veržiasi per visus kanalus kaip kokie skėriai – net per tokius rimtus verslo portalus kaip linkedinas.“ Tiesa, jausmingumo ir romantiškumo trūkumo užsieniečiams tikrai neprikiši. Jau nuo pirmos akimirkos jie savo auką apipila komplimentų lietumi. Tik spėjo Inga ryte susipažinti su kažkokiu daktaru Maksu iš Anglijos, o vakare jis rašė ilgiausias poemas apie tai, kad ji yra visas jo pasaulis, kad ją myli ir dievina, kad jos šypsena nušviečia jam niūriausią dieną ir padeda įveikti rutiną. Siuntė rasotų rožių nuotraukas ir tikino, kad Inga už tas rožes gražesnė šimtą kartų. Tiesa, kai moteris pasiūlė gyvai pasikalbėti skaipu, Maksas staiga prisiminė turįs operuoti ir dingo.
Pirmasis atvėręs Ingai kelius į užsieniečių rinką buvo Filipas iš Kanados. Subtilus, švelnus, empatiškas, turintis gerą humoro jausmą. Inga net bilietus į Ameriką susiruošė pirkti norėdama su juo susitikti akis į akį. Bet jis patarė neskubėti, mat daug laiko būna išvykęs. Pasirodė, kad Filipas yra misijas pavojingose šalyse atliekantis karininkas. Ypač Ingą sujaudino tai, kad vyras prieš kelerius metus automobilio avarijoje neteko žmonos ir sūnaus. Deja, nelaimės po vieną nevaikšto. Netrukus vykdydamas slaptą misiją Filipas kažkur Filipinuose pametė piniginę su visais dokumentais ir neturėjo pinigų net parskristi namo... Inga pasiūlė jam eiti pėsčiomis.
Tiesa, moteris situacijos nedramatizuoja, ji ramiai visus pretendentus katalogizuoja, sistemina ir kuria tipišką sukčiaus portretą. Jie vis dar beveik visi yra našliai, tik skirtingų profesijų. Ilgai rinkoje karaliavo vadinamieji Nigerijos princai, šeichų sūnūs ir anūkai, dėl korumpuotos situacijos šalyje negalintys išsiimti grynais savo milijonų. Paskui atsirado tūkstančiai į atsargą išėjusių karininkų, pozuojančių nuosavų jachtų deniuose. Dabar ant bangos – inžinieriai ir dirbantieji naftos platformose. Štai vienas ilgokai susirašinėjo su Inga ir buvo ją beveik sužavėjęs, bet vargšui nutiko nelaimė. Įgyvendinant milijardinės vertės projektą Kinijoje, kažkokie šunsnukiai išdraskė vamzdynus, o tiekėjai pasiplovė su pinigais, taigi dabar jis turi laikinų nesklandumų. Aišku, viską kompensuos draudimas, bet kol kas reikėtų bent šiek tiek grynųjų visiems reikalams išjudinti.
Kai kurie „inžinieriai“ netgi ryžtasi į būsimą savo auką šiek tiek investuoti. Štai Chazimas iš Brazilijos primygtinai maldavo Ingos duoti biuro adresą. „Daviau ir laukiau siuntos su brangakmeniais, – prisimena ji. – Pagal įprastą sukčiavimo schemą, siunta turėjo įstrigti muitinėje, ir man būtų tekę sumokėti atvykusiam „pareigūnui“ muito mokestį. Kai pagalvoji, ką man reikštų sumokėti tuos varganus kelis šimtukus, palyginti su tais turtais, kurie lauktų siuntą atidarius.“ Vietoj brangakmenių Inga sulaukė puokštės raudonų rožių. Turbūt ji buvo pirmoji moteris per visą žmonijos istoriją, kuri džiaugėsi vietoj laukto deimanto gavusi paprasčiausių rožių. Tiesa, džiaugėsi neilgai. Chazimą po mėnesio ištiko bėda – į ligoninę paguldė jo tėvą, reikėjo pinigų operacijai, o visi brazilo pinigai kaip tyčia buvo įmerkti į vieną labai perspektyvų projektą.
Talentingi manipuliatoriai
Sukčių geografinis arealas gerokai išsiplėtė, tačiau išskirtinę vietą užima Nigerija. Būtent čia prasidėjo internetinių jaunikių-aferistų mada. Ir jų užderėjo taip gausiai, kad ilgainiui visi šio tipo jaunikiai įgavo kodinį „princų iš Nigerijos“ pavadinimą. Vieni buvo ten gimę, kiti atklydę kokiais nors itin stambaus verslo keliais ir likę be nieko. Tie princai sklaidėsi ne šimtais, o milijonais. Suprantama, negi princas žeminsis prašydamas pinigų batams? Visuose pasaulio bankuose, Lietuvoje – taip pat, buvo netgi įsteigti atskiri etatai tokiems sukčiams gaudyti. Pamatę, kad iš kokios nors moterėlės sąskaitos nesustabdomu srautu į trečiąsias šalis plūsta jų juodai dienai kaupti pinigai, banko darbuotojai paslaugiai skambina ir plauna joms smegenis, iki sukčiai dar neišplovė visų jų pinigų.
Pasak Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Komunikacijos poskyrio specialisto Pauliaus Radvilavičiaus, tokie internetiniai jaunikiai yra talentingi manipuliatoriai. Visos jų apgavystės schemos yra grįstos žmonių atjauta ir gailestingumu. Sukčiai greit atpažįsta, ko būtent žmogui reikia, ir suvaidina konkrečiu atveju tinkamiausią vaidmenį. Pareigūnas nurodo kelias dažniausias schemas: „Jis – aukštas pareigūnas ar turtingas, įtakingas žmogus, bet per savo paties gerumą, naivumą ar nelaimingą atsitikimą atidavė ar patikėjo savo santaupas kitam (jas atgauti galima, tačiau reikia pinigų teisininkams). Jis nesėkmingai investavo (kai investuos papildomai, didžiulis pelnas – garantuotas); susirgo (visas ligas išgydo pinigai), netyčia padarė nusižengimą, tapo klaidos auka, pateko į nelaimę (ar tiesiog būdamas nekaltas tapo šantažuotojų taikiniu), dėl to gresia netekti neva turėto aukšto posto, turto, užsitraukti gėdą. To išvengti galima davus kyšį, atsipirkus ar pan. Šie manipuliuotojai žada gausiai atsilyginti, kai bus išgelbėti, – nebūtinai pinigais, o tuo, kas gelbėtojui atrodo patraukliausia, geidžiamiausia.“
Mėgstamiausias tokių sukčių grobis – pagyvenusios moterėlės. Ypač gerai kimba tos, kurios neišsiskiria impozantiška išvaizda – tokios yra neišlepintos vyrų dėmesio ir lydosi nuo kiekvieno komplimento. Dar geriau, jei jos turi savo verslą, nekilnojamojo turto. Tiesa, tokią pakabinti sunkiau, nes verslininkės retai būna kvailutės. Bet jei pavyksta rasti tokį unikalų naivumo ir turtingumo derinį, galima vienu ypu išpešti nemažą sumą, nereikia rankioti po šimtelį iš visų pašalių.
Anksčiau sukčiai nesivargindavo ir dėl nuotraukų – įdėdavo žinomo aktoriaus, dainininko ar iš kelionių katalogo kokio nors prabangios jachtos fone stovinčio vyruko, bet dabar, kai guglas moka atpažinti vaizdą, tapo gudresni – deda savo draugų ar pažįstamų buitines nuotraukas, kurių analogų internetinėje erdvėje nėra.
Tiesiog keistuoliai
Viešųjų ryšių specialistė Agnė sako, kad rasti tinkamą vyrą pažinčių svetainėje yra tokia pat tikimybė, kaip dėvėtų rūbų parduotuvėje įsigyti nešioti tinkamą drabužį, kai viskas išparduodama po 1 eurą. „Porą valandų pasiknisusi skudurų krūvoje, galiausiai išsirenki kokius 6 daugmaž tinkamus, – pasakoja ji. – Kai atsineši į matavimosi kabiną ir pasimatuoji, supranti, kad geriausiu atveju dėvėsi du. Parsineši juos namo, išskalbi ir tada pamatai, kad jie visiškai netinka prie tavo garderobo. Tad per sezoninį spintos valymą nukabini nuo pakabos ir nuneši atgal į labdarą. Tas pat ir su vyrais. Atsidarai tinderį, akys raibsta, net pamiršti, kad dauguma jų dėvėti. Po pirmos žinutės pusė atkrenta. Po pirmo pasimatymo lieka koks vienas ar du daugmaž tinkami. Bet pabandai kartu gyventi ir jau per pirmąjį mėnesį supranti, kad jis visai nedera prie tavo gyvenimo.“ Moteris sako, kad situacija yra kiek kitokia, jei ieškai partnerio vien seksui. Anaiptol neimpozantiškai atrodanti apkūnoka ir raukšlių neslepianti moteris prisipažįsta, kad progų pasimylėti turi tiek, kad galėtų sudaryti visų norinčiųjų grafiką pusei metų į priekį. „O kas bloga susitikti dėl sekso? – klausia ji. – Esu vieniša, vaikai užauginti, kartais sekso man tiesiog reikia dėl sveikatos.“
Tiesą sakant, ieškoti vien seksualinio partnerio nėra joks nusikaltimas. Kur kas keisčiau atrodo tie, kurie lyg ir nesiekia nieko. Jie neprašo pinigų ir neketina moters parsigriauti į lovą – priešingai, atėjus metui susitikti ir pasinaudoti ilgo merginimo vaisiais, ima mėtyti kulnus ir galiausiai išvis dingsta. Su vienu tokiu žaidėju teko susidurti Anglijoje gyvenančiai rašytojai Birutei. „Ericas Hallas, kurį suradau per badoo.com, netilpo į jokius rėmus. Dusino mane skaipu beveik kasdien, kartais net du kartus per dieną ištisus 5 mėnesius. Vienintelis dalykas, kurio jis kasdien norėjo, tai sutikti mane ir apkabinti“, – pasakoja ji. Tiesa, įgyvendinti savo svajonės Ericas niekaip negalėjo, nes buvo komandiruotėje Milane. Kai Birutė prisipažino irgi ten ketinanti skristi, labai apsidžiaugė, pažadėjo pasitikti, o jei dėl kokių nors priežasčių nepavyktų, siūlė tiesiai važiuoti į jo namus. Deja, niekas jos nepasitiko, o, padiktavus taksistui adresą, paaiškėjo, kad toks neegzistuoja. „Iki šiol nesuprantu, kam reikėjo tiek mėnesių kiekvieną vakarą laižytis per kompiuterį, jeigu norėjai tik pažaisti? Kito atsakymo, išskyrus tą, kad jis yra psichinis ligonis, aš neturiu“, – reziumuoja ji.
Ema vienam tokiam irgi ryžosi paskirti pasimatymą. Išsinuomojo viešbučio kambarį, pasipuošė gražiausiais apatiniais ir atsigulė gundoma poza. Jis atėjo, gyrė jos kūną, ypač – krūtis, ir tuo pat metu masturbavosi. Moteris manė, kad vyrukas bando iki maksimumo sustiprinti savo erekciją, bet jis baigė reikalus prie jos taip neprisilietęs. Pamatęs išpūstas Emos akis, atsiprašė ir pridūrė, kad mėgsta bekontaktį seksą. Girdėjote apie tokį?
Visos šios istorijos anaiptol nerodo, kad internetas – netinkama vieta pažintims užmegzti. Kad ir kaip būtų, Inga savąjį pasakų princą atrado būtent ten. Tiesa, jis lietuvis. Ji pažįsta dar bent 6 sėkmingai taip susipažinusias poras. „Tai užima laiko, – sako ji. – Reikia nusiteikti ilgam ir rimtam darbui. Pirmiausia vertėtų ištrinti visą informaciją apie savo gerą finansinę padėtį: ne tik nepasakoti, kad turi savo įmonę, bet net nepozuoti su prabangiais aksesuarais. Geriau pabrėžti savo išsilavinimą. Nesitikėkite, kad pavyks iš pirmo karto. Nenuvertinkite savęs, kai n-tasis iš eilės pasirodo esąs sukčius. Ir negaiškite laiko su tais, kurie iškart atrodo abejotini. Užtenka, kad savo vyrą bandžiau pakeisti, vis tikėjau, kad pasitaisys, nustos lošti, taps atsakingesnis. Ačiū jam, jo dėka turiu 2 sūnus, bet dabar man likę per mažai laiko ką nors perauklėti. Manau, kai tau – per 40 metų, gali laikytis taisyklės „geriau jokio nei bet koks“.
Sukčiaus portretas
1. Apie jį sunku rasti kokios nors informacijos. Jeigu jo feisbuko profilyje daug nuotraukų, daug draugų, profilis sukurtas seniai, tikriausiai yra tikras žmogus. Bet jeigu žmogus turi mažiau kaip 20 draugų (dažniausiai – vienos moterys), yra neaktyvus, įkėlęs nedaug nuotraukų ir visos – iš to paties laikotarpio, profilis turbūt yra netikras.
2. Atsisako bendrauti akis į akį. Jei vyras vengia suteikti apie save asmeninės informacijos, negali susitikti, o jo skaipas neturi kameros, vadinasi, turi ką slėpti.
3. Jis yra lydimas išskirtinės sėkmės. Prabangūs namai, jachtos, egzotiškos kelionės, milijardiniai sandoriai... Jei jis visa tai turėtų, jam nereikėtų ieškoti pagyvenusių moterėlių internete.
4. Jo gyvenimas – nelaimių virtinė. Viskas prasideda nuo automobilio avarijoje žuvusios arba nuo vėžio mirusios žmonos, našlaičiais likusių vaikų ir sunkiai sergančių tėvų, o baigiasi sąskaitų įšaldymu ar bent jau svečioje šalyje pamesta pinigine.
