Jis man sakė pats nesuprantąs, kodėl taip elgiasi, daug kartų tikino, kad viską baigė, bet telefone vis rasdavau žinučių jai. Sausio mėnesį išvyko dirbti į Norvegiją, ten gyvena ir ta mergina, žinau, kad jie tikrai buvo susitikę, ji pasiėmė jį iš oro uosto. Vasario mėnesį pagimdžiau. Dar prieš gimdymą vyras prisipažino, kad gailisi visko, kas įvyko, kad svarbiausia jam yra šeima ir daugiau taip nenutiks. Dabar lyg viskas ir gerai.
Tačiau aš nuolat viską prisimenu, graužiu save, likusi viena dažnai verkiu. Susikūriau internete kitą paskyrą, kad galėčiau stebėti tos merginos nuotraukas, ir pamačiau, kad ji nešioja mano vyro grandinėlę. Pasirodo, tuo metu, kai buvo susitikę, jis jai ją padovanojo. Man tai visiškai sudraskė širdį.
Noriu atleisti vyrui, bet kaip susitvarkyti su savo mintimis ir jausmais? Kaip nustoti žiūrėt jos nuotraukas ir ją lyginti su savim?“
Komentuoja psichologė Oksana Čekavičienė
Jūs vis dar išgyvenate dėl praeities įvykių. Tai, kas lyg turėjo sugyti, pasirodo, neužgijo. Neišgyventi skauduliai kartas nuo karto primena jums apie save, sukeldami savigraužą, liūdesį ir kitus jausmus, privedančius iki širdies „draskymo“. Nors su vyru kalbėjotės apie jo dvigubą gyvenimą, girdėjote jo pripažinimą, kad jis gailisi ir tai, kad šeimą jam yra vertybė, pasižadėjo jums būti ištikimas.
Panašu, kad dviprasmiškos mintys apie jūsų gyvenimą su vyru jus visiškai išbalansavo: sakote, kad viskas gerai, bet tuo pačiu susikūrėte naują paskyrą ir stebite kitos moters nuotraukas.
Tai, kokių veiksmų jūs imatės (susikūrėte paskyrą, sekate jo buvusios simpatijos nuotraukas, atkreipiate dėmesį į smulkias detales ir dar bandote save guosti, kad viskas gerai), rodo, kad jūs dar nepasitikite savo vyru. Jei siekiate susigrąžinti pasitikėjimą vyru ir atgauti dvasinę ramybę, vertėtų nustoti maitinti save neigiamoms mintimis ir emocijomis, slapta tyrinėjant nuotraukas moters, kurios jūsų vyro gyvenime jau nebėra. Ko ir kiek jai liko po nutrūkusių santykių ir panašūs dalykai – vargu ar čia įmanoma kažką pakeisti. O ir koks tikslas jus verčia taip elgtis?
Gyvenimas dinamiškas, problemos nesitęsia nuolat, kartais jos pasireiškia silpniau, kartais stipriau, o kartais jos visam laikui išnyksta. Tačiau jei laikomės įsikibę savo praeities nelaimių ir randame būdųu, kaip jas nuolat vis atgaivinti savo sąmonėje, veikiausiai ir ateityje gyvenimas gali bus nestabilus ir griūvantis.
Turite sau užduoti klausimus: „ar aš laiminga su savo vyru?“, „kiek jaučiuosi šalia jo saugi ir rami?“, „kokie ženklai, požymiai man leidžia suprasti, kad jis gyvena su šeima?“
Atsakydama į juos galite save įvertinti prie kiekvieno klausimo parašydama skaičių iki 10 balų. 0 balų reikštų, kad esate visiškai nelaiminga/ nesaugi/ nerami, o 10 balų – labai laiminga/labai saugi/ labai rami.
Tai padės jums geriau suprasti save. Patiriamus nuogąstavimus ir jausmus galite aptarti ir su vyru, kaip tai darėte anksčiau. Prisiminkite, kas jums suteikė ryžto kalbėtis apie judviejų santykių problemas.
Sulaukusi dažnesnės vyro paramos (žodžiais, veiksmais), galimai pradėsite juo labiau pasitikėti, o gal net įsimylėsite iš naujo.
Dar vienas būdas darbui su savimi. Užduokite sau klausimą: „Ką dariau anksčiau, kad santykiai su vyru buvo geri ir kaip tai man padėtų dabar?“. Pasisėmusi stiprybės iš gražių santykio periodo, pagalvokite, kokį mažą žingsnį galite žengti, kad jūsų tarpusavio ryšys taptų nors šiek tiek tvirtesnis ir patikimesnis.
Linkiu orientuotis į sprendimų paieškas, dažniau pastebėti tam atliepiančias mintis ir po truputi judėti link gerus lūkesčius įkvepiančių perspektyvų.
