Slėpiningame gestų, kūno pozų ir veido išraiškų pasaulyje net ir vos pastebimi niuansai byloja svarbius dalykus. Žodžiais neišsakyti ženklai įtikina klausytis, ką kalbate, priimti jūsų sąlygas derybose ar net pasiūlyti jums darbą.

Kita vertus, jie gali išduoti tai, ką mielai paslėptumėte po kaukėmis. Gausiai iliustruotoje ir praktiniais patarimais papildytoje leidyklos VAGA neseniai išleistoje Kasios ir Patryko Wezowski knygoje „Neištarus nė žodžio“ atskleidžiama, ką iš tikrųjų sako mūsų kūno kalba ir kaip tvirčiau jaustis bet kurioje gyvenimo situacijoje. Knygoje skaitytojai ras patarimų, kaip kalbėti pasitikint savimi, išreikšti draugiškumą ir atvirumą, atsikratyti netinkamų kūno kalbos įpročių. Taip pat pastebėti išraiškas, kuriuos signalizuoja neigiamas emocijas bei suderinti savo kūno kalbą su žinute, kurią siekiate perteikti. Siųskite teisingus signalus ir pamatysite, kaip jūsų ryšiai su kitais žmonėmis tvirtėja, o įtaka auga.

Palinkimas į priekį viršutine kūno dalimi

Viršutinės kūno dalies padėtis teikia esminę informaciją apie žmogaus požiūrį į jus. Jei viršutinė kūno dalis yra atlošta ar nusukta į šoną, ypač jei dar ir sukryžiuotos rankos, labai tikėtina, kad norima nusitolinti nuo aptariamos temos. Nusukus viršutinę kūno dalį dažniausiai rodoma, kad klausomasi neatidžiai. Galbūt tema nepakankamai svarbi ar įdomi, kad žmogus pasilenktų prie jūsų. Šią išvadą patvirtina nemažai tyrimų, įskaitant ir mokslininko B. R. Schlenkerio atliktą 1975 metais.

Jei norite, jog pašnekovas klausytųsi atidžiai, svarbu pasirūpinti, kad jis būtų kūnu pasisukęs į jus, o ne nuo jūsų, nes taip rodomas susidomėjimas. Taip pat galite patys viršutine kūno dalimi pasvirti link pašnekovo, nes tikėtina, kad jis kopijuoja jūsų kūno kalbą, rodančią atsitolinimą. Jei žmogus palinksta į priekį tą pačią akimirką kaip ir jūs, tai geras ženklas – pašnekovas reaguoja į jūsų teigiamą kūno kalbą.

Atversti delnai

Atversti delnai rodo taikius ketinimus. Taip rodote, kad neturite ką slėpti, neturite jokių slaptų ginklų ir kitą žmogų išklausysite. Jei nuolat matysite atverstus delnus, suprasite, kad pokalbis vyksta sklandžiai. Taip laikomi delnai yra atvirumo požymis ir ženklas pašnekovui, kad jo sakomi žodžiai yra gerbiami ir vertinami. Juo dažniau žmogus ištiesia rankas priešais save, juo didesnį atvirumą ir sąžiningumą nori parodyti.

Šį gestą galima pastiprinti praskečiant pirštus ar juos šiek tiek sulenkiant taip, kad plaštaka įgytų indo formą. Jei pokalbio metu delnai atversti, gerėja tarpasmeniniai ryšiai. Delnus rodančiu žmogumi lengviau pasitikėti. Rodydami delnus, įrodome, kad mums nėra ko slėpti. Melagiai yra labiau linkę slėpti rankas.

Egzistuoja istorinis paaiškinimas, kodėl atversti delnai vertinami teigiamai. Senovėje taip laikydami rankas žmonės rodydavo, kad atėjo neginkluoti, turėdami teigiamų ketinimų. Dėl šios priežasties atversti delnai nuo senų laikų siejami su nuoširdumu, ištikimybe ir noru išklausyti. Panašią reikšmę, kad atėjote neginkluotas, turi ir gestas, reiškiantis „pasiduodu“ – virš galvos iškeltos rankos.

Analogiškai galima paaiškinti, kodėl svarbiausiais apeigų momentais religiniai lyderiai rodo delnus. Taip dažnai duodamos priesaikos – viena ranka prie širdies, o kita pakelta delnu į priekį. Tokį gestą vis dar galima išvysti, pavyzdžiui, teisme, kai žmonės turi prisiekti uždėję ranką ant Biblijos teismo posėdyje.

Jei žmogus ketina būti visiškai atviras ir sąžiningas, jis išties vieną ar abi rankas į savo pašnekovą. Jei norima šį gestą dar labiau pabrėžti, bus rodomi atversti delnai. Šie judesiai dažnai daromi pasąmoningai, kaip ir paprastai būdinga kūno kalbai apskritai. Kai žmogus nemoka meluoti arba bando ką nors nuslėpti, jis dažniausiai laikys rankas už nugaros. Senovėje taip slėpdavo ginklą.

Rodomi riešai

Vyrui simpatizuojanti moteris taurę laiko taip, kad būtų matomi riešai. Šis gestas gali būti suprantamas kaip atvirumo ženklas. Kitose situacijose tai reiškia, kad žmogus nori pabrėžti nuoširdumą ir gerus ketinimus.

Rankų judesiai prie burnos

Kai sėdintis žmogus pakelia rankas prie burnos ir daro gestus, pabrėžiančius ar paremiančius jo žodžius, tai padeda užmegzti gerus ryšius su pašnekovu. Taip laikydami rankas kalbėtojai pabrėžia, kad nori būti tinkamai suprasti, tarsi rankomis bandydami žodžiams pridėti daugiau įtaigos.

Atversti delnai ant stalo

Jei derybų metu kas nors pastumia savo stiklinę ar puodelį į šoną – į juos laikiusios rankos pusę, tai laikoma atvirumo ir pritarimo požymiu. Šis rankų judesys rodo norą panaikinti kliūtis tarp savęs ir pašnekovo. Ir priešingai, jei puodelį ar stiklinę nustumtume į kitą pusę, tai būtų suprasta kaip nepritarimas.

Kalbėjimas rankomis

Kai kurie žmonės yra įvaldę meną kalbėti rankomis. Net jei jie su jumis kalba kita kalba, vis tiek suprasite, ką nori pasakyti. Jei dirbate mokymų ar pardavimų srityje, kalbėdami rankomis padėtumėte klausytojams įsivaizduoti, ką sakote. Taip stimuliuojamas dešinysis smegenų pusrutulis, kuriame apdorojamos vizualizacijos, emocijos ir intuicija. Šitaip komunikuojama ir racionaliuoju kairiu smegenų pusrutuliu, ir emocinguoju dešiniu, ir todėl klausytojams ne tik lengviau prisiminti naują informaciją, bet ir informacija atrodo daug įtikinamesnė. M. Zuckermano, B. M. De Paulo ir R. Rosenthalio 1981 metais atlikti tyrimai rodo, kad melagiai yra mažiau linkę pastiprinti savo žodžius rankų judesiais.

Vertikalus rankų paspaudimas

Senovės Romos laikais įprastas rankų paspaudimas buvo suimant vienas kitam už riešo. Taip buvo galima greičiausiai patikrinti, ar pašnekovas rankovėje neslepia durklo. Šiais laikais rankų paspaudimas rodo, kad norime užmegzti pažintį. Tai svarbus elementas fiziškai įvertinant pašnekovo energiją ir gyvybingumą. Net dabar, kai egzistuoja telekonferencijos, verslininkai vis dar pasirengę susimokėti už lėktuvo bilietą, kad akis į akį susitiktų su būsimaisiais partneriais ir paspaustų jiems ranką. Vidurio Rytuose pasirašytas kontraktas negalioja, kol abi pusės nepaspaudžia rankų.

Siekiant tarpusavio supratimo, spaudžiant rankas reikia atsižvelgti į du esminius aspektus. Pirmiausia, svarbu, jog abi rankos būtų vertikalioje padėtyje, kad vienas pašnekovas nesijaustų viršesnis ar prastesnis. Antra, reikia, kad abiejų paspaudimas būtų maždaug tokio paties stiprumo. Jei vienas pašnekovas spaudžia ranką kitam 70 procentų jėga, o kitas – tik 50 procentų jėga, pirmasis turėtų 20 procentų susilpninti savo paspaudimą. Jei antrasis spaudžia 90 procentų jėga, pirmasis turėtų spausti 20 procentų stipriau, kol paspaudimo stiprumas išsilygina.

Kuris iš pašnekovų imsis iniciatyvos pastiprinti ar susilpninti rankos paspaudimą, priklausys nuo konteksto, situacijos ir nuo to, kaip gerai jiedu išmano kūno kalbos taisykles. Jei sveikinatės su dešimties žmonių grupe, gali būti taip, kad teks dešimt kartų pakeisti padėtį ir paspaudimo stiprumą, siekiant su visais pradėti tokius pačius santykius.

Kai vyras pristatomas moteriai, jam gali tekti pakeisti savo įprastą paspaudimo stiprumą ir spausti ranką silpniau nei vyrui – tai yra laikoma pagarbos ženklu. Teigiamai į moterį žiūrintis vyras dažnai prisiderina prie jos rankos paspaudimo stiprumo. Skausmingai stiprus rankos paspaudimas gali būti moters suprastas kaip noras dominuoti, nepagarba, prastos manieros ar empatijos stoka. Stiprų rankos paspaudimą moterys turėtų suprasti kaip įspėjimą būti atsargios su tokiais vyrais, nes jie, ko gero, negerbs moters nuomonės.

Vyrai turi suprasti, kaip svarbu atsižvelgti į savo rankų stiprumą. Dėl evoliucijos vyro gniaužtai gali pasiekti keturiasdešimt penkių kilogramų spaudimo jėgą. Anksčiau tokia jėga buvo reikalinga daiktams nešioti, smūgiuoti ar kam nors sviesti, tačiau spaudžiant ranką ji nereikalinga! Ko gero, visi puikiai prisimena situaciją, kai išrinktas JAV prezidentas Donaldas Trumpas ir Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas spausdami vienas kitam ranką 2017 metų NATO konferencijoje Briuselyje, regis, varžėsi, kuriam pavyks suspausti stipriau. Per televiziją toks reginys gal ir neblogai atrodo, bet tai neturėtų būti įprasta kūno kalba.