Tokiuose santykiuose jausmai ilgainiui dažniausiai tampa vienpusiai, tačiau moterys vis tiek grumte grumiasi, kad pasmerkti žlugti ryšiai nenutrūktų. Leidyklos „Vaga“ išleistoje amerikiečių psichoterapeutės Robin Norwood knygoje „Moterys, kurios myli per stipriai“ svarstoma, kodėl tiek daug moterų, trokšdamos būti mylimos, rodos, neišvengiamai užmezga santykius su jų nemylinčiais partneriais? Kodėl net suprasdamos, kad meilės ryšiai jų netenkina, nepajėgia jų nutraukti? Galiausiai, kaip ir kodėl moterų, noras mylėti, meilės ilgesys ir pati meilė gali tapti liguista priklausomybe?

Dažniausiai moterys, kurios myli per stipriai, nepajėgia atskirti, kuris vyras su jomis elgiasi netinkamai arba kas vienoje ar kitoje santykių situacijoje yra negerai. Nepasitikėdamos savo jausmais, jos iš tikrųjų nuolat susižeidžia, įsitraukdamos į didžiausius pavojus, intrigas, dramas, gyvenimo sunkumus – iššūkius, kurių kiti, su sveikesnėmis patirtimis ir turintys daugiau pusiausvyros, natūraliai vengtų. Visgi nei viena netampa tokia moterimi atsitiktinai. Dauguma dalykų, kurie traukia per stipriai mylinčias moteris, yra sąmoningas arba nesąmoningas atkartojimas tokių santykių ir aplinkos, kokioje jos gyveno augdamos šeimoje.

Taigi, kokie bruožai būdingi per stipriai mylinčioms moterims?

1. Dažniausiai pasitaiko, kad jūs kilusi iš disfunkcinės šeimos, kurioje jūsų emociniai poreikiai nebuvo tenkinami.

2. Pati patyrusi mažai tikro rūpesčio, netiesiogiai bandote patenkinti šį poreikį, globodama vyrą, kuriam, atrodo, reikėtų pagalbos.

3. Jūs niekada negalėjote pakeisti savo tėvų (arba motinos ar tėvo) į tokius, kokių troškote – šiltus, mylinčius, todėl dažniausiai atkreipiate dėmesį į gerai pažįstamą emociškai neprieinamą vyrą, kurį savo meile bandote keisti.

4. Bijodama būti palikta, darote viską, kad santykiai nenutrūktų. Beveik niekas ne per sunku, neatima per daug laiko arba ne per brangu, jei tik tai „padeda“ mylimam vyrui.

6. Pripratusi prie meilės trūkumo asmeniniuose ryšiuose, esate linkusi laukti, viltis ir bandyti dar stipriau įtikti.

7. Kiekvienuose santykiuose esate linkusi prisiimti daugiau nei penkiasdešimt procentų atsakomybės, kaltės ir priekaištų.

8. Jūs save menkinate. Giliai širdyje netikite, kad esate verta laimės. Greičiau manote, kad privalote užsitarnauti teisę džiaugtis gyvenimu.

9. Turite nenumaldomą poreikį kontroliuoti savo vyrą ir jūsų santykius, nes vaikystėje patyrėte mažai saugumo. Pastangas kontroliuoti žmones ir situacijas maskuojate neva būdama „gelbėtoja“.

10. Santykiuose su vyrais daugiau galvojate apie svajonėse susikurtą, o ne realią situaciją.

11. Esate priklausoma nuo vyro ir emocinio skausmo.

12. Galite būti linkusi emociškai, o dažnai ir fiziškai priprasti prie narkotikų, alkoholio, tam tikrų valgių, ypač saldumynų.

13. Kreipdama dėmesį į žmones, kurie turi problemų ir kuriems reikia pagalbos, arba įsitraukdama į chaotiškas, nesaugias, emociškai skausmingas situacijas, vengiate prisiimti atsakomybę už save.

14. Galite būti linkusi į depresijos epizodus, kuriems bandote užbėgti už akių, jaudindamasi dėl nestabilių ryšių.

15. Jūsų netraukia vyrai, kurie yra geri, pastovūs, patikimi ir domisi jumis. Jums tokie „geri“ vyrai atrodo nuobodūs.

Moterys, kurios myli per stipriai, nedaug tekreipia dėmesio į savo orumą meilės ryšiuose. Jos švaisto energiją, beviltiškai manipuliuodamos, siekdamos pakeisti kito asmens elgesį arba jausmus jų atžvilgiu. Manydamos, kad tik su „tinkamu vyru“ nejaus vienatvės ir depresijos, o „geri vyrai“ – atviri, dori ir patikimi – yra pernelyg nuobodūs? Kelias iš tokių toksiškų santykių gali būti ilgas ir sunkus. Svarbu, kuo ankščiau atpažinti psichologinę priklausomybę nuo kito asmens. Ir suprasti bei pripažinti, kad nei jūs, nei jūsų partneris nesijaučia laimingas tokiuose santykiuose. Įsisąmoninus, kad svarbiausia ne „turėti“ mylimą žmogų šalia ar kentėti iš meilės, o iš tiesų būti laimingai – tai bus pirmas žingsnis išlaisvėjimo link.