O gal priešingai – kaip nustojau pirkti, vengiu plastiko ir stengiuosi skleisti pozityvias emocijas savo bei kitų gyvenimuose. Kuomet toks elgesys tampa rimtu ženklu imtis veiksmų, pasakoja priklausomybes gydanti „Asmens sveikatos klinikos“ gydytoja psichiatrė Jolita Žurauskienė.

Dėmesio troškimas nulemtas gamtos

Žmogaus norą transliuoti savo asmeninio gyvenimo detales į socialinius tinklus ir gauti pozityvų grįžtamąjį ryši nulėmė gamta, psichologiniai, socialiniai faktoriai, sako gydytoja psichiatrė J. Žurauskienė. „Žmogaus nuotaikas, elgesį, mąstymą lemia aktyvios biologinės medžiagos smegenyse – dopaminas, seratoninas, noradrenalinas ir kitos. Vienos iš jų sukelia malonumą, azartą, kitos – pyktį, liūdesį ir pan. Gydytojo požiūriu dėmesio funkcija yra cheminiai procesai, vykstantys smegenyse – gavus dėmesio išsiskiria hormonas endorfinas ir žmogus jaučia malonumą. Nuo to malonumo, noro jį patirti dar ir dar, gali išsivystyti priklausomybė“, – aiškina gydytoja psichiatrė.

Pasak jos, paveldėjimo faktorius lemia, kiek žmogui reikia dėmesio arba kitaip – malonumo, kurį sukelia dėmesys, nes yra paveldimi tam tikri biologinių medžiagų smegenyse apykaitos genai. „Visuomet verta pasidomėti, ar kas nors žmogaus giminėje neturėjo priklausomybių nuo kitų veiklų. Populiariausios priklausomybės, žinoma – alkoholis, narkotikai, lošimas, tačiau gali būti ir sportas, apsivalgymas ar pirkinių manija. Visos veiklos, kurios sukelia panašius procesus smegenyse ir sukuria žmogui malonumo jausmą, gali sukelti priklausomybę. Žinoma, tai galima pakeisti“, – teigia gydytoja.

Rimtas ženklas – abstinencijos simptomai

Gydytojos teigimu, priklausomybių turintis žmogus labai retai kada pats pripažins ar prisipažins, jog yra priklausomas. Rimtas ženklas, kad tam tikra veikla jau virto priklausomybe, – jeigu nutraukus ją jaučiami abstinencijos požymiai. Ir priklausomiems nuo dėmesio žmonėms jie panašūs kaip ir alkoholikams ar narkomanams: sunku galvoti apie ką nors kita, keičiasi nuotaika, trinka miegas, gali kilti spaudimas, pasireikšti širdies veiklos sutrikimų ar net panikos priepuolių ir t. t.

Vis tik dažnesnis atvejis, kai žmogus nepajunta tų abstinencijos požymių, nes net nebando nutraukti veiklos, nuo kurios tapo priklausomas. „Socialiniai tinklai atrodo labai nekaltas dalykas, nes tarsi nežaloja sveikatos, nepareikalauja didelės finansinės aukos. Tampa sunku suprasti, ar žmogus, kuris kasdien jaučia poreikį dalintis savo kasdienybe su kitais – pagražinta ar kaip tik labai tikra, nenudailinta – jau yra priklausomas“, – teigia J. Žurauskienė.

Norint įveikti reikia kažko netekti

Gydytojos psichiatrės teigimu, labai svarbus ženklas, jog žmogus yra priklausomas, jeigu nuo malonumą generuojančios veiklos ima kentėti kitos gyvenimo sritys – santykiai, darbas, paties žmogaus sveikata. „Suklusti verta, jeigu artimieji piktinasi ir kelia ultimatumus, neatliekami darbiniai įsipareigojimai, nelieka laiko kitoms, tarsi iš tiesų svarbioms, veikloms. Kartais ir pats žmogus jaučia, jog kažkas negerai, bet negali liautis savo jėgomis“, – vardija priklausomybes žmonėms padedanti įveikti Jolita Žurauskienė.

Pasak gydytojos psichiatrės, tikra tiesa, jog neretai žmogus turi pasiekti dugną, kad imtųsi veiksmų priklausomybei įveikti – netekti kažko labai svarbaus ar turi pašlyti jo sveikata. Vis tik statistika rodo, jog tik apie 30 proc. žmonių nebegrįžta prie senosios savo veiklos – kiti patiria trumpalaikių pagerėjimų ir vėl „atkrenta“.

Gali būti ir asmenybės bruožas

Gydytojos psichiatrės teigimu, polinkį į priklausomybes gali indikuoti ne tik priklausomų giminaičių turėjimas, bet ir asmenybės tipas. Vis tik polinkį turinčio žmogaus dar negali apkaltinti esant priklausomu.

„Yra isterinių, šizoidinių asmenybių, yra ir narcistinių, kurios labiau trokšta dėmesio nei kitos. Iš tiesų dažniau dėmesio priklausomybę ar polinkį priklausomybėms apskritai turi ekstravertai – tie, kurie stokoja brandumo. Kai žmogus neturi stipraus vertybinio pamato, jis dažnai mėtosi ir yra lengvai „išmušamas iš kelio“. Pavyzdžiui, vienu metu buvo labai nėręs į socialinius tinklus, paskui staiga juos ištrina, bet ima be saiko pirkti, buvo vakarėlių liūtas, staiga tapo sveikuoliu ir vien tik sportuoja“, – aiškina gydytoja psichiatrė.

J. Žurauskienės teigimu, gamta nemėgsta tuštumos. Dėl to atsikračius vienos priklausomybės ją neretai keičia kita. Jeigu žmogui būdingas toks mėtymasis, staigus nėrimas iš vienos veiklos į kitą, tai jau yra indikatorius, kad jis gali turėti polinkį į priklausomybes, kuris kažkada gali progresuoti arba ne.

Svarbu ugdyti tinkamas vertybes

Gydytojos psichiatrės teigimu, jeigu žmogus, kad ir ekstravertas, yra brandus ir geba kontroliuoti savo poreikį dėmesiui, sąmoningai jo pasiima, gali bet kada atsisakyti, nuo to nenukenčia kitos gyvenimo sritys – jo gyvenimas visose srityse yra harmoningas, – tuomet to negali vadinti priklausomybe. Kad taip būtų, labai svarbu turėti tinkamas vertybes.

„Vertybių ugdymas – lėtas procesas, neretai pareikalaujantis specialisto pagalbos. Vienam žmogui labai sunku susitvarkyti, mat keitimasis – atsikratant priklausomybės ar tiesiog siekiant asmenybės brandos – yra labai sunkus, skaudus dalykas. Turi paleisti tai, kas buvo įprasta, teikė malonumą. Psichoterapija – vienas pagrindinių mediciniškai pagrįstų būdų, padedančių išlaikyti rimtį, siekti harmonijos, tai daryti pastoviais, tikslingais, mažais kasdieniais žingsneliais“, – teigia J. Žurauskienė.

Pavyzdžiui, pasaulyje gerai žinoma ir kovojant su priklausomybėmis taikoma Minesotos programa apima net 12 žingsnių. Jos metu žmogus keičia savo vertybes, požiūrį, mokosi gyventi. „Labai sunku šiuos etapus pereiti vienam. Į tuos sėkmingus 30 procentų patenka tie, kurie tikrai nuoširdžiai deda pastangas, o specialistas šiame kelyje suteikia tinkamus įrankius ir padeda žalingą veiklą pakeisti prasminga“, – sako gydytoja psichiatrė Jolita Žurauskienė.