Kuria atviras erdves, leidžia atsivesti gyvūnus, žaisti darbe stalo futbolą, maitina nemokamais pietumis. Kurios iš šių priemonių yra veiksmingos, o kurios – ne, komentuoja personalo atrankos ir konsultavimo įmonės „Arista Executive Search Lithuania“ vadovė Vilija Doronenkovienė.
Biurai – akvariumai
Atvirų biurų mada į Lietuvą iš Vakarų atėjo viena pirmųjų ir masiškai išplito. Darbuotojai tokius biurus netruko praminti akvariumais – žuvų daug, jos – įvairios ir visi vieni kitus mato. Atviri biurai atrodė labai viliojamai – didelės erdvės, bendrumo jausmas, galimybė kontroliuoti, ką darbo metu veikia darbuotojai. Deja, tyrimai parodė, kad darbo našumas tokiose erdvėse sumažėja, o darbuotojų patiriamas stresas išauga.
„Labiausiai vadinamieji akvariumai tinka ten, kur žmonės dirba panašų komandinį darbą. Tai suteikia galimybes kartu dalyvauti priimant sprendimus, greitai gali gauti reikiamą informaciją, turi su kuo pasitarti. Tinka ir tokiu atveju, jei žmonės dirba tyliai, prie kompiuterių, jiems nebūtina daug kalbėti telefonu ar su klientais, – pastebi Vilija Doronenkovienė. – Tačiau blogiausia, kai į vieną erdvę sukišami visiškai skirtingų profilių darbuotojai. Yra tekę konsultuoti tokias įmones, kur kartu dirbo IT specialistai, kūrybininkai, buhalteriai, pardavimo skyrius, netgi skambučių centras, į kurį klientai paprastai skambina su problemomis. Natūralu, kad šalia tokio skambučių centro sėdintis ir tekstą rašantis kūrybininkas arba susikaupti turintis programuotojas kankinasi, jo darbo našumas krenta. Be to, kiekvienoje įmonėje būna konfidencialių temų, tad nėra gerai, kai vadovai su pavaldiniais jas aptarinėja prie visų akių. Ieškant daugiau privatumo, pradėta statyti stalus su garsą izoliuojančiomis pertvaromis, stiklines sieneles, o dalis įmonių vėl grįžta prie kabinetinės sistemos.“
Stalo futbolas ir kitos pramogos
Stalo futbolas, biliardas, smiginiai, netgi bokso kriaušės – visa tai ir dar daugiau pramogų siūloma šiuolaikiškuose biuruose, kad žmonėms neprailgtų darbo valandos ir būtų kur išleisti stresą. Pasak V. Doronenkovienės, pirmosios tai pradėjo daryti IT įmonės, nes reikėjo papildomos motyvacinės sistemos norint atsivilioti šiuos specialistus. Mat geras atlyginimas jiems nebėra vienintelis koziris, jie nori ir papildomų bonusų. „Esu ne kartą paklausinėjusi tokių įmonių darbuotojus, ar jie žaidžia tą stalo futbolą. „Baikit, nėra tam laiko“ – atsakė dauguma. O jei ir pažaidžia kartais, tai su kaltės prieskoniu, nes tokie žaidimai sukelia nemažai triukšmo, šis trukdo susikaupti kitiems darbuotojams, – pasakoja V. Doronenkovienė. – Tokias žaidimų erdves reikėtų įrengti izoliuotai nuo darbo zonos, deja, reta įmonė turi tiek vietos.“
Biure kaip namie
Paversti biurą antraisiais namais – šis Silicio slėnyje gimęs ir kitų šiuolaikiškų įmonių kopijuojamas principas paplito ir Lietuvoje. „Teko kalbėti su vienu tokioje korporacijoje Amerikoje dirbusiu vaikinu, – sako Vilija Doronenkovienė. – Toji įmonė buvo jo svajonių svajonė. Ten po vienu stogu buvo viskas – kavinės, žaidimai, vaikų darželiai, miegamoji zona, sporto salė, baseinai, viešbučio tipo kambariai, naminiai gyvūnėliai, šlepetės. Vaikinas prisipažino, kad jis vis daugiau laiko praleisdavo darbe, negrįždamas namo ištisomis dienomis. Patogu, kai viskas yra čia pat, ir beveik viskas – nemokama. Vaikinas atsitokėjo tik tuomet, kai vieną dieną jį paliko jo mergina. Būtent toks ir yra šių korporacijų tikslas – kad darbuotojas didžiąją laiko dalį praleistų biure ir niekas jo neatitrauktų nuo jo darbo. O kad jis ne tik stumtų valandas, bet duotų apčiuopiamos naudos, yra sukuriamos efektyvios į rezultatą orientuotos premijavimo sistemos. Pasak vaikino, šis vadinamasis rojus iš tiesų yra gudri žmonių išnaudojimo sistema.“
Darbuotojų maitinimas
Maisto kortelės, nuolaidos kavinėse, virtuvėlės, degustaciniai pietūs – atrodo, pastaruoju metu įmonėms itin parūpo savo darbuotojus pamaitinti.
„Daug įmonių penktadienį stengiasi palepinti savo darbuotojus bent jau picomis. Tai – labai gera mada, – sako V .Doronenkovienė. – Nors pavertus pinigine išraiška, tai nėra labai įspūdingas priedas prie algos, maistas labai stipriai susijęs su žmogaus psichologija. Jeigu žmogų kažkas maitina, jam atrodo, kad juo rūpinasi. Tai stiprina darbuotojų lojalumą, jie taip pat nori rūpintis savo įmone, nešti jai naudą ir apie ją gražiai atsiliepia. Be to, valgymas kartu vienija žmones – ne veltui svarbiausios gyvenimo šventės yra pažymimos bendru susėdimu prie stalo.“
Nenuostabu, kad daugumoje biurų yra įrengiamos virtuvėlės. „Esu kalbinusi ne vieną kandidatą, kuris, klausinėdamas apie būsimąją darbovietę, pasiteiraudavo, ar joje bus virtuvėlė. Dabar populiaru gaminti ir valgyti naminį maistą, žmonės jo nori atsinešti ir į darbą. Tai daugeliu atvejų ne tik sveikiau, bet ir pigiau. Todėl darbuotojams turi būti sudarytos sąlygos tokį maistą pasišildyti ir sukurta jauki erdvė pavalgyti. Nėra gerai, jei pasišildę mikrobangų krosnelėje patiekalą žmonės turi jį neštis prie darbo stalo, – sako V. Doronenkovienė. – Ne mažiau svarbu, kad ta virtuvėlė būtų izoliuota nuo darbo erdvės, kad po visą ofisą nesklistų maisto kvapai ir šaukštų barškėjimas.“
Naminiai gyvūnai
Yra įmonių, kurios nori turėti bendrą biuro gyvūną. Žuvyčių, žiurkėną, netgi katiną ar šunį. „Kalbėjausi apie tai su gyvūnų gerovės specialiste, ir ji yra pasibaisėjusi tokia mada, nes tai yra gyvūno kankinimas. Kiekvienas gyvūnas nori turėti savo saugius namus, savo šeimininką, kuriuo galėtų pasitikėti. Kai gyvūnas yra visų, iš tiesų jis yra niekieno“, – sako V. Doronenkovienė. Gana kritiškai ji vertina ir dabar paplitusią madą savo naminius gyvūnus atsivesti į darbą. Neva palikti namie jie jaučia stresą, o darbe prasklaido įtampą ir suteikia jaukumo.
„Dar galima suprasti, jei tai leidžiama daryti vieną dieną per savaitę, tarkim, penktadienį. Bet tuomet reikia suteikti galimybę dirbti namie tiems žmonėms, kurie nemėgsta ar bijo gyvūnų, turi jų plaukams alergiją. Nepamirškime ir kvapų, kuriuos skleidžia gyvūnai, ir jų keliamo triukšmo, – sako ji. – Jei gyvūnas vienas namie patiria stresą, tai reiškia, kad į darbą jį teks vestis kasdien. Tuomet įmonė turi nuspręsti, ko žmonės ateina į biurą: dirbti ar žaisti. Aš manyčiau, kad reikėtų išmokti atskirti asmeninį gyvenimą nuo darbo. Net ant darbo stalo sustatytos šeimyninės nuotraukos man dvelkia šiokiu tokiu neprofesionalumu.“
Trumpesnė darbo diena
Iš Skandinavijos šalių mus pasiekė tendencija trumpinti darbo laiką. Kai kurios įmonėse pereinama prie 4 darbo dienų savaitės arba trumpinamos darbo dienos, kad žmonės turėtų laisvas popietes.
„Vadovaujamasi principu, jog per dieną žmogus našiai dirba tik apie 4 valandas, tad užuot tempus gumą, geriau padirbėti trumpiau, bet efektyviau, o likusį laiką skirti poilsiui, saviugdai ir kitiems naudingiems dalykams, – pasakoja atrankų specialistė. – Vis dėlto retai kada pasitaiko, kad darbuotojas vos atėjęs į biurą sėstų prie darbų ir dirbtų galvos nepakeldamas 4 valandas. Tai geba daryti tik itin disciplinuoti ir į rezultatą orientuoti žmonės. Dauguma atėję geria kavą ir aptarinėja asmeninius reikalus, valandą skiria pietums, po pusvalandį prieš juos ir po jų – mąsto apie maistą arba jį virškina. Dar mėgsta karts nuo karto žvilgtelėti į socialinius tinklus, paskaitinėti spaudą. Taip ir lieka našaus darbo 4 ar 5 valandos. Aišku, penktadienis gali būti trumpesnis arba skirtas darbui iš namų, jei veiklos specifika tai leidžia. Bet jei sutrumpintume visas darbo dienas, nukentėtų darbas, o ne šitos papildomos veiklos.“
