Prieš keletą dešimtmečių išgirdę informaciją apie nematomais kūno kanalais srūvančią energiją, kurios tėkmę galima atstatyti net nesiliečiant ir taip išgydyti sunkias ligas, pasukiodavome pirštu ties smilkiniu. Dabar už nemažus pinigus perkame vaistinėse parduodamus jokių veikliųjų medžiagų neturinčius, bet „informacija įkrautus“ homeopatinius žirnelius ir net neabejojame, kad jie gali padėti.
Niekas nesako, kad alternatyvioji medicina yra visiškai neveiksminga, tačiau dauguma jos gydymo metodų paremti vien placebo poveikiu. Tuo įsitikinę išties revoliucingą knygą „Alternatyvioji medicina. Mitai ir tiesa“ (leidykla „Alma littera“) parašę mokslininkai Edzardas Ernstas ir Simonas Singhas. Jie atliko didžiulį darbą rinkdami mokslu pagrįstą medžiagą apie itin populiarių metodų, tokių kaip homeopatija, akupunktūra ir kt. veiksmingumą ir atskleidė, kas iš tiesų slepiasi už šių vadinamųjų natūralių, holistinių ir tradicinių gydymo būdų. Beje, E. Ernstas ir pats daugybę metų taikė tiek homeopatiją, tiek kitus alternatyviuosius gydymo būdus.
Egzistuoja, bet ar veikia?
Visų pirma, pradėkime nuo to, kad antraštėje minimi žodžiai „energija“, „bangos“ ir „rezonansas“ – nėra išgalvoti. Pasak knygos autorių, jie turi mokslinę reikšmę ir įvardija realiai egzistuojančius fizikinius reiškinius. Tačiau perkelti į alternatyviosios medicinos daržą, jie netenka jokios prasmės, nes yra iškreipiami.
Tarkim, visi mes puikiai žinome, kad magnetiniu rezonansu atliekami tyrimai padeda diagnozuoti įvairias ligas, tačiau ar tai reiškia, kad šis metodas turi bent kokį gydomąjį poveikį? „Šiandien kasmet gydomųjų magnetų, kuriems priklauso magnetinės apyrankės, batų įklotai, kaklo apsaugos ir net pagalvės, parduodama už daugiau nei milijardą dolerių. Gamintojai teigia, kad prie kūno laikomi magnetai gydo įvairias ligas, pavyzdžiui, padeda suaugti lūžusiems kaulams, gerina kraujotaką ir mažina skausmą. Deja, magnoterapijos veiksmingumo tyrimai neparemia nė vieno iš šių tvirtinimų“, – rašoma knygoje.
Panašiai yra su energija. Mes puikiai žinome, kad egzistuoja toks reiškinys kaip elektros energija, bet ar žmogaus kūnas tikrai turi vadinamąjį energetinį lauką ir ar galima jį koreguoti kūno net neliečiant, labai abejotina. Vieno knygoje minimo tyrimo metu šį metodą taikantys 21 gydytojas 280 kartų bandė akluoju būdu atspėti, prie kurios jų rankos yra priartėjusi kitapus pertvaros padėta ligonio ranka. Jie prašovė daugiau nei pusę kartų! Taigi akivaizdu, kad šaudė visiškai aklai.
Kuo sudėtingiau, tuo įtikinamiau
Naudoti mokslininkų atrastus terminus labai patogu, nes tai suteikia svorio net didžiausioms nesąmonėms. Kuo nesuprantamesnis metodo aprašymas, tuo daugiau baugaus pasitikėjimo jis kelia.
„Viena Londone veikianti klinika manipuliuoja tokiomis frazėmis kaip „klientų elektromagnetinė schema“ ir „organizmo defragmentacija“. Nespecialistui šios frazės gali padaryti įspūdį, tačiau moksliniu požiūriu jos neturi jokios prasmės. Net mes, šios knygos autoriai, turintys medicinos ir dalelių fizikos bei reologijos mokslų daktaro laipsnius, nesugebame jų iššifruoti“, – rašoma knygoje.
Su tokiu pat smagumu jos autoriai mini kliniką, kuri internete skelbiasi taikanti tachijonų terapiją, tariamai gydančią kaulų lūžius ir raiščių plyšimus. „Tachijonai yra dalelės, galinčios keliauti greičiau už šviesą; hipotezę apie jų egzistavimą prieš pusę amžiaus iškėlė fizikai. Turint omenyje, kad niekas dar neįrodė tachijonus egzistuojant, nuostabą kelia žinia, kad kažkam pavyko juos panaudoti medicininiams tikslams! – stebisi mokslininkai. – Be to, ši klinika siūlo dar keistesnę ir sensacingesnę terapiją – „daugiamatę DNR chirurgiją, arba metodą, kuriuo išvalomos nebefuncionuojančios DNR struktūros ir pakeičiamos dieviškosiomis savybėmis.“
Stebuklingi aparatai
Kad metodas atrodytų įtikinamiau, pasitelkiami įvairūs aparatai. Štai kaip viename lietuviškame portale aprašoma diagnostika „Vega“ testu. „Diagnostika atliekama labai jautria aparatūra, kuri fiksuoja menkiausius organizmo funkcijos sutrikimus ląstelių lygmeniu („ląstelių lygmenį“ yra labai pamėgusi ir kosmetikos pramonė). Atlikdamas vegetatyvinį rezonansinį testą, specialistas pasirenka vieną biologiškai aktyvų tašką delne. Vienoje rankoje laikomas pasyvus elektrodas, kitoje aktyviu elektrodu matuojami sveiko energinio taško fizikiniai parametrai ir stebimas organizmo atsakas į tam tikrus dirgiklius. Jeigu organizme yra pakitimų, kompiuterio ekrane pastebimas rezonansinis atsakas.“
Ar ką nors supratote?
Kiek paprastesnės atrodo detoksikuojančios vonelės. Į tokias turbūt ne vienas esate merkę kojas, jei ilsėjotės kokiame nors SPA, kur ši „detoksikuojamoji“ procedūra kaip visai rimta buvo įskaičiuota į kainą. Buvo skelbiama, kad ji padeda išvalyti organizmą ne tik tuomet, kai esate linkę piktnaudžiauti žalingais įpročiais, bet netgi po chemoterapijos procedūrų. Prisipažinsiu, jau tuomet mudu su vyru kikenome matydami kaip iš vonelės rudais tumulais lipa visi šlakai ir toksinai ir klausinėjome, ko įpilta į vandenį. Pasirodo, mūsų įtarimai buvo ne be pagrindo. Jungtinėje Karalystėje atlikti tyrimai parodė, kad procedūros metu elektrodai skleidžia į vandenį rūdis. Nenuostabu, kad po procedūros geležies kiekis vandenyje išauga 50 kartų, tačiau jokių mistinių toksinų taip ir neatsiranda. Beje, visai neseniai Lietuvoje specialios tarnybos šį metodą demaskavo kaip apgaulę, jį taikiusios klinikos buvo nubaustos.
Vargu ar greitai panašus likimas ištiks ir kitus alternatyvius, bet neefektyvius metodus – juk jie neša tokį pelną, o tikėti stebuklais taip norisi…
