Taip sako „Asmens sveikatos klinikos“ gydytojas psichiatras, psichoterapeutas Edgaras Čiūras. Dėl to pirmojo susitikimo su pacientais metu, išklausęs jų nusiskundimus dėl ilgesnį laiką besitęsiančios apatijos, blogos nuotaikos, susikaupimo stokos, greičiau ateinančio nuovargio, padidėjusio ar sumažėjusio mieguistumo ar apetito, gydytojas pirmiausia rekomenduoja pasidaryti Nuotaikos tyrimą.

„Stengiamės padėti žmonėms pasijusti geriau emociškai ir psichologiškai. Jeigu jie jaučiasi blogai ilgiau nei dvi savaites, jų sprendimas kreiptis į psichiatrus, psichoterapeutus yra teisingas – greičiausiai tai ne šiaip prasta nuotaika, o rimtesni negalavimai. Tačiau norint padėti žmogui pasijusti geriau, įveikti užsitęsusį liūdesį ar kitus depresijos simptomus, kartais pakanka nustatyti fizinius sutrikimus ir juos pašalinti. Pavyzdžiui, skydliaukės sutrikimai ar vitamino D trūkumas gali sukelti labai panašius simptomus į depresijos“, – aiškina gydytojas E. Čiūras.

Pasak jo, Nuotaikos testas – tai kraujo tyrimas, sujungtas iš kelių atskirų tyrimų. Juo nustatomas žmogaus nuotaikas veikiančių hormonų ir medžiagų balansas, pradedant vitamino D ir skydliaukės hormonų, baigiant parathormono, prolaktino. Šį tyrimą „Asmens sveikatos klinikos“ gydytojai taiko, norėdami būti tikri, jog žmogui parenkamas gydymas bus tikslingas ir padės.

„Neskubame diagnozuoti žmogui depresijos, kai galbūt pakanka atstatyti vitamino D kiekį organizme ir jis pasijus geriau. Nuotaikos testu nustačius fizinius sutrikimus – medžiagų trūkumą, hormonų disbalansą, – žmogus pirmiausia siunčiamas pas šeimos ar kitą tikslingai galintį padėti gydytoją. Tokiu atveju išsprendus fizinius negalavimus dažniausiai pagerėja ir nuotaikos. Vis tik jeigu fizinių sutrikimų nerandama, daroma išvada, jog negalavimai yra psichologinės kilmės ir skiriamas atitinkamas gydymas“, – sako gydytojas psichiatras, psichoterapeutas.

Imtis veiksmų pataria po dviejų savaičių

Pasak jo, dažniausia diagnozė, Nuotaikos tyrimui neparodžius fizinių prastos nuotaikos priežasčių – depresija ar dažnas jos palydovas – nerimo sutrikimas. „Depresija – tai sutrikimas, kuriam būdinga liūdna nuotaika, apatija, energijos, jėgų trūkumas, dažnai pasitaiko ir miego sutrikimai – padidėjęs ir sumažėjęs mieguistumas ar apetitas, žmogus gali netekti svorio. Dažnas depresijos simptomas – nerimas. Žmogui susirgus depresija gali keistis jo kognityvinės funkcijos: tampa sunkiau susikaupti, mąstyti. Sunkios depresijos atveju gali kilti suicidinių minčių“, – pasakoja E. Čiūras.

Tačiau, gydytojo psichiatro, psichoterapeuto teigimu, nereikia „nurašyti“ ir tiesiog užsitęsusio liūdesio, negraužti savęs dar labiau dėl prastos nuotaikos. „Dvi savaitės – pakankamas laikotarpis gyventi su giliu, niekur nedingstančiu ar net gilėjančiu liūdesiu. Tiek laiko parodo, jog liūdesys – ne šiaip nuotaikų svyravimas dėl nesėkmės, konflikto ar kitų priežasčių. Tokią situaciją jau reikėtų spręsti“, – sako E. Čiūras.