Sukamės kaip voverės rate, skubame, plušame, pavargstame, pelnytas šventes ir dovanas palikdami griežtai reglamentuotai datai. Tačiau šventinė karštligė – tai nesugebėjimo mėgautis kasdiene realybe ir nuolat atidėliojamo gyvenimo pasekmė.
Išvargta teisė švęsti ir džiaugtis
Susiformavo ydinga nuostata, kad šventes ir džiaugsmą reikia išvargti, užsitarnauti privalomu stresu. Kad galėtum pailsėti ir pasidžiaugti dovanomis, būtina praeiti išbandymą „ugnimi, vandeniu ir varinėmis triūbomis“: atlikti generalinę namų ruošą, pusė dienos pjaustyti mišraines, bėgioti po prekybos centrus, gaišti brangų laiką kamščiuose kelyje.
Neleisdami sau patirti džiaugsmo, pasitenkinimo natūraliai, atsižvelgdami į savo asmeninius poreikius ir galimybes, prisirišame prie kalendorinių švenčių. Ir būtent tada, lyg tyčia, trūksta jėgų, pinigų, nėra nuotaikos, poreikio kur nors keliauti ar laukti svečių.
Tuomet pernelyg užsitęsęs susilaikymas nuo gyvenimo malonumų ir nepasitenkinimo slopinimas virsta besaikiu išlaidavimu, persivalgymu, stresas malšinamas alkoholiu.
Kaip nustatyti tą ribą – kada jau viskas, kada jau galima, jau užsitarnavai? Kiek laiko reikia kęsti? Kaip reikia pavargti? Ar mums iš tiesų reikia ilsėtis, švęsti, gauti dovanas susitarus? Ir kokį malonumą gali teikti dovanos, gautos tokia kaina?
Mes žinome apie gyvenimą „čia ir dabar“, apie balansą. Gyvenimas – tai nuolatiniai mainai: „įkvėpimas – iškvėpimas“. Pabandykite sulaikyti kvėpavimą ar kitus organizmo medžiagų apykaitos procesus, iškart atsiras liga, negalavimas ar net mirtis. Tai būdinga visoms gyvenimo sferoms.
Pati didžiausia prabanga
Jei žmogaus gyvenimas neužpildytas aktyvia veikla, savirealizacija, nauda visuomenei, pradedant šeima, poreikis nuolat ilsėtis virsta anomalija, paprasčiausiu dykaduoniavimu: kasdieniniu šliaužiojimu po parduotuves, grožio salonus, nesibaigiančiais vakarėliais su draugais ar pasyviu sėdėjimu prie televizoriaus, kompiuterio.
O nekontroliuojamas pasinėrimas į darbą, namų ruošą, nuolatinis rūpinimasis kitų gerove, dažnai brangiai kainuoja sveikatai.
Darbas ir poilsis turi eiti paraleliai, kaip diena ir naktis. Skirtumas tik tame, kad vienus procesus reguliuoja gamta, o kitus turime planuoti ir kontroliuoti mes patys.
Ilsėtis reikia ne tada, kai pavargai, o tam, kad nepavargtum. Tiesiog nuostabu, kaip toks minties posūkis keičia suvokimą ir gyvenimo kokybę, kai imi tai taikyti praktikoje: padarei žingsnį – sustok, pasimėgauk rezultatu, pailsėk, kad psichika ir kūnas priprastų prie pasikeitimų. Nebus jokių „vėliau“, „po to, kai“ , yra tik „dabar“.
Mes ilsimės tada, kai visą laiką skiriame tik sau, užsiimdami tuo , kas teikia malonumą mums patiems, kas suderinta su mūsų prigimtinėmis fiziologinėmis, emocininėmis ir psichologinėmis savybėmis. Tai ne egoizmas, ne savimeilė – tai natūralus poreikis, kuris turi būti realizuotas.
Malonus pokalbis, aromatinga kava, muzika, kurios klausomės, rūbai, kurios dėvime – būtent tokios smulkmenos užpildo mus energija. Tai ir yra laikas sau. Viskas paprasta.
Pagalvokite ir parašykite:
- kaip jūs įsivaizduojate savo (ne šeimos ar bendrą su kažkuo) poilsį;
- kaip norėtumėte praleisti savo laisvalaikį, savo atostogas;
- kokie 3-5 privalomi ar pageidaujami ingredientai būtų jūsų sąraše;
- ką galėtumėte padaryti, realizuoti jau dabar.
Laimingas scenarijus – mūsų rankose
Naujovės sustiprina proceso pojūtį, gyvenimo pojūtį. Seni įpročiai, ritualai, nors ir malonūs, laikui bėgant nustoja teikti energiją.
Juk būtent Šv. Kalėdų ir Naujųjų Metų išvakarėse mes laukiame atsinaujinimo, tikimės pagerėjimo. Tačiau pamirštame, kad kiekvienas galime prisidėti prie šio stebuklų išsipildymo scenarijaus. Pradėkite nuo šių švenčių, tegul jos būna kitokios.
Iš ryto apsirenkite savo mėgstamais, puošniais rūbais, pusryčiaukite iš šventinių indų – nelaukite svečių. Darykite tai, ką norite daryti, o visą kitą deleguokite: užsisakykite valymo paslaugą, maistą į namus.
Reikia nutraukti skausmingą, ydingą stereotipų grandinę, kad malonumą galima sau leisti tik tam tikromis dienomis ir išsipirkus nuovargiu bei nuolatiniais sunkumais. Nėra jokių taisyklių, įstatymų. Tik mes patys galime sau leisti ar drausti mėgautis gyvenimu.
Pats gyvenimas – įspūdingiausia šventė, brangiausia dovana. Švęskite nepavargę. Tuomet neteks stebėtis, kur dingsta gyvenimo skonis, jo grožis ir prasmė.
