Teigiama, kad tai – klastinga šio amžiaus liga, galinti užklupti kiekvieną, nepriklausomai nuo amžiaus, lyties, karjeros, išsilavinimo ar pajamų. Depresiją atpažinti nėra lengva, ir ne tik aplinkiniams, bet ir šia liga sergančiam žmogui. Kokie požymiai leistų įtarti apie galimą susirgimą? Kodėl svarbu kuo skubiau kreiptis pagalbos ir kaip šios ligos išvengti? Patirtimi dalijasi depresiją prieš keletą metų įveikusi žurnalistė, socialinių tinklų redaktorė Liucija Lenkauskaitė.
„Buvo Naujųjų metų išvakarės. Su draugais vykome švęsti į sodybą. Pakeliui vienas bičiulis pasiūlė visiems šokolado, ir aš iš mandagumo paėmiau gabaliuką. Atsikandusi jo supratau, kad nieko nevalgiau jau dvi dienas. Ne todėl, kad mečiau svorį ar turėjau valgymo sutrikimą – tiesiog buvau apatiška maistui“, – apie momentą, kada suprato, kad serga, pasakoja L. Lenkauskaitė.
„Kaip dažniausiai būna? Jautiesi blogai – mėgini nuvyti mintis į šoną, nekreipti į jas dėmesio. Taip ilgainiui ir susigyveni su liga, pradedi galvoti, kad taip jaustis yra normalu. Kai sirgau depresija, man atrodė, kad visi žmonės keliasi ryte, norėdami numirti, nors niekada anksčiau gyvenime taip negalvojau“, – priduria psichologijos studijas baigusi žurnalistė.
Prieš kelerius metus viešai pradėjusi kalbėti apie savo ligą, šiandien ji teigia sulaukianti žmonių laiškų, kurie išgirdę jos istoriją, atpažįsta joje ir save.
„Džiaugiuosi, kad vis drąsiau ir atviriau kalbame apie depresiją, tačiau šioje srityje mūsų šalyje švietimo vis dar labai trūksta. Deja, kiti su šia liga gyvena metų metus, kol, perskaitę kokį atsitiktinį straipsnį, supranta, kad serga. Mes, kaip visuomenė, dar turime, kur augti, kad taptume pastabesni, empatiškesni vieni kitų atžvilgiu“, – įsitikinusi pašnekovė.
Liūdesys ar liga?
Kaip atpažinti depresiją? Kokie yra būdingiausi šios ligos požymiai? „Fiziniai simptomai gali pasireikšti nuovargiu, virškinimo problemomis, „nepaaiškinamais“ raumenų ir galvos skausmais, nerviniu tiku, svorio sumažėjimu ar padidėjimu. Visi šie simptomai gali būti priskiriami ir kitoms ligoms, todėl jie nėra pakankami, norint diagnozuoti (ar apskritai įtarti) ligą – būtina žiūrėti į sąsają su psichologiniais požymiais“, – pasakoja L. Lenkauskaitė.
Prie psichologinių simptomų dažniausiai priskiriamos pasikartojančios neigiamos mintys – vadinamoji depresijos triada: „Pirmiausia žmogus pradeda labai nepasitikėti savimi, galvoti „koks aš niekam tikęs“, „su manimi neverta būti, bendrauti“ ir t. t. Jį taip pat lydi mintys, susijusios su išoriniu pasauliu, kuriuo pasitikėjimas irgi yra smarkiai kritęs – „niekas manęs nesupranta“, „aš jiems – našta“ ir pan. Galiausiai, žmogus nebemato šviesos ateityje, yra įsitikinęs, kad „niekas niekada nepasikeis, „viskas bus blogai“, „man niekad nepasiseks“ ir t. t.“, – komentuoja pašnekovė.
Kaip atskirti, kada mus (ar mūsų artimuosius) apėmęs liūdesys yra tiesiog natūrali emocija į išorės dirgiklius, o kada tai – jau liga? „Žmonės, kurių fizinė ir psichinė sveikata yra gera, liūdesį gali jausti kurį laiką, jei, tarkime, prarado darbą, išsiskyrė su mylimu žmogumi, neteko artimojo. Tačiau jei blogos mintys, itin prasta fizinė savijauta nepertraukiamai laikosi 2–3 savaites, verta kreiptis į specialistą ir pasitikrinti“, – atsako ligą patyrusi moteris ir priduria, kad anksti diagnozuotą depresiją įveikti yra lengviau.
Tiesa, vien tik supratimo, kas tai yra, neužtenka – svarbu kreiptis į specialistus dėl gydymo. „Visada būsiu tvirtos nuomonės šiuo klausimu: kad ir kaip būtų, žmogus pats sau padėti negali. Depresijos atveju jam padėti gali tik specialistai. Geriausią rezultatą duoda kombinuotas gydymas – ne tik medikamentai, bet ir ilgalaikė psichoterapija“, – įsitikinusi L. Lenkauskaitė.
Taip pat ji pabrėžia, kad pagalbos ieškoti niekada nevėlu. „Girdėjau ne vieną istoriją, kai žmonės depresija sirgo ne vienus metus – penkerius, dešimt ar daugiau. Dažnai tai – vyresni žmonės, kurie dėl seniau visuomenėje ypač stiprios buvusios psichinės sveikatos stigmatizacijos tylėjo ir nedrįso kreiptis į profesionalus savo laiku. Džiugu, kad Vakarų pasaulyje ta stigma mažėja, žmonės drąsiau kalba apie savo išgyvenimus, ir ši tendencija po truputį veržiasi ir pas mus“, – teigia pašnekovė.
Didelę įtaką daro gyvenimo būdas
L. Lenkauskaitė šiandien pripažįsta, kad prasirgta liga paskatino ją keisti požiūrį į sveikatą: „Jeigu anksčiau neskyriau tiek daug dėmesio savijautai, – tikrai nesimaitinau sveikai, nedėjau pastangų dėl fizinės veiklos, – šiandien tai yra vieni svarbiausių mano prioritetų.“
Kalbėdama apie depresijos prevenciją, žurnalistė prabrėžia, kad ne tik sirgusiems šia liga, bet ir daug bei įtemptai dirbantiems, intensyviai gyvenantiems žmonėms svarbu atrasti pusiausvyrą, leidžiančią susikurti savo rutiną.
„Tikiu, kad daugeliui jau pabodo pamokos apie sveiką gyvenseną, mitybą ir t. t. Tačiau šiandien suprantu, kad visos tos kalbos nėra iš piršto laužtos. Esame gamtos dalis, gyvename jos ciklais ir ritmais. Iš senų senovės žinoma, kad 6–8 valandos miego yra naudinga, sveika ir reikalinga, taip pat, kaip ir eiti miegoti ir keltis tą pačią valandą, valgyti tuo pačiu metu, susidaryti įvairų mitybos racioną, judėti.
Nebūtina eiti į sporto salę, pakanka ir vietoj lifto kasdien užlipti tuos kelis aukštus pačiam ar paeiti kelias stoteles. Visa tai gali padėti užkirsti kelią depresijai, kadangi sveikas kūnas yra atsparesnis ligoms“, – pasakoja pašnekovė.
Stiprinti organizmą iš vidaus
Sveikatos specialistai pažymi, kad depresiją gali sukelti ne tik ilgalaikiai ir sunkūs psichologiniai išgyvenimai, bet ir ūmūs fizinės sveikatos bei miego sutrikimai, piktnaudžiavimas narkotinėmis medžiagomis bei alkoholiu, genetinis paveldimumas, hormoniniai pokyčiai ar netgi uždegiminiai organizmo procesai.
Nervinę sistemą stiprinti galima renkantis kompleksinius preparatus, kurių sudėtyje yra ne tik jau įvardytų mikroelementų, bet ir šimtmečius naudojamų žolių ekstraktų, tokių kaip ciberžolės, skatinančios hormonų, saugančių nuo depresijos, išsiskyrimą, bei šafrano, tonizuojančio ir gydančio depresiją. Pavyzdžiui, kurkuminas, šafranas ir baikalinė kalpokė veikia sinergiškai, todėl rekomenduojama vartoti šių augalinių ekstraktų derinį ne trumpiau kaip 4–6 savaites. Mokslinėse studijose aptariamas šių augalinių ekstraktų teigiamas poveikis esant užsitęsusiai blogai nuotaikai.
