Kad ir kaip paradoksaliai skambėtų, seksualinį potraukį neretai nužudome ne konfliktais, o… švelnumu. Psichoterapeutė Esther Perel knygoje „Tarp kasdienybės ir geismo“ (leidykla „Alma littera“) aiškinasi, kodėl meilė ir geismas nužygiuoja skirtingomis kryptimis ir kaip juos vėl priversti eiti kartu.
Kartu ir atskirai
„Pernelyg lengvabūdiška įsivaizduoti sekso bėdas kylant dėl artumo stokos, – rašo E. Perel. – Kai žmonės visiškai supanašėja, geismą gesina ne artumo stoka, o perteklius. Meilė grindžiama dviem principais: atsidavimo ir autonomijos. Noras priklausyti neatsiejamas nuo noro būti atskiriems. Kai atstumas per didelis, ryšys neįmanomas. Bet pernelyg stiprus suartėjimas panaikina dviejų individų nepriklausomybę. Nebelieka nieko, ko reikėtų siekti, nebelieka tilto, kurį reikėtų pereiti, norint aplankyti partnerį, svetimo vidinio pasaulio, į kurį stengtumėtės įžengti. Kai žmonės suvienodėja, tampa viena esybe, ryšys nebeįmanomas. Nebėra su kuo susijungti.“
Intymus ryšys turi savo dinamiką. Kol esame atskiri ir skirtingi, trokštame susilieti. Ir tai yra normalu. Jokios rizikos toks susiliejimas nekelia, nes po jo vėl grįžtame į savo pasaulį. Šiuo etapu netgi būtų keista, jei kiekvienas žūtbūt stengtųsi ginti savo erdvę. Tai galėtų rodyti meilės stoką.
Kas kita, kai žmonės gyvena kartu ilgai – kartu leidžia laiką, planuoja biudžetą, augina vaikus, tvarko buitį, turi vienodus laisvalaikio pomėgius. Ilgainiui jie išmoksta suprasti vienas kitą iš pusės žodžio, pabaigia vieni kitų sakinius ir net išoriškai ima panašėti. Tokia pora iš šalies atrodo be galo harmoninga ir beveik ideali. Ir tik jie patys žino, kad viso to kaina – atvėsusi bendra lova. Kai kurios poros su tuo susitaiko kaip su natūralia pasekme – neva visos poros ilgainiui nustoja mylėtis, o seksas nėra svarbiausia santykių dalis. Bet dar daugiau tokių, kurie su ilgesiu prisimena tas dienas, kai erosas sklandė ore, priversdamas sparčiau plakti širdį ir plazdėti pilve drugelius.
Slaptas sodas
Pasak E. Perel, geismui reikia paslapties. Deja, tai nesuderinama su saugumu, kurio dažniausiai trokštame iš šeimos. Saugus jautiesi tuomet, kai partneris yra lengvai prognozuojamas, kai žinai, ką jis galvoja, ko trokšta ir kaip elgsis vienoje ar kitoje situacijoje. Išbalansuoti tarp šių dalykų nelengva. „Meilei svarbu žinoti viską, geismui reikia paslapties, – rašo Esther Perel. – Meilė linkusi mažinti tarpusavio atstumą, o geismą atstumas žadina. Meilei svarbu turėti, geismui – norėti. Geismas – ilgesio išraiška, jį kursto neprieinamumas. Geismui ne tiek svarbu, kas buvo, kiek svarbu, kas laukia ateityje. Poros pernelyg dažnai tampa priklausomos nuo meilės patogumų ir nebekursto geismo, aistros. Žmonės pamiršta, jog liepsnai reikia oro.“
Neretai geismą praradusios poros ima ieškoti pagalbos, bet eina priešinga krytimi, nei reikėtų – nutarusios, kad jų santykiai atšalo dėl to, kad jie nutolo, stengiasi labiau suartėti – daug kalbasi, susiranda dar daugiau bendrų pomėgių, apgaubia vienas kitą švelnumu ir rūpesčiu, nors iš tiesų reikėtų elgtis atvirkščiai – kiekvienas puoselėti savo savitumą. „Mus sieja daug kas: seksas, vaikai, namų erdvė ir interesai. Iš tikrųjų svarbiausios mūsų gyvenimo sritys yra susipynusios. Tačiau „svarbiausios“ nereiškia „visos“. Asmeninė erdvė turi ribas, kurias reikia gerbti. Tai fizinė, emocinė ir psichinė erdvė, priklausanti tik man. Nebūtina visko rodyti. Kiekvienas turėtų puoselėti slaptą sodą.“
Slaptas sodas anaiptol nereiškia slaptų meilužių – nors, tiesą sakant, psichoterapeutė net neištikimybės nelinkusi vertinti vien neigiamai... O lengvas flirtas su kitais žmonėmis apskritai yra puikus dalykas, leidžiantis suabejoti amžinąja savo nuosavybės teise į sutuoktinį. Kita vertus, tas slaptas sodas gali būti ir įdomi, savarankiška veikla, kelionės, susitikimai su savo draugais, nepapasakoti emociniai išgyvenimai, noras pabūti vienam, teisė turėti visais kitokius politinius įsitikinimus ir pan. Beje, fizinis atstumas, komandiruotės, jei tik jų metu nesistengiate susisiekti po 3 kartus per dieną, taip pat gali padėti atgaivinti aistrą. Jei jų neturite, bent jau išvažiuokite savaitgaliui vienas kuris paviešėti pas tėvus ar draugus. Svarbiausia, puoselėjant savitumą ir atskirumą, nenutolti visiškai ir netapti dviem nesusisiekiančiomis planetomis.
