1. Planuodami atostogas atsiminkite, kad jeigu dirbate protinį darbą, tai rekomenduojama nors daliai atostogų pasirinkti tas veiklas, kurios susiję su fiziniu aktyvumu. Ir atvirkščiai – dirbantiems fiziškai, patariama dalį atostogų praleisti ramesniu, ekskursiniu-pažintiniu režimu. Taip yra dėl to, kad skirtingi galvos smegenų žievės centrai atsako už skirtingas emocines ir kognityvines (mąstymo) funkcijas. Dirbant profesinį darbą, pastovūs centrai yra nuolat „dirginami, įjungti į aktyvią veiklą“, o kiti, nereikalingi darbui – neaktyvūs, „nenaudojami“. Nuolat veikiantys centrai „pavargsta“, išnaudoja resursus, todėl atostogų metu turėtume ilsėtis taip, kad jie „pailsėtų ir atsistatytų“, o pradėtų veikti visai kiti centrai.
2. Atkreipkite dėmesį į atostogų trukmę. Tai svarbu dėl dviejų priežasčių. Jei planuojama kelionė į užsienį, kur skiriasi laiko juosta su Lietuvos laiko juosta, tada reikia skaičiuoti, kad kiek valandų skiriasi laikas, tiek dienų truks adaptacija ir tik po to organizmas pradės ilsėtis. Lygiai taip pat grįžus namo. Antra priežastis – yra įvairių tyrimų, teigiančių, kad bent vienos atostogos per metus turėtų būti ilgesnės (2-3 savaičių). Ir nors atostogų trukmė nebūtinai reikš kokybę, vis tik susiplanuoti bent vieną kartą per metus kokybišką 2 savaičių poilsį – rekomenduotina. Tai yra būtina dėl paprastos priežasties- laiko atsistatyti vidiniams resursams.
3. Atostogaujant negalvokite apie darbus. Ši svarbi rekomendacija yra tiems, kurie net ir atostogų metų tikrina savo darbinį paštą, galvoja apie darbus. Vaizdžiai tariant įsivaizduokite mūsų psichiką kaip akvariumą – iš pradžių jis būna naujas, švarus, jūs prileidžiate vandens – vis dar švaru. Bet laikui bėgant akvariumo sienelės pasidengia apnašomis ir vaizdas į žuvytes pasidaro neberyškus. Tada jūs darote generalinį akvariumo valymą – išleidžiate vandenį, nuvalote sieneles ir vėl pripilate vandens. Ir vėl viskas ryšku. Taip ir su mūsų psichika – jai reikia „visiško išsivalymo“, kad ji galėtų pradėti veikti „naujai“. O moksliškai tariant – kažkuriam laikui nutraukti stresorius, kad atsigautų emocinis imlumas, fiziologiškai – atsistatytų tarpneuroninė mediatorių pusiausvyra. Dabar populiarėjantis „perdegimo sindromo“ reiškinys yra nenutrauktų stresinių darbinių situacijų rezultatas. Per daug „perdegame“ ir per mažai „atsistatome“. Tad deleguokite darbus tiems, kuo pasitikite ir eikite ilsėtis.
4. Būtinai nuveikite tai, kas jums padeda pailsėti – ši rekomendacija svarbi tada, kai dėl šeimyninių aplinkybių sunku rasti laiko sau tiek kasdienybėje, tiek atostogų metu. Sutuoktinis, vaikai, tėvai, draugai – visi nori jūsų dėmesio ir laiko. Palaukite! Ar tikrai norite ir turite visais rūpintis? Vasaros atostogų laikas dėkingas tuo, kad galima „dalintis“ vaikų priežiūra (su seneliais, su vaiko draugų tėvais ir pan.). O su sutuoktiniu tartis ir pabūti tiek kartu, tiek atskirai – pagal poreikį.
5. Išvenkite „atostogų streso“. Didžiosios Britanijos profesorius Christopheris Robinsonas publikavo įdomų tyrimą apie atostogų stresą. Jo esmė ta, kad nors atostogos turėtų būti stresorių mažinimo laikas, gali atsitikti taip, kad suplanavę daug intensyvių, neįprastų veiklų, suplanuotų pavalandžiui, kurių metu patirsite daug pokyčių (laiko, miego, maisto ir pan.), patirsite taip vadinamą atostogų stresą. Tikros atostogos prasideda tada, kai nebesvarbus tampa tikslus savaitės ar paros laikas, nebekyla poreikis nuolat planuoti dienos, kai atsiranda spontaniški sprendimai ką veikti, kai pamirštate banko kortelės PIN kodą arba vis dažniau jaučiatės laimingas. Mėgaukitės atostogų akimirkomis!
