„Sveiki, norėčiau pasidalinti su jumis savo problema ir padėti kitiems, kas yra panašioje situacijoje kaip ir aš.

Esu 20-ties metų mergina, gyvenu nedideliame miestelyje. Mano istorija prasideda tuo, jog turėjau ilgalaikius santykius su smurtaujančiu ir užgauliojančiu vaikinu. Tai truko 3 metus, kol vieną dieną į mano gyvenimą atėjo labai ypatingas žmogus, mano esamas vaikinas. Jo vardas Vytautas.

Jis man daug padėjo, visuomet išklauso, pataria, rūpinasi. Tai žmogus-auksas, aš jį labai myliu ir gerbiu. Kartu esame vienerius metus, tačiau patyrėme, galima sakyti, daugiau nei žmonės, esantys santuokoje. Gyvename kartu, dalinamės bendra buitimi. Tačiau pastaruoju metu vis dažniau „netyčia“ užklystu į jo buvusios merginos facebook profilį. Ten vis dar yra jų nuotraukos, kuriose ji demonstruoja Vytauto padovanotas prabangias dovanas, papuošalus (Mano vaikino profilyje taip pat yra keletas nuotraukų su ja).

Tai man kelia pavydą, neslėpsiu. Radau vieną nuotrauką, kurioje jie bučiuojasi. Mane iš pykčio net suvimdė. Nežinau, kodėl aš vis dažniau ir dažniau noriu patikrinti jo buvusios profilį, kodėl specialiai save skaudinu?

Ir paskui pykstu ant savo vaikino, nors suprantu, kad jis niekuo nekaltas, pakeisti praeities juk neįmanoma. Aš labai bijau jį prarasti, bet taip skaudindama save, aš pati tolinu jį nuo savęs.

Nebežinau, kaip man elgtis. Bandžiau Vytautui sakyti, kaip dėl to jaučiuosi, tačiau jis mane ramino, kad visuomet man bus ištikimas ir kad savo buvusiąją seniai pamiršo. Aš tuo tikiu, tačiau kodėl tas kirminas širdy neduoda ramybės? Kaip išgydyti šitą liguistą potraukį skaudinti save ir tuo pat metu savo vaikiną, kai pykstu ant jo dėl jo praeities, kad ir kaip nelogiškai tai skambėtų? Prašau, padėkite man, nes nujaučiu, kad visa tai tikrai ne į gera.

Labai jums dėkoju.
Sandra (vardas pakeistas)“

Atsako psichologė Rosita Katauskienė:

Labas Sandra,

Ačiū Tau už laišką ir pasidalinimą savo išgyvenimais. Laiške jaučiu nemažai bejėgiškumo, liūdesio, pasimetimo jausmo bei tuo pačiu norą kuo greičiau išeiti iš susidariusios situacijos. Nurodai, kad bijai prarasti draugą, tačiau jauti pyktį dėl jo praeities, matydama akimirkas iš jo ankstesnių santykių, skaudini save tikrindama Facebook profilius. Labai svarbu, jog pati pastebi, kad toks elgesys ir patiriami jausmai tik stato tarp jūsų sieną ir santykiams nesuteikia stabilumo, saugumo, atvirkščiai – esi nuolatinėje baimėje. Džiaugiuosi, kad supranti, kad laikas kažką keisti, kažko imtis.

Pirmiausia noriu paklausti, kaip manai, kas slepiasi po Tavo išgyvenamais jausmais (pykčiu, baime, pavydu) ir elgesiu (profilių tikrinimas, nuotraukų žiūrėjimas)? Kalbant ir apie ankstesnę patirtį, (kai net tris metus buvai su vaikinu, kuris smurtavo ir užgauliojo Tave ir, kaip suprantu, juos užbaigei tik sutikusi dabartinį savo draugą) kas skatino Tave likti tokiuose save žalojančiuose santykiuose?

Manau, kad Tavo situacijoje svarbiausia yra ne draugo elgesys ar jo praeitis, o Tu ir tai, kas palaiko Tavo tokį save žlugdantį elgesį. Labai dažnai pavydas, pyktis yra susijęs su žema saviverte ir tikėtina, kad Tavo situacija nepasikeis, kol neišspręsi pasitikėjimo savimi klausimo, t.y., nepadidinsi savo savivertės.

Savo laišku aš reaguoju į „čia ir dabar” man kylančius jausmus ir mintis, o Tau siūlau atsirinkti, kas tinka ir tikrai yra apie Tave. Man labai panašu, kad formuojasi priklausomybė nuo kito žmogaus, santykiuose savo partnerius suvoki kaip dalį savęs. Tikrini tuos profilius, nes jautiesi nesaugi, lygini save su ta mergina, nuolat esi baimėje, kad vaikinas gali priklausyti kažkam kitam ne tik Tau, kad viskas baigsis skyrybomis. Nori vis pasitikrinti, ar tebesi mylima, ar vaikinas bus ištikimas, pasąmoningai galvoji, jog nesi verta tokio draugo, kaip pati įvardini aukso.

Panašu, kad ir ankstesniuose santykiuose likai, nes nesijautei verta geresnio. Tikėtina, kad Tau sunku būti vienai, jautiesi nereikalinga, nevertinga. O laimę sieji su partneriu ir tik buvimas santykiuose leidžia Tau jaustis reikšminga, nepaisant to, kad juose vis tiek nejauti gyvenimo harmonijos. Paprastai, merginos, kurios išgyvena menką pasitikėjimą savimi, santykiuose linkusios daugiau tenkinti antros pusės poreikius, jaučia įtampą, mano, kad partneriams nėra tokios gražios, protingos, vertingos, seksualios ir pan., todėl išgyvena nepasitikėjimo ir baimės būti paliktom jausmą.

Atsakant į Tavo klausimus, kaip išgydyti liguistą potraukį skaudinti save, kaip elgtis, noriu pastebėti, kad labai svarbu ne kontroliuoti kitus žmones, o kurti savo individualumą ir tą patį leisti daryti partneriui, leisti jam būti atskira asmenybe. Siūlau skirti didesnį dėmesį stiprinant pasitikėjimą savimi.

Susirašyk sau, už ką save vertini kaip žmogų, ką gali padaryti viena pati be partnerio, ko esi pasiekusi pati, kokios yra Tavo stipriosios asmenybės pusės, kaip jas galėtum panaudoti kuriant savo individualumą? Kokie yra Tavo norai, siekiai, pomėgiai? Kiek laiko skiri būtent tam, ką mėgsti pati, savo svajonių, tikslų įgyvendinimui?

Išmok vertinti savo geriausias savybes ir suprask, kad būtent dėl to, kokia esi, esi mylima ir priimama kitų žmonių. Dėl to, koks esi žmogus, esi verta būti sveikuose santykiuose. Santykiuose, kuriuose gali jaustis saugi, savimi, ugdyti pagarbos ir meilės jausmą sau.

Kadangi didžiausia dalimi visa tai yra atėję iš vaikystės, vienai gali būti sunku susitvarkyti su šia problema. Nuoširdžiai siūlau rasti galimybę apsilankyti pas psichologą ar psichoterapeutą.

Linkiu sėkmės atrandant save ir didinant savo vertės jausmą.