„Raudonuoti iš pykčio“, „žiūrėti pro rožinius akinius“, „aplanko juodos mintys“ - dažnai spalvos ir emocijos siejamos viena su kita. Vienos spalvos suteikia mums energijos, kitos padeda užmigti ar net gerina apetitą.
Nėra čia nieko neįprasto. Kai žiūrime į tam tikrą spalvą, mūsų tinklainėje aktyvuojamas visas sensorinis arsenalas: vizualinė informacija paverčiama į elektrinį signalą, kuris perduodamas į smegenis. Pagal tai, kokią spalvą tuo metu matome, ta slapta informacijos virtinė atitinkamai veikia mūsų organizmą. Amerikiečių mokslininkų nustatyta, kad moterys šiuo atžvilgiu yra pranašesnės už vyrus, nes jos spalvas mato daug ryškiau.
Raudona suteikia energijos ir stimuliuoja protą
Raudona spalva yra universalus pavojaus, aistros ar energijos simbolis. Tai patvirtina mūsų biologinė prigimtis: ši spalva gerina trumpalaikę atmintį, padeda sutelkti dėmesį, skatina pyktį.
Raudoną spalvą reikia naudoti atsakingai, vengti dažyti šia spalva vaikų kambario sienas, ypač tų, kurie linkę į hiperaktyvumą. O tėvų kambaryje šią spalvą rinktis net patartina, sako, tai padeda sustiprinti libido.
Ši spalva turi ir šildančių savybių: mokslininkai pastebėjo, kad jutiminė temperatūra kambaryje, kur sienos dažytos raudona spalva, yra 3, 4 laipsniais aukštesnė. Amžinai šąlantiems žmonėms tokios sienos patiktų!
Galiausiai raudona staltiese dengiame stalą – nes tai gerina apetitą.
Mėlyna spalva ramina ir gerina miegą
Kinų mokslininkai įrodė, kad mėlyna spalva gali padėti sumažinti kraujospūdį, sureguliuoti širdies ritmą ar palengvinti kvėpavimą. Mėlynos spalvos objektai kambaryje padeda kovoti su stresu. Pavyzdžiui, miegamajame kambaryje patartina naudoti tamsiai mėlyną spalvą, nes tai pagerins miego kokybę.
Darbe ši spalva padeda likti ramiam stresinėse situacijose. Ji labai palanki ir meninkams, nes skatina vaizduotę.
Tačiau ši spalva nėra ideali. Per didelis jos kiekis nėra patartinas žmonėms, linkusiems į depresiją. Nes ši spalva mus verčia mus svajoti, dėl to mažiau kalbame su kitais ir tampame uždaresni.
Rožinė spalva gerina nuotaiką
Ši spalva jau vis rečiau asocijuojasi su mergaitėmis, ją dažnai galime aptikti ant mokyklos, ofiso sienų ar net psichiatrinėse ligoninėse. Pasak mokslininkų, rožinė spalva veikia mūsų organizmą taip pat kaip ir mėlyna.
Tačiau rožinė pasižymi ne vien teigiamomis ypatybėmis. Chromoterapeutai pataria šią spalvą naudoti su saiku. Jeigu per daug ir per dažnai ją matysime, tai gali sukelti neigiamas emocijas, tarp jų – ir irzlumą.
Pagalvėlė ant sofos, patiestas kilimas and miegamojo grindų, kažkokia smulkmena ant darbo stalo – to tikrai turėtų užtekti.
Nesate rožinės mėgėjas? Yra alternatyva – norėdami suvaldyti stresą ar nusiraminti, mes ne be reikalo renkamės mėlyno atspalvio ar pastelines spalvas. 2001 metais atlikus tyrimus buvo įrodyta, kad pastelinės, turkio ir persiko spalvos geriausiai atpalaiduoja.
Geltona – gyvenimo džiaugsmo simbolis
Šios spalvos rekomenduojama turėti beveik kiekviename kambaryje, nes jos saulėtas atspalvis suteikia mums energijos ir veja lauk blogas mintis. Ši šilta ir raminanti spalva yra gyvybingiausia mūsų laimingo gyvenimo spalvų paletėje.
Be to, ji mums padeda geriau susikalbėti su kitais. Padeda sušvelninti konfliktines situacijas ar net turi teigiamos įtakos droviems žmonės, nes suteikia pasitikėjimo savimi.
Maža geltona detalė, įpinta į darbo kambario interjerą, skatina mus efektyviau mąstyti. Ji padeda geriau susikoncentruoti į turimą darbą, palengvina mokymąsi ir gerina organizuotumą.
Ką reikia žinoti apie baltą spalvą
Pasirinkdami niekada nesenstančią baltą spalvą, rodos, niekada nesuklysime. Deja, ne viskas taip paprasta. Pasak chromoterapeutų, vienspalvė balta aplinka turi neigiamų pasekmių mūsų sveikatai.
Turkijos Ankaros universitete atlikti tyrimai parodė, jog baltoje aplinkoje triūsiantys darbuotojai būna labiau pavargę ir dažniau vėluoja į darbą.
Balta spalva – tai ir mūsų libido priešas. Kambaryje, kuriame dominuoja raudoni atspalviai, poros mylisi daugiau negu tris kartus per savaitę, o ten, kur vyrauja baltuma, – statistika kur kas liūdnesnė. Jūsų miegamasis nudažytas baltai? Pamąstykite apie naują pirkinį – galbūt įrenkite spalvotą apšvietimą, o baltą spalvą palikite voniai.
Chromoterapija- pripažintas gydymas
1976 m. Pasaulio Sveikatos Organizacija pripažino chromoterapiją kaip alternatyvų gydymą. Jis naudojamas dvejomis technikomis: pirma, vadinama globalia chromoterapija, yra lyg šviesos vonia: pacientas paguldomas kambaryje, apšviestame konkrečiomis spalvomis. Ši terapija naudojama gydant psichologines problemas, tokias kaip: nemiga, nerimas ir depresija.
Kita rūšis – vietinė chromoterapija, kai konkrečios spalvos spindulys nukreipiamas į kurią nors kūno dalį. Šis metodas, kuris dažnai naudojamas gydant fizines ligas, efektyvus gydant odos ligas.
