Dar Biblijoje buvo parašyta, kad suaugęs sūnus paliks savo tėvą ir motiną ir eis paskui žmoną. Bet kai kurios moterys, matyt, turi svarbesnių reikalų nei biblijos skaitymas, todėl sūnui suaugus nepaliauja piktintis: „Aš tiek naktų prie jo nemiegojau, užpakalį valiau, visą gyvenimą paaukojau, o jam vis tiek jo žmona svarbesnė!.." Apžvelkime dažniausius anytų tipus ir išklausykime, ką apie tai mano psichoanalitikas Raimundas Milašiūnas.

I tipas. Geriausia draugė

Atrodo, apie ką geresnio galėtumėt pasvajoti? Ji ne tik yra geriausia jūsų vyro draugė, bet pasiruošusi tokia tapti ir jums. Jaunatviška, šiuolaikiška, sąmojinga. Vyras ją tiesiog dievina, prieš judviem susipažįstant vis kartoja: „Tu pamatysi kokia ji, tu pamatysi... Jūs tikrai viena kitai patiksite". Deja, tokia įžanga paprastai nieko gero nežada - susitikus tenka nusivilti, nes anyta elgiasi taip tarsi būtų ne jūsų būsimojo motina, o jo... meilužė. Vis susižvalgo su juo suokalbiškais žvilgsniais, apsikeičia paslaptingom užuominom ir šypsenėlėmis, leisdama jums suprasti, kad pažįsta jį iki panagių ir yra tokia artima, kokia jūs niekada nebūsite. Bet jis to nepastebi, atrodo tarsi išties būtų įsimylėjęs, vis kalba apie jos puikų skonį ir pritrenkiantį intelektą, tarsi norėdamas, kad pasistengtumėt tapti panašesnė į ją.

Psichologo komentaras. „Motina-sūnaus draugė yra pats pavojingiausias motinos tipas, nes būtent tokią moterį yra sunkiausia išstumti iš šios pozicijos. Dažniausiai tokie santykiai susiformuoja šeimose, kuriose nėra tėvo arba jis pernelyg užimtas ir mažai laiko praleidžia šeimoje. Sūnui sunku susitapatinti su juo, tad jis labiau prisiriša prie mamos, o šiai sūnus pakeičia vyrą. Jie itin suartėja, mama tampa moters idealu, todėl vaikinas nesąmoningai ieško į ją panašios draugės. Bandydama su ja supanašėti: išvaizda, manieromis, skoniu, rizikuojate prarasti pati save. Konkuruoti ir nuolat įrodinėti, kad galite būti jam artimesnė nei jo mama - taip pat bergždžias reikalas. Jūsų santykiai turi perspektyvą tik dviem atvejais: jei iš tiesų esate labai panaši į jo motiną ir ja žavitės; arba jei esate pasiruošusi visą gyvenimą taikstytis su antrosios vaidmeniu." 

II tipas. Vertintoja

Šio tipo moterys paprastai mano, kad esate neverta jos sūnaus. Nesvarbu, ką darytumėt, visą laiką atrodysit jai nepakankamai tobula. Dažniausiai toks likimas ištinka tas būsimąsias marteles, kurios susiranda vaikiną iš kito socialinio sluoksnio: kilmingesnį, turtingesnį ar inteligentiškesnį. Tačiau visai gali būti, kad pasaulyje apskritai neegzistuoja moteris, kuri šiai būsimai anytai atrodytų verta jos sūnaus.

Psichologo komentaras. „Dažnai taip elgiasi motinos, kurios į sūnų labai daug investuoja: pinigų, energijos, meilės. Bet štai ateina kažkokia prašalietė ir nori veltui gauti tokį lobį! Beje, ši situacija, priešingai nei atrodo iš pirmo žvilgsnio, gali būti visai nepavojinga jūsų santykiams: jei vyras pasirinko jus, nepaisydamas prastos kilmės ar neturto, akivaizdu, kad jumyse jis įžvelgė kur kas daugiau nei jo motina. Tik nesielkite su ja agresyviai, nekovokite, neįrodinėkite savo vertės - tai sekinanti ir visai beprasmiška kova. Geriau, kiek įmanoma, venkite bendravimo. Agresyvumas nuteiks sūnų priešiškai - jis nutars, kad mama ne be reikalo jūsų nemėgsta."

III tipas. Rūpestingoji

Ji tikrai nuoširdžiai rūpinasi savo vaikeliu. Užsukusi į svečius prašniukštinėja visus puodus, ir nutarusi, kad jos vargšas sūnelis pasmerktas badauti, pradeda kone kasdien vilkti puodus ką tik išvirto maisto. Atėjusi dar išlygina marškinius, įsiuva sagas, nušveičia virtuvės spinteles. Tuo ji nenori pasakyti, kad esate prasta šeimininkė - tiesiog jos motinystės jausmas toks stiprus, kad ji mielai priglaustų po savo sparnu ir jus, ir jūsų vaikus. Tokiai mamytei net į galvą nešauna, kad kas nors gali nenorėti lįsti į jos jaukų užantį. Tačiau liūdniausia tai, kad tokia globa vyrui visai patinka. 

Psichologo komentaras. „Mano praktikoje pasitaiko pacientų, kurie net ir gyvendami santuokoje, vartodami žodžius „mes", „šeima", turi mintyje tėvų šeimą. Tai rodo, kad jie pernelyg priklausomi nuo tėvų. Mama jau bendraudama su 1,5 metų vaiku turėtų suvokti, kad jis atskira būtybė. Ką daryti, jei net jam sulaukus 30 metų, ji tebelaiko sūnų kvaileliu? Ką gi, tai jos teisė. Sūnaus reikalas - išmokti pasitikėti savo jėgomis. Jūs galite tik viena - skatinti ir palaikyti jo pasitikėjimą. Jei susiklostė tokie santykiai, venkite gyventi kartu su tėvais ir nebūkite priklausomi nuo jų bent jau finansiškai - tai gerokai susiaurins jų galimybes jus globoti."

IV tipas. Vargšelė

Vyras vis lekia ir lekia pas ją - tai į parduotuvę reikia nuvežti, tai pas gydytoją palydėti, tai agurkų stiklainį atsukti. Ir jūs, aišku, net nedrįstate prieštarauti. Juk ji vargšė, nelaiminga, ligota, visų apleista moteris, o jis - jos vienintelis sūnus. Niekas neneigia - mamai padėti būtina. Tačiau ar visada tos pagalbos iš tiesų reikia tiek, kiek ji reikalauja? Jei ji staiga užsigeidžia persodinti medelius sode, kai jūs jau esate susiplanavę susitikti su draugais, tai jau nepanašu į paprastą paramą.

Psichologo komentaras. „Dažniausiai taip elgiasi vienišos mamos - jos tikisi, kad sūnus atstos nesantį vyrą. Tačiau vienatvė - nėra tikroji priežastis, verčianti šokdinti sūnų iki senatvės. Juk kai kurios vienišės ne tik sėkmingai tvarkosi pačios, bet dar ir vaikams padeda. Tai priklauso nuo požiūrio į vaiką - ar laikai jį savo nuosavybe, ar paleidi gyventi savo gyvenimą. Savininkiškos tampa ir tos moterys, kurios negalėjo realizuoti savęs kitoje veikloje: sugriuvus karjeros planams, sūnus tampa bene vienintele gyvenimo prasme. Atimti jį reiškia išmušti žemę iš po kojų. Paslaugumas nėra blogai, tačiau jo nederėtų painioti su priklausomybe. Stebėkit, ar vyras taip pat paslaugiai elgiasi ir su kitais žmonėmis. Jei kitiems jis abejingas, o mamos nuomonė jam labai svarbi, tai kvepia priklausomybe."

Yra viena auksinė taisyklė visiems atvejams - nesvarbu, kaip besiklostytų jūsų santykiai su jo mama, neleiskite vyrui atsitraukti ir leisti jums aiškintis pačioms. (Vyrai, beje, tokią taktiką labai mėgsta.) Jei vyras, iškilus konfliktui su mama, niekuomet nestoja jūsų pusėn, vargu ar iš santykių kas nors išeis. Tačiau su tuo, kad jo mama dažniau palaikys sūnų, o ne jus, turite susitaikyti iš anksto. Objektyvumo čia nesitikėkit. Kai pati tapsite anyta, tai suprasite.