R. Vanagaitė: receptas nenorinčioms pasenti

„Savo jubiliejaus išvakarėse parašiau knygą, kuri padės tau būti truputį laimingesnei - kad ir kokio amžiaus esi sulaukusi, kad ir kokius sunkumus patiri. Ji man pačiai padėjo. Ši knyga bus tavo draugė, su kuria niūrią dieną lengviau išsklaidysi juodus debesis ir aiškiau pamatysi saulę“, - savo knygoje „Ne bobų vasara“ rašo Rūta Vanagaitė.

Populiariausi straipsniai:
- 10 seksualiausių drabužių, kurie veda vyrus iš proto
- Barbora Radvilaitė: kodėl vyrai kraustėsi dėl jos iš proto
- V. Baublienė: ar man už tai moka
- 20 natūralių skausmo mažinimo būdų, kurie pakeis vaistus
- Kokias nagų formas ir lakavimo tendencijas šį sezoną vertėtų pamiršti
- Vištų sparneliai medaus-sojos padaže

Siūlome ištrauką iš šios knygos 26 skyriaus „Menopauzės nėra“.

Tss... Tik NIEKAM nesakykit, kad man jau penkiasdešimt.
Užrašas šalia lėlės Barbės vieno JAV prekybos centro vitrinoje

...

Mūsiškai – klimaksas, mediciniškai – menopauzė mus ištinka apie penkiasdešimt pirmuosius gyvenimo metus. Mūsų proproseneles ta bėda aplenkdavo, tikriau sakant, jos nesulaukdavo klimaksinio amžiaus. Prieš šimtą metų moterys tegyvendavo 47–49 metus, tad klimaksas ir tuo labiau netrumpas poklimaksinis gyvenimas buvo retenybė.

Klimaksas moterį gali ištikti staiga, jeigu jai pašalinama gimda – tai vadinamoji chirurginė menopauzė. Arba prasidėti lėtai, trukti keletą metų – klasikinė menopauzė.

Amerikiečių neuropsichiatrė Louann Brizendine knygoje „Moters smegenys“ kalba apie tai, kas iki menopauzės ir jai pasibaigus iš tikrųjų vyksta mūsų galvoje ir hormoninėje sistemoje. Anot jos, jau maždaug nuo keturiasdešimt trejų moters smegenys tampa mažiau jautrios estrogenams ir tai sukelia visą virtinę simptomų – pradedant karščio bangomis ir sąnarių skausmu, baigiant lytinio potraukio sumažėjimu ir depresija.

Amerikiečių mokslininkai nustatė, kad moterų, išgyvenančių laikotarpį po menopauzės, rizika patirti depresiją yra keturiolika kartų didesnė nei kitų moterų. Priežastis paprasta: serotonino, laimės hormono, koncentracija labai priklauso nuo estrogenų, kurių nebetekome. Net jei tuo metu nepatiriame jokių bėdų ar nelaimių, mus gali ištikti klinikinė depresija. (Beje, ištikus depresijai, visada verta pasitikrinti skydliaukę – nepakankamas jos funkcionavimas taip pat gali būti depresijos priežastis.)

Menopauzė paveikia mūsų seksualinį gyvenimą. Sumažėjęs smegenų jautrumas estrogenams lemia ir mažesnę testosterono – aistros hormono – gamybą. Sulaukusios menopauzės moterys jau būna netekusios apie 60 procentų to testosterono kiekio, kurį turėjo būdamos dvidešimties. Tampame lovoje šaltos. Šaltos ir sausos. Taigi be kaltės kaltos, kad šeimoje pašlyja santykiai, kuriuos, kaip puikiai žinome, daugiausia palaiko geros kartu praleistos naktys... O gyvenimo liko dar 20–30 metų...

Man liūdniausias su menopauze susijęs dalykas yra štai koks: kai kurių mokslinių tyrimų išvadose teigiama, kad pirmus penkerius metus po menopauzės labai sparčiai prastėja su amžiumi susijusios proto funkcijos, pavyzdžiui, trumpalaikė atmintis. Smegenų ląstelės, kurių veikimą skatino estrogenai, negaudamos kuro, ima sparčiai nykti.

Techniškai menopauzė, pasak mokslininkės, trunka tik dvidešimt keturias valandas – tai diena, kuri ateina praėjus dvylikai mėnesių po paskutinių menstruacijų. Kankinantys gali būti 2–9 metai iki menopauzės. Laimingoms 15 procentų moterų laikotarpis iki menopauzės yra menkniekis, bet maždaug 30 procentų moterų patiria didelį diskomfortą.

Kokie ženklai, kad jau atėjo perimenopauzės laikotarpis? Pirmas karščio priepuolis rodo, kad smegenys patiria estrogenų badą, šilumą reguliuojančios ląstelės staigiai sureaguoja ir paduoda daugiau kuro iš kitų resursų. Dar prieš pirmąjį karščio antplūdį menstruacijos gali būti viena ar keliomis dienomis trumpesnės. Keičiasi smegenų reakcija į gliukozę, kyla saldumynų ir angliavandenių poreikis. Mes tampame tokios pat sutrikusios ir nesaugios, kaip buvome brendimo metais: atrodome sau per storos ar per plonos, nerimaujame dėl to, ką apie mus mano kiti ir dažnai tiesiog bjaurimės savimi.

Kai moteris peržengia menopauzės slenkstį, jos smegenys jau būna pradėjusios adaptuotis prie žemo estrogenų lygio. Daugeliui moterų varginantys perimenopauzės simptomai ima blėsti, tačiau dalis kenčia juos penkerius ir daugiau metų. Tai nuovargis, nuotaikos pokyčiai, naktiniai prabudimai, atminties pokyčiai ir karščio bangos, tai atšalęs meilės guolis...

Deja, dalis moterų dėl įvairių priežasčių patiria chirurginę menopauzę, t. y. joms pašalinama gimda ir (ar) kiaušidės. Per kelias operacijos valandas moteris pakliūva į menopauzės duobę be jokio parengiamojo laikotarpio. Staigus estrogenų nuosmukis pažeidžia ypač stipriai ir staigiai. Neretai prasideda depresija, savęs nuvertinimas, energijos stoka, karščio bangų lydima chroniška nemiga. Gyvenimas pablogėja greitai ir labai smarkiai.
Ką daryti?

Pradėsiu iš toli, nuo 1990 metų.
Filmuoti Lietuvos dainuojančios revoliucijos atvyko Suomijos televizijos grupė. Tuomet vertėjavau jiems. Laidos režisierė – penkiasdešimt penkerių žavinga ir įdomi moteris. Labai susidraugavome. Kai filmavimo grupės moterys buvo kartu duše, pamačiau ant savo draugės kūno užklijuotą pleistrą. Ar tu susižeidei, sunerimau. Ne, atsakė ji, tai mano hormoninis pleistras. Mano estrogenai, kurie man leidžia likti jaunai.

Taip prieš ketvirtį amžiaus, būdama dar gana jauna, sužinojau apie pakaitinę hormonų terapiją menopauzę patiriančioms moterims. Suomių režisierė man papasakojo, kad jaučiasi puikiai, klijuoja šį pleistriuką jau penketą metų, tereikia jį pakeisti vieną kartą per savaitę, taip pat galima gerti tabletę arba tepti ant kūno gelį – kam kas patogiau. Kad kone visos vakarietės moterys taip daro, tiesiog atsisakydamos per anksti pasenti ir nenorėdamos jaustis prastai. Pradeda sulig pirmais menopauzės simptomais ir tęsia iki begalybės, bent jau iki septyniasdešimties arba kol joms nusibosta ir nusprendžia: gana, dabar jau noriu pasenti.

Tuomet, prieš ketvirtį amžiaus, būdama dar visai jauna moteris, nusprendžiau: aš nepasensiu. Kai ateis mano laikas, neabejotinai darysiu tą patį.

Jei klaustumėte manęs dabar, 2015 metais, ką galvoju apie estrogenų terapiją, lydinčią mane jau ne vienus metus kaip šauni ištikima draugė, kiekvienai iš jūsų, kurią vargina menopauzės simptomai arba kuri ką tik patyrė chirurginę menopauzę, atsakyčiau – pirmyn, mieloji. Atgal į gyvenimą.
Bet paklausykite ne manęs, o neuropsichiatrės.
...„

Tęsinys - knygoje „Ne bobų vasara“.

Norite laimėti knygą? Spauskite ČIA!

******

Sužinokite portalo naujienas pirmieji ir skaitykite žurnalą "Moteris"! Trims portalo skaitytojams, užpildžiusiems anketą, dovanosime 3 mėn. žurnalo "Moteris" prenumeratą.

Skaitykite Moteris.lt naujienas ir savo išmaniajame telefone. Parsisiųsti programėles: „iPhone“; „Android“. Sekite mūsų naujienas ir Facebooke!

Parašyk Redakcijai

Sekite mus:

Prenumeruok

Naujienlaiškį

Prenumeruodami portalą, Jūs sutinkate su taisyklėmis