Turbūt tikitės, kad didieji filosofai pro mūsų išorinį vaizdą mėgintų prasibrauti į sielos gelmes, tačiau dar Senovės Graikijos mąstytojai stebėtinai domėjosi išvaizda. Aristotelis ir jo pasekėjai netgi aprašė kaip jūsų išvaizda galėtų atspindėti jūsų sielą.
„Švelnūs plaukai byloja apie bailumą, o šiurkštūs plaukai – drąsumą“, rašė jie. Traktate teigiama, kad įžūlumas atsispindi „plačiose, protingai atvirose akyse su sunkiais vokais“, o plati nosis, primenanti galvijų, buvo tinginystės ženklas. Jausmingas storas lūpas filosofai vertino kaip kvailybės požymį, o turintieji ypač plonas lūpas buvo laikomi išdidžiais tarsi liūtai.
Šiandien mes esame mokomi nespręsti apie knygą pagal jos viršelį. Ir nors išmintinga apie žmogų nespręsti pagal jo išvaizdą, psichologai nustatė, kad veidas gali atskleisti pačias didžiausias žmogaus paslaptis. Net jeigu jūsų akmeninis veidas tarsi nieko nesako, veido bruožai gali atskleisti asmenybės, charakterio ir intelekto ypatumus.
Veido struktūra
„Mintis ta, kad mūsų biologija – genai ir hormonų lygis – daro įtaką mūsų augimui, tie patys mechanizmai formuoja ir mūsų charakterį“, – aiškina Carmen Lefevre iš Nortumbrijos universiteto.
Atkreipkite dėmesį į veido kaulų struktūrą. Kokie jie? Santykinai trumpi ir platūs ar ilgi ir siauri? C. Lefevre nustatė, kad didesnį testosterono kiekį turintys žmonės pasižymi platesniu veidu – jų skruostikauliai išraiškingesni, o charakteris ryžtingesnis ir kartais agresyvesnis.
Jeigu norite tai pasiskaičiuoti patys, palyginkite atstumą nuo ausies iki ausies su atstumu tarp akių viršaus ir apatinės lūpos. Santykis tarp veido pločio ir aukščio turi būti lygus maždaug dviem.
Beje, jūsų veidas gali byloti net apie jūsų politinius motyvus. Pabandžiusi įvertinti buvusių JAV prezidentų įvairius psichologinius požymius C. Lefevre nustatė, kad veido forma atspindi jų ambicijas ir veržlumą. Štai, pavyzdžiui, Johno F. Kennedy veidas buvo stambesnis nei Chesterio Arthuro. Žinoma, tokias istorinių asmenybių analizes derėtų vertinti skeptiškai, juolab privalu pažymėti, kad kitos savybės, tokios kaip gebėjimas bendradarbiauti ir protas, ne mažiau svarbios siekiant sėkmingų rezultatų.
Putlūs skruostai
Kaip ir galima tikėtis, jūsų veide taip pat užrašyta jūsų sveikatos ir medicininė istorija. Detalumas jus gali nustebinti. Riebalų kiekis ant veido, pavyzdžiui, pasako daugiau apie jūsų fizinę būklę nei tokie standartiniai matavimai kaip, pavyzdžiui, kūno masės indeksas.
Liesesnius veidus turintys žmonės rečiau kenčia nuo infekcijų, o kai suserga, ligos forma būna lengvesnė. Taip pat pastebėta, kad liesaveidžiai rečiau kamuojami depresijos ir nerimo. Galbūt taip yra dar ir todėl, kad psichinė sveikata glaudžiai susijusi su bendra organizmo būkle.
Kaip skruostų putlumas gali tiek daug apie jus pasakyti? Benedictas Jonesas iš Glazgo universiteto mano, kad tai paaiškinti galėtų padėti naujas supratimas apie riebalų vaidmenį organizme.
„Apie jūsų sveikatą byloja ne tiek turimų riebalų kiekis, kiek tai, kur tie riebalai susikaupę“, – tikina jis. Kriaušės formos figūrą turintys žmonės (kai daugiau svorio sukaupta aplink klubus ir sėdmenis, tačiau liemuo yra lieknesnis) dažniausiai yra sveikesni už obuolio formos figūrų savininkus (kurie aplink diafragmą turi „gelbėjimosi ratą“), mat riebalinis audinys aplink krūtinės ląstą, manoma, formuoja uždegimines molekules, kurios gali pažeisti esminius organus. B. Jonesas daro prielaidą, kad putlus veidas gali byloti apie riebalų sankaupas pavojingesnėse zonose. Tačiau gali būti ir taip, kad patys veido riebalai dėl kažkokių priežasčių yra pavojingi.
Be šių pakankamai akivaizdžių ženklų paslaptis apie jūsų sveikatą gali atskleisti ir labai subtilūs odos spalvos skirtumai. B. Jonesas ir C. Lefevre pažymi, kad tai neturi nieko bendro su etniškumo nulemta odos spalva, bet vos pastebimi atspalviai gali byloti apie skirtingus gyvenimo būdus. Jeigu jūsų oda turi švelniai gelsvą, auksinį atspalvį, galima spėti, kad jūs esate tvirtos sveikatos žmogus. Tai lemia karotinoidais vadinami pigmentai, kurie aptinkami oranžinės ir raudonos spalvos vaisiuose bei daržovėse. C. Lefevre sako, kad karotinoidai padeda stiprinti imuninę sistemą. „Kai mes jų pakankamai suvalgome, jie odą nudažo gelsvai. Jie tampa akivaizdūs, nes nebuvo išnaudoti kovai su ligomis“, – teigia ji.
Tuo tarpu rausvi skruostai byloja apie gerą kraujotaką, kurią nulemia aktyvus gyvenimo būdas. Taip pat tai gali būti moters vaisingumo požymis. B. Jonesas nustatė, kad moterų veidai menstruacinio ciklo kulminaciniame laikotarpyje šiek tiek parausta ir tai gali būti susiję su estradiolu, lytiniu hormonu, kuris skatina skruostuose esančių kraujagyslių išsiplėtimą. Tai gali būti vienas iš daugelio išvaizdos ir elgesio pasikeitimų, kurie visi kartu sudėjus moterį tuo metu, kai ji gali lengviausiai pastoti, paverčia patrauklesne.
Atrodyti protingu
B. Jonesas pažymi, kad visos šios žinios padeda atstatyti fiziognomikos, dar vadinamos veidotyra, reputaciją, kuri nuo Aristotelio laikų buvo stipriai smukusi. Tiudorų epochos karalius Henris VIII buvo taip skeptiškai nusiteikęs šios atžvilgiu, kad netgi uždraudė „šarlatanams profesoriams“ pelnytis iš savo amato. Fiziognomika antrą šansą gavo XX amžiaus pradžioje, kai buvo susieta su frenologija – klaidinga teorija, aiškinančia, kad pagal žmogaus kaukolės formą galima spręsti apie jo protinius sugebėjimus ir psichines savybes.
Dabar fiziognomika įgauna pasitikėjimą, o mes savo asmenukėse galime aptikti dar daugiau netikėtumų. Pasirodo, mes galime pagal žmogaus veidą ganėtinai tiksliai atspėti jo protinių gebėjimų lygį, nors vis dar neaišku, kokie tiksliai bruožai leidžia kažkam atrodyti protingu. Turbūt neverta sakyti, kad tai nėra taip paprasta kaip pastebėti, žmogus nešioja akinius ar ne. Manoma, kad iš veido net galima „išskaityti“, ar žmogus yra netradicinės seksualinės orientacijos. Neretai vos per kelias sekundes galime suprasti žmogaus seksualinę orientaciją, net jeigu nėra stereotipinių požymių, tačiau vis dar lieka neišaiškinta, kas konkrečiai leidžia tai padaryti. Visam tam išsiaiškinti reikia papildomų tyrimų.
Taip pat įdomu pamatyti, kaip ryšys tarp asmenybės, gyvenimo būdo ir išvaizdos keičiasi bėgant metams. Vieno tyrimo metu jo dalyviai buvo stebimi nuo ketvirtojo iki dešimtojo praėjusio amžiaus dešimtmečio. Tyrimo centre buvo jų išvaizda ir asmenybės bruožai. Mokslininkai nustatė, kad nors vaikiško veido vyrai jaunystėje mažiau dominuoja, tačiau suaugę tampa labiau kategoriški. Spėjama, kad bėgant laikui jie išmoksta kompensuoti lūkesčius, kuriuos sukelia jų vaikiška išvaizda.
Dar labiau intriguoja tas faktas, kad tyrimo autoriai aptiko „Doriano Grėjaus efekto“ įrodymų – senstantis veidas pradeda atspindėti tuos asmenybės aspektus, kurie jaunystėje nebuvo akivaizdūs. Bendrauti linkusios ir patrauklios asmenybės moterys nuo paauglystės iki keturiasdešimties metų fiziškai darėsi vis patrauklesnės, kol įžengusios į šeštą dešimtį buvo daug gražesnės už tas, kurios jaunystėje buvo gražios, tačiau ne tokios patrauklios bendravimo prasme. Gali būti, kad jos paprasčiausiai išsiaiškino, kaip geriausiai išryškinti savo išvaizdos privalumus, o jų vidinis pasitikėjimas atspindėjo subtiliuose veido išraiškos skirtumuose.
Pagaliau, mūsų išvaizda nėra vien tik kaulų struktūra ir odos spalva. Tai įrodė vienas neseniai atliktas tyrimas. Mokslininkai paprašė savanorių apsivilkti savo mėgstamus drabužius ir tada nusifotografuoti savo veidą. Nors nuotraukose pačių drabužių nesimatė, buvo akivaizdu, kad tyrimo dalyviai šiose nuotraukose atrodo patraukliau nei kitose savo fotografijose. Šios išvados yra ypač daug sakančios turint omenyje tai, kad tyrimo dalyvių buvo prašoma išlaikyti neutralią veido išraišką. Jų savigarba vistiek „prasimušė“.
Mūsų veidai nėra vien tik biologijos produktas. Mes negalime pakeisti savo genų ar hormonų, tačiau ugdant savo asmenybę ir savivertės jausmą jie gali pradėti atspindėti kažką gerokai svarbesnio.
