Skaitomiausi šių dienų straipsniai:
- A. Abdulovas: bandymas žudytis dėl meilės, gražiausia kino pora ir žaibiškai gyvenimą pasiglemžusi liga
- Priemonė, pakeisianti grožio injekcijas. Balanžio mėn. grožio naujienos
- Kaip būnant 60-ies atrodyti lyg 30-metei? Christie Brinkley istorija
- Baublienė: ar lengva būti kiaune?
- Vištiena su kariu - per 20 minučių
Jums irgi tai norėtųsi sužinoti? Gali būti, kad jums prasidėjo nonofobija – priklausomybė nuo mobiliųjų telefonų, ir geriausia būtų kreiptis į psichiatrą. Likusiems dar gali pagelbėti etiketo specialisto patarimai.
1-oji taisyklė – svarbesnis tas, kuris šalia, o ne tas, kuris skambina. „Žmonės dažnai taip daro: ateina, atsisėda, išsitraukia telefoną ir, padėję jį šalia, pradeda bendrauti, – sako etiketo specialistė. – Iš tiesų šis aparatas yra ne tiek aksesuaras, kiek trečias žmogus – net ir tylėdamas, nuolat primena, kad yra labai svarbus ir turi teisę nutraukti pokalbį, kada tik jam šaus į galvą. Klasikinė etiketo taisyklė skelbia – svarbesnis yra tas žmogus, kuris sėdi prieš mane, o ne tas, kuris priėjo, paskambino ar parašė žinutę. Deja, šiai taisyklei dažniausiai nusižengiame, spontaniškai čiupdami viduryje pokalbio nuskambėjusį telefoną. Geriausia tokiu atveju pakelti ragelį ir nelaukiant pasisveikinimo trumpai pranešti, kad šiuo metu esate užsiėmęs ir paskambinsite vėliau.“
Naršymas telefone ir žinučių ar pastabų rašymas taip pat yra nepagarbos ženklas esantiems šalia.
2-oji taisyklė – netrukdykite kitiems žmonėms. „Idealiausia būtų svarbių susitikimų, posėdžių, renginių, seminarų metu išjungti telefoną ar bent jau jo garsą. Būtina tai padaryti koncertuose, spektakliuose, bažnyčioje, šarvojimo salėse, kapinėse, ligoninėse ir poliklinikose, iškilmingų priėmimų metu, – pataria protokolo specialistė. – Jei dėl kokių nors svarbių priežasčių telefono išjungti negalite ar tiesiog pamiršote tai padaryti, tokiose vietose jam suskambus reikėtų atmesti skambutį arba jo nepakelti. Praleidus skambutį arba jį atmetus, būtinai reikėtų perskambinti pašnekovui.“
3-oji taisyklė – venkite kalbėti uždarose patalpose, kur yra daugiau žmonių. Jei skambutis labai svarbus, tyliai atsiprašome šalia esančių žmonių ir išeiname iš patalpos. Kalbėti pradedame tik išėję. Jei išeiti negalite – tarkim, esate autobuse ar lifte, stenkitės kalbėti kuo trumpiau. „Kiti žmonės neprivalo klausytis to, ko galbūt girdėti visai nenori“, – pabrėžia Ž. Sederevičiūtė-Pačiauskienė. Ir visai nesvarbu, kad nekalbat nieko intymaus – net ir priminimai apie šaldytuve stovintį barščių puodą ar pasakojimas, kaip praleidote dieną, blaško kitų dėmesį. 
4-oji taisyklė – venkite asmeninių skambučių darbe, o darbinių – ne darbo metu. „Asmeniniai skambučiai darbe atrodo neprofesionaliai. Daugumą jų tikrai galima atidėti vakarui – nevertėtų gaišti darbo laiko ir trukdyti kolegų, norint sužinoti, kaip vaikui sekėsi mokykloje ar kokios dovanos gimtadienio proga norėtų draugė. Ir jau visiškai nemandagu šalia esančiųjų atžvilgiu įsileisti į ginčus su artimaisiais – pakeltas tonas sukelia stresą visiems, net jei tekstas yra skirtas ne jiems“, – teigia Ž. Sederevičiūtė-Pačiauskienė. Kas kita – darbo pokalbiai. Jie leistini net ir sėdint bendrame kabinete ir atsiprašinėti ar jaustis kaltam dėl to, kad trukdote kolegoms, nebūtina.
Darbo reikalais reikėtų skambinti tik darbo metu. Skambinti iki 8 valandų ryto arba po 21 valandos vakaro (vasarą – po 22 val.) derėtų tik itin skubiais ir svarbiais atvejais. Skambinant anksti ryte ar vėlai vakare, reikėtų atsiprašyti, paklausti ar nesutrukdėte. Rekomenduojama net ir asmeniniais reikalais neskambinti sekmadienį.
5-oji taisyklė – visuomet paklauskite, ar pašnekovas gali kalbėti. „Tai, kad pašnekovas atsiliepė, dar nereiškia, kad gali skirti pakankamai laiko pokalbiui. Statistika teigia, kad 35 proc. skambučių mus pasiekia netinkamu metu, – sako etiketo žinovė. – Skambinantysis prisistatyti privalo visada. Neretai tas pats telefonas naudojamas ir darbo, ir asmeniniais reikalais, tad familiarus tonas nejučia prasismelkia ir į dalykinį bendravimą. To reikėtų vengti.“
6-oji taisyklė – mandagiau yra skambinti nei rašyti SMS. Bendravimui slenkantis į virtualią erdvę, pokalbiai akis į akį dažnam sukelia vis daugiau streso – juk įmesti sakinio gale šypsenėlę lengviau nei pačiam šypsotis, o parašyti laišką lengviau nei pasakyti tekstą. Nenuostabu, kad žiniasklaidoje vis dažniau pasirodo virtualaus etiketo savamokslių specialistų rekomendacijų užuot skambinus rašyti trumpąsias žinutes. Neva daugumai skambučio garsas sukelia stresą, verčia reaguoti nedelsiant, o žinutė padeda išlaikyti pagarbų atstumą, leidžia atsakyti patogiu laiku, apgalvoti atsakymą.
„Aš vis dėlto laikyčiausi tradicinių nuostatų – manau, kad skambinti visuomet yra mandagiau, o žinutė yra familiaresnė, ji labiau tinka asmeniniam bendravimui, – teigia etiketo specialistė. – Trumposios žinutės pateisinamos tuomet, kai žmogus po kelių skambučių neatsiliepė ir neperskambino – tuomet žinutėje galim trumpai parašyti, kas esame ir kokiu reikalu skambinome. Taip pat žinutės tinka, jei norime pranešti svarbią informaciją netinkamu metu – tarkim, žinome, kad mūsų pašnekovas šiuo metu sėdi paskaitose arba ilsisi. Į žinutes atsakyti būtina. Geriausia tai padaryti iškart. Beje, žinutę rašyti irgi reikia mokėti, ir dažniausia tai užtrunka ilgiau nei paskambinti. Tarkim, jei vėluojate į susitikimą su garbiu žmogumi, negalit tiesiog parašyti: „Įstrigau spūstyje“ Reikia mandagiai pasisveikinti, prisistatyti, atsiprašyti ir t. t.“
7-oji taisyklė – gerbkite žmogaus teisę neatsiliepti. Mobilusis tapo tokia svarbia mūsų gyvenimo dalimi, kad atrodo kone suaugęs su kūnu, tad sutrinkame, jei paskambinus kam nors, pašnekovas neatsiliepia. Atsiliepti skubame visur ir visada. Net iškilmingiausią mišių akimirką tenka išgirsti ne tik skambučio garsą, bet ir šnabždesį: „Mes bažnyčioje. Taip, atvažiavom su Jonu. Ne, ne, autobusu... Nežinau, gal po kokių 15 minučių? Atrodo jau eina į pabaigą...“
Galimybė būti visuomet pasiekiamam lyg ir sukuria saugumo iliuziją, bet neretai ši lazda smogia kitu galu – užtenka žmogui nepakelti ragelio porą valandų, ir mūsų vaizduotė jau ima piešti siaubo scenarijus apie infarkto ištiktus tėvus ar pagrobtus vaikus.
„Priekaištauti žmogui, kad jis nepakėlė ragelio arba atmetė skambutį, yra nemandagu. Atsiliepti privalu tik tuo atveju, jei dėl skambučio iš anksto susitarta arba tai priklauso pagal pareigas, – teigia Ž. Sederevičiūtė-Pačiauskienė. – Beje, kai kai kuriais atvejais atsiliepti yra netgi nemandagiau nei nekelti ragelio. Visuomet turime įvertinti aplinką, kurioje esame, ypač – atsakydami į dalykinius skambučius. Jei aplink barška puodai, verkia vaikai, loja šunys ar pypsi kasos aparatai, jei kur nors bėgate ar valgote, geriau skambutį praleisti ir perskambinti vos pasitaikius progai.“
Jei pašnekovas neatsiliepė, negalima jam skambinti be paliovos. Palaukite bent pusvalandį. Skambutį kartokite ne daugiau kaip tris kartus. Jei pašnekovas ragelio nekelia, veikiausiai nenori su jumis kalbėti. Jei norės, perskambins pats. Žinoma, šios taisyklės labiau galioja darbiniams nei asmeniniams pokalbiams.
****
Skaitykite Moteris.lt naujienas ir savo išmaniajame telefone. Parsisiųsti programėles: „iPhone“; „Android“. Sekite mūsų naujienas ir Facebooke!
