Amerikoje asmeninė erdvė yra ypač svarbi ir niekas nedrįstų tuo suabejoti. Anksčiau vyresnio amžiaus žmonės nuspręsdavo gyventi šeimoje, bet dabar nemaža dalis pagyvenusiųjų gali sau leisti gyventi vieni, tad jie tai ir renkasi. Skaitmeninių įrenginių dėka mums dabar nebūtina kelti kojos iš namų norint apmokėti sąskaitas, dirbti ar apsipirkti. JAV duomenimis, 10% gyventojų dirba nuotoliniu būdu, 13% gyvena vieni. Tai didžiausias procentas JAV istorijoje.
Vis dėlto, ar ši vienatvės mada naudinga? Naujausi tyrimai parodė, kad net jei jums ir patinka būti vieniems, tai gali jus nužudyti ar bent jau sutrumpinti jūsų gyvenimo laiką.
Juliane Holt-Lunstad vadovaujama Brigham Young University komanda įrodė, kad gyvendami ar tiesiog didžiąją dalį laiko leisdami vieni galime pakenkti sau, nebemokėdami priimti streso padarinių. Nesvarbu net ir tai, jei mums ta vienatvė patinka. Tyrimo rezultatai, paskelbti „Psychological Science in March“ žurnale teigia, kad bendravimo su žmonėmis kiekis gali atskleisti, kiek gyvensime.
Jei gyvenate arba daug laiko praleidžiate vieni, ar tiesiog dažnai jaučiatės vieniši, tikimybė, kad per ateinančius 7 metus galite mirti, padidėja 30% lyginant su tais, kurie elgiasi priešingai. Šiame tyrime dalyvavo beveik 4 mln. žmonių ir buvo vienbalsiai nuspręsta – bendravimas su žmonėmis lemia daug.
Mokslininkams jau senokai buvo žinoma, kad vienišiai miršta daug anksčiau nei jų plepūs kaimynai. Jau 1979 metais paskelbtame tyrime buvo sekama beveik kiekvieno šiaurinės Kalifornijos gyventojo kasdienybė. Rezultatai parodė, kad žmonės, turintys ne tik antrąją pusę, bet ir reguliariai susitinkantys su bendraminčiais žaisti bridžo ar savanoriauti bažnyčioje, gyveno dvigubai ilgiau nei mėgstantieji vienatvę.
Vis dėlto kritikai rado prie ko prikibti suabejoję, ar būtent socialinis kontaktas čia buvo svarbiausias. Ko gero, socialiai aktyvūs žmonės buvo tiesiog sveikesni, o štai atsiskyrėliai turėjo užslėptų problemų, trumpinusių jų gyvenimą, pavyzdžiui depresiją ar nedarbingumą.
Daktarės Holt-Lunstad komanda visa tai patikrino. Anksčiau manyta, kad subjektyvi kiekvieno patirtis yra svarbiausia. Galėjote būti susituokę ar vieniši, leisti dienas vieni ar būry žmonių, bet buvo manyta, kad jei pasijusite vieniši, pakils jūsų kraujo spaudimas ir pakenksite savo imuninei sistemai.
Tuo tarpu šis tyrimas parodė, kad objektyvios žmogiško ryšio aplinkybės yra tiek pat svarbios, kaip ir jūsų nuomonė apie jūsų socialinį gyvenimą.
„Beveik visą gyvenimą tyriau socialinės aplinkos svarbą, tad tikrai žinau, kaip tai veikia mūsų psichiką, – sakė mokslininkė. – Tačiau svarbu ne tik tai, kas naudinga. Net jei ir nemėgstate sportuoti arba valgyti brokuolių, tai vis tiek jums yra naudinga. Mūsų intuicija ne visada mus nukreipia teisinga linkme. Daugybė dalykų žaloja mūsų sveikatą, tačiau mes juntame milžinišką malonumą juos darydami, pavyzdžiui, valgydami riebų desertą ar sultingą mėsainį. Mums labai patinka dalykai, kenkiantys mūsų sveikatai.”
Daktarė savo tyrime tik patvirtino, kad būtent socialinis ryšys gali padėti nuspėti gyvenimo trukmę labiau, nei valgymo ar sportavimo įpročiai.
Vis dėlto mes ne iki galo suprantame, kodėl taip yra. Galbūt veikia hormonai. Oksitocinas (arba laimės hormonas) ir vasopresinas gaminasi tada, kai esame taip arti kito žmogaus, jog galėtume jį apkabinti, nors iš tiesų tegalime paspausti jam ranką. Šie hormonai mažina stresą, naikina skausmą ir padeda mums atsipalaiduoti. Visa tai padeda lengviau priimti gyvenimo iššūkius. Realus bendravimas taip pat gali padėti kontroliuoti imuninę sistemą ir stabdyti auglių augimą. Iš tikrųjų, ne viskas yra taip sudėtingai moksliška. Kaip Holt-Lunstad pastebi, „vien tai, jog turėsite kažką, kas galės padėti jums reikiamu metu išsikviesti pagalbą, jau yra gyvybiškai svarbu.”
