Besąlygiška meilė partneriui neegzistuoja
Netikėta, tiesa? O yra štai kaip: jūsų partneris – ne jūsų vaikas. Partneris – suaugęs žmogus, su kuriuo apsisprendėte nugyventi gyvenimą, bet viskas keičiasi, nėra garantijų, kad kiekvieną dieną, mėnesį, metus jį mylėsite. Arba jis jus.
Visą gyvenimą man kartojo: vyras ne visada tau patiks, bet visada jį mylėsi.
Ir kai atėjo sunkūs laikai, maniau, mano santuokai galas. Kokia meilė, jei taip kankiname vienas kitą? Ar santuoka – ne besąlygiška meilė?
„Ne, – atrėžė mūsų šeimos psichologas. – Kas jums taip sakė? Jis – ne tavo sūnus, tu – ne jo duktė. Niekas negarantavo amžinos absoliučios meilės.“
Kai tai supratau, galvoje tarsi lemputė užsidegė. O jei galime būti laiminga pora, laiminga šeima, net jei kartais meilė netrykšta fontanu? Mūsų atveju ji grįžo, ir dar stipresnė nei anksčiau.
Taigi: Niekas neprivalo jūsų mylėti tiesiog šiaip (ir jūs neprivalote). Jums teks pasistengti, padėti partneriui jus mylėti, net (ypač) po penkerių, dešimties, penkiolikos metų santuokoje.
Pirmi dveji metai gimus vaikui sunkiausi. Tegu šis laikas netampa pavyzdžiu ateičiai.
Taip, vaikai – džiaugsmas ir laimė tiems, kas nori šeimos, bet net jei visą gyvenimą svajojote tapti tėvais, gimus vaikui viskas pasikeičia. Jūsų buitis, dienotvarkė, galimybės bendrauti, seni būdai spręsti konfliktus – viskas lauk.
Žmonės sako, „santykiai turi būti pirmoje vietoje“ (sutinku, su sąlyga, kad nenukenčia vaiko gerovė), bet kad ir kaip stengsitės, bus sunku. Trūks miego, hormonai varys iš proto, kūnas, mąstymas pasikeis.
Svarbiausia – neleiskite šiam kriziniam laikotarpiui lemti, kaip ateityje elgsitės vienas su kitu.
Neleiskite kauptis nuoskaudoms i pykčiui, kalbėkitės, treniruokite kantrybę, priminkite sau, kad pamilote ir pasirinkote šį žmogų.
Taip, lengviau pasakyti nei padaryti, bet protingi žmonės man patarė – prašykite pagalbos, priimkite pagalbą. Galiausiai samdykitės pagalbininkų. Darykite viską, kad išgyventumėte šį laikotarpį su kuo mažiau nuostolių.
Seksas ne visada bus pirmoje vietoje
Kad ir kaip jums patiktų seksas, ilgalaikiuose santykiuose jo ne visada bus daug. Ateis laikas, kai libido nesutaps.
Gaila, neturiu genialaus patarimo, kaip užprogramuoti ką nors norėti daugiau ar mažiau sekso. Bet štai ką supratau: noras čia ir dabar neįpareigoja partnerio, bet intymumo praradimas ir santykių atšalimas – visuotinė problema.
Jei jūs iš tų, kurie nori mažiau, nesimylėkite, jei nenorite, tačiau bent jau pasistenkite norą stimuliuoti. Nueikite pas psichologą, fantazuokite, paskaitykite erotinį romaną.
O jei jūs tas, kuris nori daugiau? Visų pirma, nereikalaukite, neverskite partnerio jaustis kaltu. Tai tik dar labiau atvėsina santykius. Pasistenkite kitur rasti artumo, puoselėkite šilumą santykiuose, kad partneris palaipsniui augtų. Gulėkite, bučiuokitės, lieskite vienas kitą. Žiūrėkite apsikabinę filmus. Tai irgi svarbu.
Malonios smulkmenos kasdien – universalus receptas
Esmė ne gėlės, švarūs namai ir reguliarus seksas (nors tai irgi svarbu). Malonios smulkmenos – pavadinti partnerį mylimuoju, kitais jam patinkančiais švelniais žodžiais. Nupirkite sausainių – tiesiog todėl, kad jis ar ji juos mėgsta.
Užaugau šeimoje, kur švelnumo niekas nerodė, bet išsiauklėjau – o mano vyrui labai patinka.
Tokių akimirkų kupina santuoka – laiminga santuoka.
Niekada netapkite tuo, kuris nesistengia dėl santykių
Štai karti tiesa – kad ir kaip vienas iš jūsų stengtųsi pataisyti tai, kas santykiuose sugadinta, kad ir kiek vaikščiotų pas psichologą, neideali santuoka neatlaikys, jeigu kitas sėdės sudėjęs rankas.
Mačiau daug santuokų, kurios žlugo. Ir nežlugo. Pirmosios praktiškai visos buvo sąjungos, kur vienas stengėsi, kitas ne. Gal jų nemokė atsakomybės. Bet žmonės pasidavė.
Dar vienas nemalonus faktas – kartais tenka palaukti, kol atsiliekantis jus pasiveja. Duokite jam laiko. Būkite sąžiningi, tik nekaltinkite. Kartais jūsų indėlis bus didesnis, kartais – kito, svarbiausia, kad rezultatai būtų geri. Valtis niekur nenuplauks, jei bus irkluojama tik iš vienos pusės.
Niekada nesiginčykite, kieno didesnis indėlis – to, kas būna namuose su vaikais, ar to, kuris uždirba
Kad ir ką veiktumėte, kad ir kaip būtų sunku, jūsų partneris daro daug darbų, kurių nepastebite. Nė nepradėkite tokio ginčo. Čia nėra prizų, pergalių, tai ne konkursas, galiausiai abu pralaimėsite. Galima (ir būtina) dalintis pareigomis. Galima (ir reikia) padėti žmonai rūpintis vaikais, kai yra laiko. Kai vaikai paauga, galima pradėti pačiai dirbti ar rasti sau įdomią veiklą.
Žodžiu, vertinkite partnerio pastangas, kad ir koks jis būtų. Sakykite „ačiū“.
