„Grįžtu iš darbo, galvoje minčių spiečius apie projektus, terminus, klientus, kokybę... Vaikas rėkia „noriu valgyti“. Pagaminu, nevalgo. Vyras prie televizoriaus, sukuosi kaip vergė Izaura virtuvėje, kad kas nors „ačiū“ pasakytų! Eilinį kartą ima skaudėti galvą ir nugarą. Visus „apšokinėjusi“ nueinu miegoti apie dvyliktą. Vyras nori, kad atlikčiau „šventą žmonos pareigą“, bet aš neturiu nei noro, nei jėgų...“
Ar pažįstama ši situacija? Anot amerikiečių psichologų Sidros ir Hal Stone, „balsų dialogo“ pradininkų, tu – ne viena, tai dėsninga ir būdinga sėkmingoms moterims. Šie žinomi transformacinės psichologijos atstovai teigia, kad žmogus nėra vientisa asmenybė, esame sudaryti iš daugybės dalių, vadinamų subasmenybėmis.
UAB „Person Premier“ saviugdos programos „Savo gyvenimo režisierė“ autorė Loreta Vaičaitytė teigia, kad bėda tame, jog šiuolaikinėje Vakarų visuomenėje tiek tėvai, tiek švietimo sistema ugdo tik „vyriškas“ subasmenybes, kurios padeda analizuoti informaciją, planuoti, organizuoti ir siekti nustatytų tikslų, t.y. „užkoduoja“ mums profesinę sėkmę. Tai racionalumas, perfekcionizmas, savikritiškumas, savitvarda, valia. Šios savybės socializacijos dėka tampa dominuojančios mumyse ir profesinėje plotmėje mes jaučiamės lyg „žuvys vandeny“.
Tačiau kitos savybės, kurios suteikia sveikatos ir jėgų, padeda susidraugauti su savim, suvokti, ko iš tikrųjų noriu aš (o ne ko tikisi mano tėvai, artimieji ar kas priimta visuomenėje), įprasminti savo gyvenimą, kurti harmoningą santykį su savimi ir aplinkiniais yra neugdomos ir tampa atstumtomis. Todėl mes nemokame kurti gražių, šiltų santykių su artimaisiais ir nemokame mylėti savęs.
Kaip tai veikia kasdienybėje? Anot Svetos Smertjevos, „balsų dialogo“ praktikės Lietuvoje, kai moteris grįžta po darbo namo, ji negali atsipalaiduoti, nes „Perfekcionistas“, „Stūmikas“ ir „Gera mama“ verčia ją kurti nesibaigiančius užduočių sąrašus ir rūpintis šeima. Savaime suprantama, visus namų ruošos darbus reikia atlikti šiandien, savaime suprantama, viskas turi būti atlikta tobulai! Kol visais pasirūpini, savimi pasirūpinti (pvz.: įlįsti į karštą druskų vonią ar paskaityti knygą) nebelieka kada. Šios trys subasmenybės sukelia daug vidinės įtampos ir neleidžia džiaugtis tiesiog buvimu su vaiku ar vyru - „juk darbai nebaigti!”
Tuo tarpu Vidinis Kritikas negailestingai „tarkuoja“ šeimoje ir darbe: „Kaip lėtai dirbi, nieko nespėji, viskas iš rankų krenta, kokia nevėkšla! Vaikas atsikalbinėja, neklauso, kokia tu netikusi mama! Praleidai tokią finansinę galimybę, toks klientas pas konkurentą išėjo!” Kai mes save kritikuojame, mums skauda ir prarandame daug jėgų. Tad neretai lengviau yra nukreipti kritiką į kitus, taip susiformuoja Teisėjas: teisiam ir kritikuojam kitų išvaizdą, veiksmus ir žodžius. Ilgainiui pradedam pastebėti savo vyre ir vaikuose tik erzinančius bruožus, kurie mus „aktyvuoja“ lyg paspaudus šviesos jungtuką. Kaip galim palaikyti šiltus santykius su tais, kurie mus erzina vien savo buvimu?
Gera žinia yra ta, kad išeitis yra. Dirbant su „balsų dialogo“, psichodramos ir kitais veiksmo metodais galima atrasti ir integruoti į savo gyvenimą neišvystytas subasmenybes, padedančias atsipalaiduoti, susidraugauti su savimi, sukuriančias darnius, harmoningus santykius su aplinkiniais, gerinančias sveikatą, teikiančias jėgų ir gyvenimo džiaugsmo.
Ką galite padaryti pačios? Visų pirma, kai Jums niekas netrukdys, apsvarstykite kokių konkrečių asmenų labiausiai nemėgstate, tiesiog pakęsti negalite. Užsirašykite jų vardus ir savybes, kurios Jus labiausiai juose erzina. Neišsigąskite, jei šiame sąraše atsiras Jūsų tėvai, vyras ar vaikai. Koncentruokitės į Jus erzinančias savybes. Tai Jūsų atstumtos subasmenybės.
Pavyzdžiui, jei Jūs negalite pakęsti savo vyro tingėjimo, vadinasi, Jūs jokiu būdu negalite sau leisti nieko neveikti, nors TAI PADARYTI BŪTINAI TURITE. Tuomet bent kartą į savaitę leiskite sau netvarkyti namų, nedirbti, negalvoti apie neatliktus ar būsimus darbus, pavyzdžiui, nueikite pasidaryti viso kūno masažo, nereaguodama į jokius vaikų kaprizus išnykite putojančioje vonioje, klausykite meditacinės muzikos, žaiskite su vaiku ar išvažiuokite į gamtą. Po kurio laiko pastebėsite, kad atsiranda naujų jėgų.
Antra, neįmanoma pastatyti gražių santykių ant supuvusių pamatų. Neigiamas emocijas, kurias įprasta mūsų visuomenėje slopinti, reikia išlieti per fizinį kūną. Namuose, kai niekas nemato, galite išsiverkti, išdainuoti ar išrėkti duše, išrašyti skaudulius dienoraštyje, iššokti kai šokama kaip norisi, laisvu stilium, išsportuoti ar išpiešti. Dažniausiai pykčio, liūdesio, nuoskaudų per gyvenimą prisikaupia daug, tad apsivalymą reiktų daryti kasdien. Po kurio laiko pastebėsite, kad sugebate labiau džiaugtis gyvenimu ir jaučiatės sveikesnė.
