Intelektas (matuojamas intelekto koeficientu, IQ) yra žmogaus gebėjimas spręsti uždavinius ir susidariusias situacijas naudojant verbalinį ir matematinį mąstymą, erdvinį suvokimą, atmintį ir loginius gebėjimus. Tuo tarpu emocinis intelektas (EQ) parodo, ar sudėtingoje situacijoje sugebama pereiti į racionalų mąstymą, o ne elgtis emocijų vedami.
Pasak G. Butkaus, įvairūs atlikti tyrimai rodo, kad emocijų intensyvumas trukdo racionaliam, konstruktyviam, kūrybiniam mąstymui. Jeigu žmogus yra streso arba aukšto lygio neigiamų emocijų būsenoje, sprendimai yra priimami ne remiantis faktine informacija, turimais gebėjimais ir įgūdžiais, optimistiškai, o tų pačių neigiamų emocijų pagrindu. Kitaip tariant, kuo aukštesnio lygio emocijas jaučiame, tuo mažiau galimybių turime mąstyti ir ieškoti pačių geriausių įmanomų išeičių.
Gali atrodyti, kad aukštą emocinį intelektą turintys žmonės nepatiria streso ar neigiamų emocijų arba yra iš prigimties gavę visų teigiamų savybių rinkinį. Tačiau, G. Butkaus teigimu, iš tiesų visi žmonės jaučia visą spektrą emocijų ir yra labai sunku pasiekti tokį lygį, kai visi įvykiai sukeltų vien teigiamus jausmus ar emocijas. Emocinės reakcijos fiziologiškai yra daug greitesnės ir galingesnės už mintis ir racionalius sprendimus, todėl emocinį intelektą išlavinę žmonės sugeba sukontroliuoti savo emocines reakcijas, kad jos neturėtų neigiamos įtakos rezultatų siekimui, susitarimui ar pačių geriausių išeičių radimui.
„Tokio elgesio pavyzdžiai galėtų būti alternatyvų siūlymas probleminėse situacijose, teigiamo sprendimo radimas konflikte, sugebėjimas atjausti kitą žmogų ir pasiūlyti jam išeičių iš jo situacijos, o ne abejingumas kitam arba pernelyg didelis įsijautimas į kito žmogaus būseną ir kentėjimas kartu su juo. Taip pat aukštą emocinį intelektą turintys žmonės yra paslaugūs, geranoriški, linksmi, lankstūs, nelinkę graužtis, sielvartauti ar skųstis, nepasiduodantys savo baimėms, atsakingi ir patikimi, optimistiški. Jie labiau už kitus yra patenkinti savo aplinka, teigiamai vertina save ir kitus. Iš jų retai išgirsime tokias frazes kaip „nekenčiu to ar ano“, „mane erzina…“, „tau/man/jiems nepavyks“, „jie nieko nesugeba“, „nesuprantu, kaip jie taip gali…“, „tai - nesąmonė“,“ – sako G. Butkus.
Norint pakelti savo emocinio intelekto lygį, G. Butkaus teigimu, pirmiausiai reikėtų pradėti nuo įsisąmoninimo, kad emocinis fonas lemia mūsų sprendimų kryptį ir kokybę. Neigiamos emocijos visada lemia arba pabėgimą nuo teigiamo situacijos sprendimo, arba norą, kad kažkas kitas mums padėtų, mumis pasirūpintų, už mus nuspręstų ir padarytų. Teigiamos emocijos ir nusiteikimas visuomet veda konstruktyvių sprendimų link ir suteikia tvirtumo ir tikėjimo, kad pavyks.
Antras žingsnis – reikėtų mokytis stebint save, pažinti savo emocines reakcijas ir jas sustabdyti, kai suprantate, kad nesate ramūs, konstruktyvūs ir geranoriškai nusiteikę. Taip pat svarbu mokytis keisti savo emocines būsenas iš neigiamų ar nekonstruktyvių į neutralias ar teigiamas.
Taip pat kuo geriau suprantate apie žmogaus psichologiją ir kodėl priimama vienokius ar kitokius sprendimus, tuo lengviau bus priimti save ir kitus žmones tokius, kokie jie yra, racionaliai paaiškinti visų sprendimų, emocinių reakcijų ar poelgių priežastis ir suprasti kito žmogaus motyvaciją.
Ugdant savęs valdymo įgūdžius ir savybes (lankstumą, sąmoningumą, atkaklumą, valingumą, pozityvumą) bei tarpasmeninius įgūdžius (komunikavimas, įtaka, derybos, bendradarbiavimas, konfliktų valdymas) mokomasi rasti reikiamus sprendimus ir susitarti su kitais žmonėmis.
„Bet kuriame knygyne rasite dešimtis knygų, kuriose tiesiogiai arba netiesiogiai rašoma apie emocinio intelekto lavinimą. Knygos yra geras šaltinis savęs ir kitų žmonių pažinimui ir supratimui, požiūrio keitimui, bet efektyviausia mokymosi forma išlieka kursai ar seminarai, kurių metu gaunamas optimalus kiekis teorijos. Be to, teorija išmėginama praktiškai gyvai bendraujant su lektoriumi ar mokytoju, taip pat sužinoma apie savo stipriąsias ir silpnąsias puses,“ - sako G. Butkus.
Žmogus pats lavina savo emocinį intelektą per praktiką, bet kokia sudėtinga situacija žmogui yra iššūkis - ar pasielgti taip, kaip išeina, ar taip, kaip reikia, kad situacija būtų išspręsta naudingai sau ir kitiems žmonėms? Kliūčių ar sunkumų įveikimas, pasak G. Butkaus labai gerai lavina emocinį intelektą.
