Tačiau jei reikėtų įvardinti vieną ir tik vieną pagrindinį mūsų gyvenimo variklį, Zigmundas Froidas atsakytų akimirksniu. Ir pateiktų argumentus, kurių psichologijos mokslas nesugebėjo paneigti iki šių dienų. Tęsdamas ankstesniame straipsnyje pradėtą temą apie moterų intymųjį gyvenimą, portalas Romantika.lt kviečia išklausyti, ką dėdulė Froidas pasakytų apie seksualinio pasaulio įtaką jūsų gyvenimui.
Malonus žmogaus prakeikimas
Prabilti apie intymiausius žmogaus troškimus Z. Froido laikais buvo drąsu ir netgi akiplėšiška. Paprasčiausias žodis koja jau buvo laikomas per daug gašliu, o, pavyzdžiui, už vyro ar moters bandymą save patenkinti daktarai ir šventikai siūlė pačias didžiausias bausmes ir grasino pragaro liepsnomis.
Tačiau moderniosios psichologijos tėvas gana negailestingai nuplėšė konservatyvioje aukštuomenėje puoselėtą manierų ir socialinių principų audinį. O nuplėšęs jį parodė, kad, be kultūrinio konteksto ir dorovės normų, kiekviename žmoguje slypi kita jo prigimties pusė, kurios neįmanoma sunaikinti ir ignoruoti. Ją Z. Froidas pavadino ID – vidiniais pirmapradžiais instinktais ir troškimais, iš kurių pats galingiausias ir „socialiausias“ yra seksualinis.
Remiantis psichologijos genijumi, į šį pasaulį mes ateiname kaip absoliutūs ir nesutramdomi malonumų medžiotojai, ir tik vėliau pradedame suprasti, jog ne viskas, ko geidžiame, yra leistina bei socialiai priimtina. Taip prasideda visą gyvenimą trunkantis vidinis asmenybės konfliktas.
Kad ir kaip besistengtume, visiškai pabėgti nuo savo ID jokiam sveikam žmogui nepavyksta. O pastangos eliminuoti seksualinę savo prigimties pusę tik nustumia problemą į pasąmonės lygmenį. Joje „užkonservuotas“ instinktas galop viena ar kita forma išsiveržia į paviršių, sukeldamas neurotinio elgesio pasekmes.
Kitaip tariant, jei nuosekliai ignoruojame ir neigiame su savo seksualinio malonumo troškimus, jie tampa mūsų prakeiksmu, iš kurio galutinai išsivaduoti neįmanoma. Užuot bėgus nuo jų kaip nuo problemos, troškimus reikia identifikuoti, perprasti ir paversti savo gyvenimo dovana.
Seksualumo stadijos: kurioje esate?
Seksualinis malonumas, pasak Froido, skirtingais gyvenimo etapais asocijuojasi su skirtingomis erogeninėmis zonomis. Pirmoji stadija – oralinė, kuomet malonumo epicentras yra burna. Ji tęsiasi pirmus 18 mėnesių nuo kūdikio gimimo. Antroji stadija – analinė. Jos metu pagrindiniu malonumo šaltiniu tampa šalinamoji funkcija. Nuo trejų-ketverių metų prasideda trečioji – falinė – stadija. Jos metu pagrindinėmis dėmesio zonomis jau tampa lytiniai organai. Šią stadiją seka latentinis periodas, kada stiprėjantį seksualinį impulsą mėginama pakeisti mokymusi. Tačiau jau netrukus tie patys vidiniai troškimai prasiveržia dar stipriau, mat paauglys žengia į paskutiniąją genitalinę stadiją. Jos galutinis tikslas – gyvybės pratęsimas.
Kiekvieną iš psichosocialinės raidos stadijų Froidas susiejo su skirtingais asmenybės formavimosi etapais. Tačiau tai nereiškia, kad, žmogui žengiant į naują seksualumo fazę, ankstesnės yra eliminuojamos. Priešingai, daugumos mūsų seksualinį pasaulį tuo pat metu veikia kelios skirtingos stadijos, kurių tarpusavio santykis ir apibrėžia galutinį mūsų asmenybės paveikslą.
Akivaizdu, kad kiekvieno žmogaus seksualinis paveikslas yra unikalus ir dinamiškas. Kad tuo įsitikintume, užtenka pažvelgti, kokios įvairios, skirtingus intymaus gyvenimo aspektus pabrėžiančios sekso prekės šiandien „randa“ paklausą. Net ir konservatyvumu garsėjančios Lietuvos pirkėją pastaruoju metu vis labiau domina ne tik tradiciniai įvairių rūšių vibratoriai, bet ir analinio sekso žaislai, BDSM reikmenys bei kitos inovacijos. Ką apie šiuos reikmenis pasakytų pats Z. Froidas?
Tarp normalumo ir iškrypimo
Pradėkime nuo patikslinimo, kas lemia mūsų seksualinį susijaudinimą. Z. Froido teorija numato tris veiksnius. Pirmasis veiksnys – tai mūsų išorinė realybė, santykiai su kitais žmonėmis ir ankstesnės seksualinės patirtys. Antrasis veiksnys – mūsų kūnas ir esama hormonų pusiausvyra. Trečioji aplinkybė, apie kurią dažnai nutylima, yra mūsų pačių mintys ir seksualinė vaizduotė.
Jei pirmąjį veiksnį – išorines elgesio normas – galima daugiau ar mažiau kontroliuoti (ant šių kontrolės ir disciplinos mechanizmų iki šiol tebesilaiko gyvenimas visuomenėje), kiti du nebūtinai paklūsta mūsų norams ir lūkesčiams. Froidas pabrėžia, jog vaizduotė gali pati, mūsų neatsiklaususi, sugalvoti pačių netikėčiausių, nepadoriausių ir konvenciniam dorovingumui prieštaraujančių meilės žaidimų scenarijų, kurie didina mūsų seksualinį susijaudinimą.
Kas įdomiausia, tokių „nenormalių“ minčių egzistavimą garsusis psichologas laikė pačiu geriausiu žmogaus „normalumo“ įrodymu. O kuo labiau bandome kovoti su tokiomis mintimis, tuo labiau jos užvaldo mūsų pasąmonę, sukelia nerimą ir trukdo gyventi. Šis pastebėjimas Froidui leido sukurti kultinį terapijos metodą, paremtą laisvomis asociacijomis ir sapnų analize. Jos metu pacientas drąsinamas atsigręžti į pačias giliausias pasąmonės mintis, jausmus ir troškimus, kuriuos aiškiai identifikavus, individui lengviau išsigelbėti iš vidinio nerimo.
Nesuklysime sakydami, jog panašų vaidmenį – tik žymiai efektyviau – šiandieninėje emancipuotoje visuomenėje atlieka sparčiai populiarėjančios sekso prekės. Ryškesnių pojūčių ir pilnaverčio seksualinio gyvenimo siekiantiems malonumų medžiotojams tai yra būdas geriau pažinti save ir palepinti savo prigimtį. Didelių įgūdžių tam nereikia – užtenka vadovautis auksiniu paties Z. Froido patarimu: viskas, kas susiję su seksu, yra skonio ir susitarimo reikalas. O vienintelis dalykas, kurį galima vadinti seksualiniu iškrypimu, yra sekso atsisakymas.
Užsakymo nr.: PT_70800494
