Pažvelgiu pro langą – visur žydi pavasaris. Būčiau aš kaštonas, tikrai nežydėčiau kai šitaip šalta. Susirūpinu, kad išleisdama vaiką į darželį, neužvilkau megztinio po žiemine striuke. Apžiūriu balkone apdžiūvusius oleandro pumpurus - neįnešdama į vidų pasmerkiau jį atėjusiai žiemai. Surenku šalčiu kvepiančius skalbinius. Norisi įsijungti feisbuką ir pasiskųsti plačiam pasauliui apie visas mane ištikusias negandas ir sušalusią savijautą. Susilaikau, bet nusprendžiu bent jau paskaipinti draugei į Vilnių ir kartu padejuoti, kad pavasaris šiemet niekada nebeateis. Ji vėl skųsis, kad ridikėliai šiltnamyje nei kiek nepaaugo, o aš sakysiu, kad mano kūrybos fėją vakar sudaužė iškritusi kruša ir ji, visa sumušta, atsisako keltis iš lovos.
Surenku paskutinius sveiko proto likučius, prisimenu kelių motyvacinių knygų citatas, kad sėkmė ateina tik pas dirbančius, žinau, kokia kalta vakare jaučiuosi už tuščiai praleistą dieną ir rytojui nustumtus darbus ir prisiverčiu tapti pačiai sau piktu viršininku. Dirbant namuose be pikto viršininko neapsieiti, todėl senokai jį įsileidau į savo gyvenimą.
Kelkis nuo kompo. Marš į vonią.
Nenoriu maudytis.
Tada varai į sporto klubą.
Šalta, rankos grumba, kaip aš važiuosiu dviračiu.
Pirštines užsimauk.
Jau padėjau prie žieminių drabužių, nerasiu taip greit.
Ieškok ir surasi.
Bet dviratis šlapias, sušlaps ir kelnės.
Pasiimk skudurėlį, nusivalysi.
O jeigu vėl lyti pradės.
Palauksi ir praeis.
Bet aš nelabai turiu laiko, pažadėjau draugei paskambint.
Draugei skambinsi vakare, kai darbus nudirbsi.
Bet sporto klube aš tik sugaišiu laiką.
Tu gaišti daugiau dabar su manim ginčydamasi.
Kelias iki sporto klubo košiant vėjui buvo itin nemalonus. Prisipažinsiu, kad kilo mintis netgi apsisukti ir grįžti atgal, bet pabijojau tos griežtos viršininkės. Ar bereikia jums sakyti tai, kad 20 minučių pamynus treniruoklį, 35 kartus atsistūmusi kojomis, 30 kartų patempusi virvelę su svoriu, kad stiprėtų bicepsai, 25 kartus paskėsčiojus kojomis su 5 kg svoriais, padariusi 20 atsilenkimų, 20 kartų iškėlusi 3 kilogramų kamuolį ir 10 minučių pasukus lanką, aš buvau išraudusi, sušilusi, laiminga ir negalėjau nuslėpti pasididžiavimo savimi. Ir jaučiausiai pelnytai užsitarnavus prizą – dvyliką karštų minučių saunoje, apsiliejimą šaltu vandeniu ir dešimties minučių pagulėjimą atsipalaidavimo kambaryje. Ten skaitant Der Spiegel kultūros naujienas, supratau, kad darbingumą vis tik įmanoma pažadinti.
Taigi keli mano patarimai visoms, ką baigia pribaigti tas šiltų dienų laukimas.
* Sportas ne tik išjudina sustingusį kūną ir priverčia sušilti, bet ir nukreipia niūrias mintis. Jei nelankot sporto klubo, tiesiog eikit pabėgiot, sniegas juk nutirpęs, tad jokių pateisinamų priežasčių tingėjimui nebėra. Batai tiks ir pernykščiai. O jei negalite kenčiate bėgiojimo arba gyvenate Vilniaus centre, pats laikas susipažinti su penkiais Tibeto pratimais.
* Sauna visada puiki mintis. Lietuvoje būna tik kokios šešios savaitės, kai nesinori lįsti į tą stipriai iškūrentą patalpą. Turbūt suomiai ją išrado tam, kad išliktų.
* Apsirenkite ryškiai. Įsivaizduokite, kad esate pražydusi gėlė – nesvarbu kiek laipsnių, jums pavasaris ir tiek. Nesakykit, kad neturit, kad per šalta ar kad darbdavys neleidžia – ryškias pėdkelnes tikrai galit susirasti. Be to, pirkimas taip pat pakelia nuotaiką – nusipirkit ką nors ryškaus ateinančiam šiltam sezonui. Iki algos toli? Tada bent jau pasivaikščiokit po parduotuvę ir įsivaizduokit save vilkinčią vasarinius drabužius.
* Pasidarykit pedikiūrą. Na ir kas, kad jis paslėptas po storom pėdkelnėm, bet kai jas nusimausite, visada įsivaizduosite savo pėdas gražiose pliažo šlepetėse.
* Ignoruokit orą ir eikit pėsčiomis: pakeliui sutikti sakurų žiedai, kaštonų pumpurai, našlaitės klombose, tulpės kiemuose primins, kad tuoj tuoj galėsit eiti atsilapoję ir be skėčio.
* Skanus maistas padeda įveikti liūdesį – patvirtinta tiesa. Pagalvokit, kai atšils, nebeturėsit nei laiko, nei noro eksperimentuoti virtuvėje ir valgysit greitmaistį, ant grotelių sukepintas mėsas ir paskubom suteptus sumuštinius.
* Užuot nervinęsi, kad šiltnamyje nepaaugo ridikėliai ar kad ant palangės peraugo pomidorų daigai, eikit į kiną. Kokį nors, kuriame galima pasinerti į šiltus jausmus šiltuose kraštuose, gal net nesigėdinant nuverkti posmelį, nes ačiūdie brangusis į tokius bobiškus filmus nevaikšto ir sutiko likti su vaikais namie.
* Nustokit skųstis blogu oru. Kai bendradarbė apie tai užves kalbą, demonstratyviai išeikite išsiplauti puodelio. Nelaikinkit veidaknygėj kitų skundikų žinučių. Nepostinkit nuotraukų su sniegu. Nelįskit ten visai. Geriau skirkit laiko meditacijai. Netiesa, kad jums reikia jogo kilimėlio, specialių drabužių, guru mokymų ar nuo miego nuvogtos valandos. Www.calm.com išmokys jus meditacijai skirti dešimt minučių sėdint bet kur ir darysite tai su dideliu džiaugsmu.
Geras romanas padeda bet kokiu oru. Užuot skundęsi – skaitykit.
