Jei žmogus žino, ką nori veikti, tikėtina, kad pusę savirealizacijos kelio jis jau nuėjo. Bet dar yra ir antroji šio kelio dalis – tai darbo rezultatų pripažinimas visuomenėje. Kai šios dvi dedamosios sutampa, išvada akivaizdi – asmuo užsiima veikla, kuri jam patinka. Jis jaučia, kad tai jo profesija ir pašaukimas. Todėl darbas sekasi lengvai, jis nekelia nuovargio, streso, jokios užduotys neatliekamos per prievartą. O jeigu ir visuomenė tai vertina, vadinasi veikla, savirealizacijos kelias – puikus pasirinkimas.

Tačiau kartais nustatyti savo prigimtį, rasti vietą po saule pakankamai sunku. Daugelis žmonių negali savęs objektyviai įvertinti. Dėl to dažnai norima užbėgti už akių ir paklausti, sužinoti visus atsakymus iš Taro kortų, būrėjų ir kitų gyvenimo paslaptis saugančių asmenų. Tačiau iš tiesų visi atsakymai slypi žmogaus viduje, o juos pasufleruoti gali intuicija. Nors be abejo, pavyzdžiui, vizitas pas astrologą, objektyvios jo įžvalgos gali užvesti ant savęs pažinimo kelio.

Suvokimas. Lengviausias būdas suprasti savo prigimtį – praktika. Svajojama apie verslą? Tuomet būtina būti tarp verslininkų, bendrauti su jais, lankyti seminarus, įvairius įgūdžius tobulinančius kursus. Per visą šį laiką reikėtų stebėti ir savo jausmus. Jei jaučiamasi gerai, natūraliai, nuolat norisi dar kažką išgirsti – vadinasi tai ta bendruomenė, sritis, kurioje ir yra žmogaus vieta. Tiesa, pradžioje jausta ekstazė ir pasitenkinimas gali užgožti tikrąsias emocijas. Jai praėjus gali pasidaryti ir nuobodu, galbūt net ne viskas seksis. O jei viduje prisipažįstama, jog dėl to reikės ir pasikeisti, perlipti save, tai greičiausiai ta veiklos sritis netinkama.

Dar vienas kriterijus, leidžiantis suprasti, ar pasirinkta profesija atitinka asmenybę, tai aplinkinių požiūris. Jei bendraujant lengva užmegzti abipusius ryšius, vyrauja supratimas, vadinasi jie yra savo savirealizacijos kelyje.

Perėjimas. Kaip rasti savo vietą gyvenime ir įsitvirtinti pasirinktoje veikloje? Atsakymas paprastas – stebėti vikšrą. Kaip jis šliaužia? Jis nešokinėja, nesiblaško, o tolygiai slenka. Jo užpakalinė dalis – dar senoje vietoje, o priekinė – jau išbando naują tašką erdvėje. Pirmiausia vikšras įsitvirtina naujame taške ir tik tada perneša savo uodegą. Ką reiškia ši analogiją? Vertėtų išbandyti save lyg laisvas menininkas. T. y. reikėtų pasilikti senoje darbovietėje, tačiau tuo pačiu ir bandyti atrasti kažką naujo. Galbūt skirti dvi valandas kursams ar tiesiog kitokiai veiklai. Įgavus naujų įgūdžių apims pasitenkinimo, laisvės jausmas. Gal laikui bėgant net bus galima pereiti į naują sritį.

Įsitvirtinimas. Visuomenėje paplitęs stereotipas, kad pinigai uždirbami tik labai sunkiai dirbant. Tačiau nėra tiesa. Jei žmogus realizuoja save, palaipsniui ateina ir pinigai. Juk svarbiausia gera savijauta. Savo kelyje atsidūręs žmogus pabėga nuo fizinių ir dvasinių ligų, kurios neretai užklumpa dirbant nemėgstamą darbą.

Visuose šventuose raštuose yra sakoma, kad vienas pagrindinių žmogaus uždavinių – suprasti tikrąją savo prigimtį ir ją įgyvendinti. Daugelis žmonių bijo būti savimi, pripažinti, kas iš tiesų jiems patinka.