Turbūt nerasime didesnės įmonės, kurioje nebūtų buvę trumpesnių ar ilgesnių tarnybinių romanų. Griffitho universiteto (Australija) sociologai apklausė 400 stambių kompanijų darbuotojų. Paaiškėjo, kad 70 proc. jų yra turėję tarnybinių romanų. Vieni darbe užsimezgę meilės santykiai iš tolo tvoskia karščiu – užtenka pabūti šalia tokių įsimylėjėlių vos keletą minučių, ir pasijunti esantis trečias nereikalingas. Kiti rutuliojasi taip tyliai, kad nė šuo nesuloja, – tik, žiūrėk, vieną dieną vartydamas darbuotojų sąrašus pamatai, kad kolegės iš gretimo kabineto pavardė tapo tokia pati kaip šalia sėdinčio kolegos. Yra ir trumpalaikių romaniukų. Tokie dažnai užsimezga per kalėdinius vakarėlius, bendras įmonės išvykas ir ištirpsta ore jau kitą rytą. Psichologė Eglė Masalskienė, daugiau nei 10 metų vedanti įvairius seminarus įmonėms ir organizacijoms, teigia, kad vienareikšmiškai pasakyti, ko daugiau – žalos ar naudos įmonei ir jos darbuotojams – atneša tarp pastarųjų užsimezgę intymūs santykiai, atsakyti sunku, o gėrio ir blogio kategorijos – apskritai ne psichologų kompetencija. Vis dėlto pamėginkime įvertinti labiausiai paplitusius argumentus už ir prieš tarnybinius romanus.
6 argumentai UŽ
I. Flirtas darbe praskaidrina kasdienybę ir didina kūrybingumą
„Darbas buvo virtęs tokia rutina, kad kasryt vos prisiversdavau išlipti iš lovos. Net buvau pradėjusi galvoti, gal reikėtų pabandyti savo jėgas kur nors kitur? Kaip tik tada į mūsų skyrių atėjo naujas kolega. Tarp mūsų iš karto ėmė skraidyti kibirkštėlės, o mano motyvacija dirbti ėmė augti kaip ant mielių. Kas rytą lekiu į biurą su džiaugsmu ir noriai sėdžiu viršvalandžius. Stebiuosi girdėdama sakant, kad flirtas mažina produktyvumą“, – pasakoja viena tarnybinio romano herojė. Psichologė E. Masalskienė sutinka, kad meilės žaidimas darbe gali padidinti produktyvumą. Juk įsimylėję stengiamės atskleisti geriausias savo savybes – tampame paslaugesni, mandagesni, aktyvesni, norime stebinti originaliomis idėjomis. Be to, spinduliuojame gerą nuotaiką, o ja netrunka užsikrėsti ir kiti kolegos.
Šiais laikais natūralu turėti priešingos lyties draugų. Normalu aptarinėti su jais ne tik darbinius reikalus, bet ir savo asmenines problemas.
II. Darbo aplinka leidžia geriau pažinti žmogų
Pažintis darbe neretai gali peraugti į rimtus santykius ar netgi baigtis vedybomis. „Tuos pačius dalykus galima vadinti skirtingais vardais, – sako psichologė E. Masalskienė. – Apibūdinimas „tarnybinis romanas“ intuityviai kelia neigiamas asociacijas, o „romantiški santykiai“ skamba pozityviau, tik esmės tai nekeičia.“ Niujorke įsikūrusios tyrimų bendrovės „Harris Interactive“ apklausos duomenimis, apie 18 proc. naujų porų susipažįsta darbe. (Tiesa, į šią apskaitą patenka ir su klientais užsimezgę santykiai.) Tokia statistika visai suprantama, juk darbe praleidžiame labai daug laiko. Be to, plušėdami prie vieno projekto, žmonės natūraliai suartėja, juos vienija bendras tikslas, jie dalijasi savo mintimis ir emocijomis, kartu sprendžia problemas, švenčia pergales. Ar gali tokiam bendravimui prilygti trumpalaikiai pasimatymai kur nors kavinėje ar kine? Leisdamas su žmogumi tiek daug laiko, pamatai ne tik paradinę jo pusę, bet ir tai, kaip jis elgiasi pavargęs, supykęs, kaip bendrauja su kolegomis, ar yra pareigingas, atsakingas, o gal mėgsta patingėti, numesti savo darbus kitiems ant pečių... Pasak psichologės E. Masalskienės, kuo ilgiau ir įvairesnėse situacijose bendraujame, tuo daugiau apie žmogų sužinome. Vis dėlto tarp elgesio darbe ir namuose nereikėtų dėti lygybės ženklo – neretai būna, kad biure uoliai triūsiantis vyras namuose nori tik ilsėtis, o biure visada pasitempusi ir elegantiška kolegė namie sėdi apsikuitusi, neišlenda iš chalato.
III. Galite daugiau laiko praleisti kartu
Tarnybinis romanas – puiki išeitis karjeristams, kurie niekaip nespėja susitvarkyti asmeninio gyvenimo. Vis daugiau jaunų vienišų žmonių atvirai prisipažįsta meilei tiesiog nerandantys laiko. Studijos, darbas, komandiruotės, stažuotės... Jei laiku nesučiupsi karjeros paukštės už uodegos, visi nušuoliuos aukštyn, o tu amžiams liksi papėdėje. Meilė, šeima gali ir palaukti. Galų gale neužtenka užmegzti santykius, reikia juos ir palaikyti – susitikinėti, kalbėtis telefonu, susirašinėti. Ne, ne, tik ne dabar! Vis dėlto artumo, šilumos, palaikymo norisi net ir didžiausiems karjeristams. Idealu, jei tokį palaikantį petį randi tame pačiame biure, juk taip išsyk nušauni du zuikius – ir darbą dirbi, ir mylimą žmogų šalia nuolat jauti. Tik svarbu nepamiršti, kad kabinetas – ne miegamasis, tad visokie „zuikučiai“, „katytės“ ar „saulytės“ čia atrodo gana keistai. „Vakarų kultūroje įprasta atskirti darbo ir asmeninius santykius. Nepriimtina vieniems kitus vadinti meiliais vardais ar glaustytis kolegoms matant. Tai sukuria nejaukią situaciją, – sako E. Masalskienė. – Užsimezgus artimesniam asmeniniam kontaktui, nereikėtų pradėti bendrauti kitaip, nei esate įpratę. Nebent nuo kreipinio „jūs“ pereinama prie „tu“.“
IV. Tai gali duoti apčiuopiamos naudos
Jei į darbą atėjusi jauna žavi praktikantė per pusmetį paaukštinama iki skyriaus vadovės, ne vienam kyla įtarimas, kad karjerą ji padarė per lovą. Išties – intymūs santykiai su bosu yra greitas būdas padidinti savo įtaką, gauti tam tikrų privilegijų ar premijų. Kol vieni, siekdami šių tikslų, pluša sunkdami paskutinį prakaito lašą, kitoms užtenka tiesiog vylingai vikstelėti klubais. Apmaudu, ką ir sakyti... Tiesa, Eglė Masalskienė smerkti tokių santykių neskuba. „Psichologai – ne kunigai, jie moralinių dilemų nesprendžia, neaiškina, kas yra gerai ar blogai, – sako specialistė. – Mes tiesiog padedame suprasti, kas vyksta ir kaip su tuo tvarkytis. Turi suprasti tų santykių priežastis, galimas pasekmes, naudas ir grėsmes. Jei leidiesi į tarnybinį romaną tikėdamasi algos pakėlimo ar didesnės įtakos, reikėtų įvertinti, ar tikrai tau tą algą padidins, ar įtaka padidės? O jei iš pradžių ir padidės, kiek laiko tai tęsis? Kaip susikurtas įvaizdis paveiks tolesnius santykius su kolegomis ar būsimais darbdaviais? Jei prieš leisdamasi į tokį romaną įvertinsite visas galimas rizikas, patirsite mažiau nusivylimų ar netikėtumų.“
V. Nuolat turi savo palaikymo komandą
Tokiose konkurencijos džiunglėse, kur kiekvienas kaunasi tik pats už save, labai smagu ir patogu turėti besąlygiškai tave palaikantį žmogų. Kas gali būti lojalesnis už tą, su kuriuo dalijiesi bendra lova? Jis padeda tau baigti projektą, kai ima degti visi terminai. Pridengia, kai darbo vietoje tavęs neranda bosas. Perspėja užuodęs bet kokias iš kolegų ar viršininkų kylančias grėsmes ir palaiko net pačias idiotiškiausias idėjas, iš kurių visi juokiasi. Žinoma, atsilygini jam tuo pačiu. Tokio elgesio priežastys gali būti įvairios. Įsimylėję paprastai vaikštome su rožiniais akiniais, tad viskas, ką daro mylimasis, išties atrodo tobula. Psichologė Eglė Masalskienė mano, kad tokiais atvejais labai svarbu išsaugoti sveiką protą. „Jei viskas, ką kalba ar daro mylimas žmogus, atrodo tiesiog nuostabu, nors kiti mano, kad tai – visiškos nesąmonės, reikia nuoširdžiai savęs paklausti, ar jūsų matomas vaizdas nėra iškreiptas, – siūlo specialistė. – Susirinkime užuot puolus artimą žmogų ginti ir girti, geriau patylėti, o vėliau kolegės atsargiai paklausti: „Man Petro idėja atrodė tokia gera... Kodėl jai nepritarei?“ Gal išgirdus kolegės argumentus, situacija atrodys kiek kitaip? Jei visada būsite klystančio partnerio pusėje, vieną dieną abu galite tapti tai organizacijai netinkami.“ Pasak psichologės, sulaukti artimo žmogaus palaikymo svarbu, priešingu atveju, gali pasijusti išduotas, bet kur kas geriau bus abiem, jei palaikysite jį ne besąlygiškai, o patardama, ką vertėtų padaryti kitaip, kad ta idėja taptų patraukli ir kitiems. „Aišku, kalbėtis apie tai reikėtų atskirai, o ne prie visų. Auksinė taisyklė, esą girti svarbu viešai, o kritikuoti – prie keturių akių, galioja beveik visais atvejais“, – sako E. Masalskienė.
Statistika rodo, kad bendrą veiklą turinčių porų išsiskiria mažiau.
VI. Bendradarbių santuokos rečiau subyra
Pradėkime nuo to, kad dažniausiai tarnybiniai romanai ilgai netveria. Griffitho universiteto tyrimo duomenimis, tik du iš beveik 300 romanus turėjusių respondentų įstengė kartu pratempti pusmetį. Vis dėlto dalis jų virsta santuokomis ir tęsiasi kone visą gyvenimą. „Statistika rodo, kad bendrą veiklą turinčių porų išsiskiria mažiau, – atkreipia dėmesį E. Masalskienė. – Gali būti, kad bendri interesai suartina. Kita vertus, kuo daugiau saitų sieja žmones, tuo sunkiau santykius nutraukti net ir tuo atveju, jei jie netenkina. Kai partneris yra kolega, mąstai, kad susitiksi jį ant laiptų, kad reikės apie išsiskyrimą pasakoti kitiems bendradarbiams, sulauksi apkalbų. Tad, kilus pirmam nesklandumui, užuot tiesiog uždaręs duris, bandai spręsti problemą.“
6 argumentai PRIEŠ
I. Kai meilė galvoje, darbas nerūpi
Viena priežasčių, kodėl kai kurie darbdaviai netoleruoja tarnybinių romanų, – baimė, kad įsimylėjėliai neįstengs galvoti apie nieką kitą, išskyrus savo jausmus. Negali sakyti, kad šis nerimas visai nepagrįstas, – drugeliai pilve retai suderinami su racionaliu protu, tačiau tokią būseną gali pažadinti ne vien kolega. „Iš esmės nėra didelio skirtumo, ar meilės objektas yra įmonėje, ar už jos ribų, – įsimylėjęs žmogus vis tiek apie jį svajoja ir negali susikaupti, – sako E. Masalskienė. – Skirtumas gal tik tas, kad tarnybinio romano atveju tokių svajotojų yra du.“ Pasak psichologės, jai dar nėra tekę susidurti su organizacijomis, kur tarnybiniai romanai būtų draudžiami. „Kiek teko girdėti, tokie santykiai dažniausiai netoleruojami, kai žmonės dirba uždarose erdvėse, kur nėra abiejų lyčių darbuotojų pusiausvyros. Tarkim, laive, kur yra trys moterys ir 30 vyrų, besimezgantys romanai gali skatinti konkurenciją, priešiškumą, tarpusavio kovas,– sako E. Masalskienė. – Esu girdėjusi, kad naftos platformoje dirbančioms moterims netgi draudžiama dėvėti drabužius, skatinančius kokias nors fantazijas. Tik visa tai – saugumo, o ne moralumo klausimas.“
II. Tai sukelia apkalbas ir kenkia reputacijai
„Žmonės linkę apkalbėti, o meilės tema visada buvo viena aktualiausių. Šito nepakeisi, – sako E. Masalskienė. – Tik nebūtinai tai turi būti negatyvu. Gražūs besimezgantys dviejų žmonių santykiai yra tarsi romantinio filmo siužetas. Stebėti jį ir aptarinėti – taip pat natūralu, kaip kalbėtis apie kokį nors serialą. Kas kita, jei tie santykiai prasilenkia su vietos žmonių moralumo taisyklėmis. Tada apkalbos būna piktos.“ Kiekviena epocha, karta, tauta ar įmonė savaip supranta, kas yra gerai, o kas ne. Pasak psichologės, prieš 30 metų, kai netoleruotas nesantuokinis seksualinis gyvenimas, užtekdavo nesusituokusiai porelei kartu išeiti iš vieno buto, ir iškart pasipildavo piktų apkalbų lavina. Dabar tokie santykiai nieko nestebina, bet piktai gali būti apkalbami neištikimi sutuoktiniai, šeimų griovėjai ar karjerą per lovą darantys kolegos. „Tiesą sakant, visos situacijos yra sąlyginės, – atkreipia dėmesį E. Masalskienė. – Tarkim, jei žinai, kad kolegos žmona bjauri, pikta ragana, jo ryšys su žavia bendradarbe bus smerkiamas mažiau. Daug lemia ir ankstesnė bendravimo patirtis, apie žmogų susidaryta nuomonė. Vienaip bus vertinamas sekretorę įsimylėjęs bosas, kuris iki tol garsėjo kaip lovelasas, kitaip – drovus, vienišas, nuoširdus žmogus. Jei moteris darbe laikoma gudria ir savanaude, šis šleifas keliaus paskui ją ir kalbant apie meilę, bus svarstoma, ką ji siekia išpešti iš to ryšio. O tylios, mielos mergaitės santykiai su bosu gali būti vertinami kaip romantiška Pelenės istorija.“
III. Intymūs ryšiai kelia povandenines sroves
Du įsimylėjėliai įstaigoje neretai sudaro komandą komandoje, o tai nepatinka nei jų kolegoms, nei bosui. „Kuo daugiau emocinių ryšių, tuo daugiau povandeninių srovių, tuo sunkiau valdoma padėtis, – pritaria psichologė. – Vis dėlto mąstant taip, reikėtų drausti kartu dirbti vyrui ir žmonai, broliui ir seseriai, kaimynams, studijų draugams. Kuo daugiau įmonėje paslapčių, tuo mažiau skaidrumo. Į tokias koalicijas susivieniję kolegos ne tik kenkia bendrai atmosferai, bet ir gali pridaryti rimtų nuostolių – slėpdami vienas kito nusižengimus ar imdamiesi bendrų machinacijų. Tokias sąjungas reikėtų pastebėti ir išardyti.“ Vis dėlto psichologė nemano, kad intymius ryšius užmezgę kolegos privalo tai viešai deklaruoti. „Aišku, jei pereini į kitą skyrių ar ateini į įmonę, kurioje jau dirba artimas draugas ar giminaitis, būtų gražu apie tai užsiminti savo vadovui. Tarkim, „apie jūsų įmonę daug gero girdėjau iš čia dirbančio savo draugo“ ar pan, – bus mažiau įtarinėjimų dėl slaptų motyvų, kai šis ryšys išaiškės, – siūlo psichologė. – Jei santykiai užsimezgė tarp kartu dirbančių kolegų ir jie nedaro įtakos darbui, galima apie juos ir nepranešti. Geriausia atsižvelgti į konkrečios įmonės vertybes, bendravimo kultūrą. Ten, kur vyrauja skaidrumo ir atvirumo atmosfera, slapukavimas būtų nesuprantamas. Jei trūksta skaidrumo, žaidžiami užkulisiniai žaidimai, šią paslaptį geriau pasilaikyti. Atvirumas daro žmones pažeidžiamus, jais tampa lengviau manipuliuoti.“
Tik svarbu nepamiršti, kad kabinetas – ne miegamasis, tad visokie „zuikučiai“, „katytės“ ar „saulytės“ čia atrodo gana keistai.
IV. Darbe užsimezgusios draugystės griauna šeimas
Kai darbe praleidi itin daug laiko ir dalijiesi su simpatišku kolega viskuo – pradedant paskutiniu sumuštiniu ir baigiant asmeninio gyvenimo paslaptimis, gali nė nepajusti, kaip vieną dieną jis taps tau kažkuo daugiau nei bendradarbiu. Be to, darbe esame šiek tiek kitokie nei namie – pasipuošę, pasitempę, mandagesni, šmaikštesni. Grįžti namo, o ten – spiegiantys vaikai, zyzianti žmona arba ant sofos drybsantis pavargėlis su nutąsytomis treninginėmis kelnėmis. Kontrastas pernelyg ryškus, tad nė nepajunti, kad viršvalandžius imi sėdėti ne tik tada, kai turi daug darbo... Sužinojusi, jog vyras su kolege aptarinėja net intymias šeimos problemas, dažna žmona įsiunta ir vertina tai kaip pirmąjį žingsnį neištikimybės link. O gal ji nerimauja be reikalo? „Šiais laikais natūralu turėti priešingos lyties draugų, – ramina Eglė Masalskienė. – Normalu aptarinėti su jais ne tik darbinius reikalus, bet ir savo asmenines problemas. Tai nėra pavojaus ženklas, kad taip besielgiantis vyras iškeis žmoną į kolegę. Šeimą jungia kur kas daugiau įvairių saitų – ne tik emocinis vienas kito palaikymas. Sunerimti vertėtų tuo atveju, jei tie kiti saitai irgi ima trūkinėti – nebelieka bendro laisvalaikio, sekso, nesidalijama buities darbais ir t. t.“
V. Didėja konfliktų tikimybė
Nuolat būnant kartu, daugėja ne tik bendrų interesų, bet ir trinties bei konfliktų tikimybė. „Kuo daugiau bendrų situacijų, tuo daugiau galimybių susipykti, – patvirtina Eglė Masalskienė. – Be to, kai žmogus tau artimas, išlaikyti pagarbų atstumą sunkiau, nei bendraujant su kolega.“ Išnykusios ribos tarp darbo ir poilsio irgi kelią įtampą, trukdo atsipalaiduoti. „Kai žmonės kartu ir darbe, ir namie, gali pasijusti taip, tarsi nuolat dirbtum, – sako psichologė. – Tarkim, vyras gali pradėti kalbėti apie naujas idėjas, vos tik jos šauna į galvą – prie pusryčių stalo ar lovoje. Moteris gal norėtų atsijungti, pamedituoti laistydama gėles, gamindama valgyti. Labai svarbu tokiais atvejais išmokti nustatyti ribas neįžeidžiant kito žmogaus.“ Dar vienas dažnas tokių santykių pavojus – problemos gali būti lengvai pernešamos iš namų į darbą ir iš darbo – į namus. „Čia irgi reikia sąmoningumo, išmokti suprasti, kas iš tikrųjų tave pykdo, ir įvertinti savo emocinę būseną, kol ji dar netapo impulsu netinkamai pasielgti, – pataria Eglė Masalskienė. – Ar tikrai tave erzina tie netinkamai supjaustyti agurkai? O gal tikroji pykčio priežastis yra ta, kad darbe mylimoji nepalaikė tavo idėjos? Ir atvirkščiai – ar tikrai mylimojo pasiūlymas susirinkime toks kvailas? O gal tiesiog nori atkeršyti jam už tai, kad pažinties sukaktuvių proga pamiršo nupirkti gėlių? Sąmoningumo ugdymas yra raktas į normalius santykius bet kur – darbe, namie ar viešumoje.“
VI. Išsiskyrus su mylimuoju, gali tekti išsiskirti ir su darbu
Bene aiškiausiai tarnybinis romanas baigiasi tarp boso ir jo gražuolės pavaldinės – ši arba tampa jo žmona, arba būna atleidžiama. Koks viršininkas norėtų laikyti pašonėje tiksinčią šantažo bombą? Kiek kebliau, kai susiporuoja ir išsiskiria du lygiaverčiai kolegos. Gerai, jei santykiai nutrūksta abipusiu susitarimu, bet tai – būkim sąžiningi –nutinka retai, paprastai skyrybų iniciatorius būna vienas žmogus. Matyti nuolat prieš akis šmirinėjantį buvusį meilės objektą – ne pats maloniausias jausmas. O jei dar jis ima merginti kitas koleges... Būna ir taip, kad išsiskyrėliai niekaip negali nurimti, traukia senas nuoskaudas, riejasi, kandžiojasi, nuteikinėja prieš savo buvusįjį kolegas, verčia juos rinktis vieną arba kitą barikadų pusę... „Jei išsiskyrusios poros nesantaikos šleifas velkasi ir darbe, bosas turėtų įpareigoti išsispręsti savo problemas, o jei nepavyksta, gali baigtis ir atleidimu iš darbo, – sako Eglė Masalskienė. – Tiesa, nereikia tikėtis, kad atleistas bus tas, kuris kaltas dėl skyrybų ar prasčiau tvarkosi su šia problema. Įmonėje liks tas, kuris organizacijai atneša daugiau naudos, yra geresnis specialistas, galbūt turi stipresnių ryšių, daugiau akcijų, didesnę įtaką. Tad silpnesnei pusei kyla rizika nukentėti dvigubai.“
Nuotrauka – iš agentūros „Vida Press“
