Konsultuoja psichologas Dima Kuniskis

Kokią paslaptį slepia sapnų pasaulis? Kokias duris jie mums galėtų atverti? Ar galime juos paversti įrankiu savo gyvenimo kelyje?

Sapnavimas – tai žmogaus psichinio aktyvumo forma, kuri lydi mus nuolat. Deja, mes mažai ją suprantame. Dėl šios priežasties turime daugybę nuomonių apie sapnų prigimtį ir funkcijas – pradedant nuo to, kad vertiname sapną kaip dienos įspūdžių šiukšliadėžę ir baigiant tuo, kad suteikiame sapnams dieviškos išminties kanalo statusą.

Sapnų erdvės pažinimo grupėse pirmiausia mes nagrinėjame sapnus tam, kad įsisąmonintume informaciją, kuri ateina pas mus iš pasąmonės pakitusiu pavidalu. Reikėtų pabrėžti, kad kiekvienas sapnas apima daugybę prasminių sluoksnių. Nagrinėdami sapną mes naudojame skirtingus metodus ir stengiamės kuo plačiau atskleisti jo prasmių lauką.

Sapnas pasireiškia įvairiausiais – jutimų, jausmų, intelekto bei dvasios – lygmenimis. Siekdami pilniau ir giliau suvokti sapną, nagrinėjame jį visais minėtais aspektais. Todėl kūniški bei emociniai išgyvenimai nagrinėjant sapną yra ne ką mažiau svarbūs už racionalų aiškinimą. Nagrinėdami sapną mes prie jo grįžtame keletą kartų – tyrinėjame jį skirtingais būdais, neatmetame nei vieno rezultato ir galiausiai juos visus apjungiame. Taip mums pradeda ryškėti giluminis psichikos turinys, kuris sukėlė sapną. Atskleidę šią informaciją mes gauname daugybę naujos ir dažnai netikėtos informacijos apie save ir savo situaciją, ir tai pakelia mūsų gyvybinį tonusą bei išlaisvina daugybę papildomos energijos.

Sapnavimas susijęs su ypatinga būsena. Jai būdinga:

- ryškesnės emocijos;

- neįprasta, pakitusi įvykių logika;

- absoliutus priežastingumo valdžios silpnėjimas;

- keisti objektai ir personažai, dažnai suvokiami kaip turintys ypatingą reikšmę.

Taip pat reikėtų paminėti, kad apskritai sapnas dažnai išgyvenamas kaip nešantis svarbią, bet užmaskuotą simboliais informaciją. Visa tai sudaro savitą subjektyvų pasaulį, kurį pavadinsime sapno erdve. Tai yra galimybė kitaip, neįprastu būdu pamatyti realybę, įžvelgti joje naujas, netikėtas puses. Iš esmės, minėta sapno erdvė visada yra šalia mūsų – tiek miego metu, tiek ir būdraujant. Taigi, bet kada galime pamatyti savo gyvenimo situaciją naujai. Todėl sapnų nagrinėjimas neturi būti atsiejamas nuo kasdienio gyvenimo. Sapnų erdvė būdravimo metu gali pasireikšti netikėtu spontanišku vaizduotės žaismu, fantazijomis, subtiliais fiziniais pojūčiais, vidiniais impulsais, skatinančiais judesius, veiksmus. Šių veiksnių įsisąmoninimas praplečia sapno suvokimą, atskleidžia jo kontekstą.

Sapno nagrinėjimas vyksta čia ir dabar. Todėl jis atspindi ne tik sapno įvykius, bet ir dabar egzistuojančius sapnuotojo santykius su sapnu. Taigi, stengiamasi atkreipti sapnuotojo dėmesį į tai, ką jis jaučia ir suvokia šiuo metu, aptarinėdamas sapną. Nagrinėdami sapną stengiamės pasinerti į jį, „susapnuoti“ jį naujai.

Kaip dažnai mes galvojame, kad sapno paskirtis yra tik adaptuoti dienos įspūdžius, kad sapnas tik padeda mums susitvarkyti su nerimu, kylančiu dėl sunkumų, su kuriais susiduriame!

Akivaizdu, jog šis požiūris yra ribotas. Artimiau susipažinę su sapnais mes pradedame matyti juose patarėją, gyvenimo vedlį. Kada žiūrime į sapną kaip į mums skirtos žinios nešėją, tai nagrinėdami jį palaikome su juo savotišką dialogą. Mes galime kreiptis į sapną ir gauti atsakymą. Štai tada ir pamatome sapną kaip patarėją, kaip vedlį mūsų kelionėje po vidinį pasaulį.

Dialogas su sapnu gali plėtotis žymiai plačiau: mes formuluojame papildomus klausimus ir pakartotinai kreipiamės į sapną arba į tai, kas slypi už jo. Taip gauname iš pasąmonės atsakymą, grįžtamąjį ryšį. Tokiu atveju naudojame „sapno pratęsimo“ metodą . Valdomos vaizduotės pagalba mes turime galimybę giliau pasinerti i sapno erdvę. Mes stebime naujai iškylančius vaizdinius, kurie toliau vysto sapno turinį. Ir šis naujas „būdravimo sapnas“ gali pateikti labai vertingos papildomos medžiagos, kurią vėliau aptariame.

Taikomų sapno nagrinėjimo metodų įvairovė yra išties įspūdinga. Sapnų erdvės tyrinėjimo grupėse mes susilaikome nuo griežtų vertinimų, kad vieni metodai yra kažkuo geresni ar teisingesni už kitus. Mes laikomės pozicijos, kad kiekvienas metodas turi savo pranašumų ir taikome jį priklausomai nuo situacijos, nuo konkretaus sapno, o taip pat nuo sapnuotojo asmenybės. Juk kiekvienas žmogus yra unikalus, ir mes ieškome tinkamų metodų, kurie padėtų konkrečiam žmogui giliau suvokti jo sapną. Aptarinėdami sapną mes linkę neprisirišti prie vienos nagrinėjimo schemos bei prie vieno metodo. Mes išliekame atviri, leidžiame sapnui skleistis ir stebime, kur veda šis procesas. Ir tuomet su nuostaba matome, kad sapnas paaiškina pats save.

Neatsitiktinai sapnus mes nagrinėjame grupėje. Grupė padeda pažvelgti į sapną iš daugelio įvairių dalyvių pozicijų. Todėl mes galime daug plačiau atskleisti simbolių prasmių lauką ir pamatyti kai kuriuos ankščiau nepastebėtus momentus. Taip nepaprastai praturtėja sapno supratimas. Grupės dalyviai neretai tampa tikra bendraminčių, bendražygių komanda. Grupė skatina ir palaiko sapnuotoją jo kelionėse po sapnų labirintus.

Derėtų pabrėžti, kad interpretuodami sapną bei aiškindami jo simboliką, lemiamą žodį suteikiame pačiam sapnuotojui – juk būtent jis yra tikrasis sapno reikšmių ir simbolių žinovas! Grupė tik padeda jam tai suvokti. Savo ruožtu grupės dalyviai bendrai aptardami sapną, įsijausdami į jį ir dalydamiesi savo asmeninėmis asociacijomis, paliečia, išgyvena ir nagrinėja taip pat ir savo problemas.

Tęstinės sapnų erdvės tyrinėjimo grupės yra vertingos tuo, kad sapnuotojai sekančiuose susitikimuose neretai yra linkę papasakoti, kokią įtaką jų sapnų nagrinėjimas turėjo jų gyvenimui bei kaip jis dabar suvokia savo sapną. Šis darbo su sapnu etapas yra nepaprastai svarbus, nes skatina suvokti sapną ne kaip nakties miego nuotykį, o kaip neatsiejamą gyvenimo dalį, kaip reikšmingą būdą suprasti save ir savo buvimą pasaulyje.