Adventas – susikaupimo ir tylos metas, kuomet prieškalėdiniame šurmulyje bandome rasti nusiraminimą namuose, artimųjų apsuptyje.
Būtent Advento laikotarpis ragina mus iš naujo pažvelgti į senas tradicijas, kurių laikėsi mūsų senoliai. Gal išties atėjo metas prisiminti, kas yra Advento pasninkas, saldaturgis ir kokią reikšmę turi tie 12 patiekalų ant Kūčių stalo?
Pasninkas – ne tik penktadieniais, bet tris dienas per savaitę
Mūsų protėviai Adventą laikė itin šventu laikotarpiu, kurio metu buvo svarbus susikaupimas, buvo vengiama linksmybių ir, žinoma, laikomasi pasninko.
Jei šių dienų dažnas žmogus Advento laikotarpiu pasninko laikosi tik penktadieniais, tai seniau žmonės pasninko laikydavosi tris dienas per savaitę – trečiadienį, penktadienį ir sekmadienį. Tomis dienomis jie stengdavosi nevalgyti mėsos ir pieno produktų.
Šių laikų žmogui tokie seni Advento papročiai – pasninkas – tik į naudą. Žinoma, pieniški produktai reikalingi žmogaus organizmui, lygiai taip pat, kaip ir mėsa, bet kurį laiką jų atsisakydami ir nevalgydami mes tikrai nieko neprarasime, o štai jei per daug dažnai valgysime riebią mėsą, rizikuojame padidinti „blogojo cholesterolio“ kiekį kraujyje, susirgti II tipo cukriniu diabetu. Taigi, puikiai galime ištverti be mėsos ne vieną, bet tris dienas per savaitę. Kaip ir be pieno: nuo didelio kiekio pieno gali atsirasti pilvo pūtimas, be to pienas yra sunkiai virškinamas produktas, tad jo atsisakydami mes palengviname organizmo virškinimo procesus, prieššventiniu laikotarpiu nereikės ieškoti, kas padeda nuo pilvo pūtimo.
Seniau apsilankymas turguje, dabar – prekybos centruose
Ar žinote, kas seniau buvo saldaturgiai? Tai specialūs turgūs, kuriuose prekiaudavo įvairiomis prekėmis, paruoštomis pačių moterų.
Dar XIX a. Vincas Kudirka rašė, kad tokie saldaturgiai sutraukia žmones dėl to, jog juose galima pasidalinti Adventinio laikotarpio dirbiniais, pajusti tą tikrą prieššventinę nuotaiką. Tokie turgūs buvo paskutiniai tų metų, o moterys tą žinodamos jiems ruošdavosi ištisus metus.
Aguonos, kanapės, linų sėmenys, žirniai, pupos, medus, spanguolės, obuoliai, šiaudiniai žaisliukai ir įvairios kitos gėrybės, kurios buvo pagamintos namuose, būdavo pardavinėjamos saldaturgiuose. Kiekviena šeimininkė prieš Kūčias važiuodavo į saldaturgį nusipirkti trūkstamo maisto Kūčių stalui.
Šiais laikais mes taip pat turime turgus, tačiau vietoj to, kad skubėtume į turgų, skubame į prekybos centrą. Chaotiškai braunamės pro žmonių minias, stovime eilėse – ir visa tai tik tam, kad nusipirktume vieną ar kitą (dažnai net nelabai sveiką) produktą. Jei atsigręžtumėme į Advento tradicijas ir apsilankytume turguje, tai nereikėtų stovėti tokių didelių eilių kaip prekybos centruos, o ir pinigų, tikriausiai, išleistume daug mažiau.
Kūčių laikas – metas skanauti 12 patiekalų
Po beveik mėnesį trukusio Advento laikotarpio ateina metas sėsti prie Kūčių stalo. Kūčių stalas mums, lietuviams, asocijuojasi su 12 patiekalų, simbolizuojančiu dvylika mėnesių. Kūčiukai, spanguolių kisielius, silkė, žuvis, raudona pupelių mišrainė, juoda duona – atrodo, jog visi tokie patiekalai seniau buvo itin reikšmingi, tačiau dabar juos išstumia kitokie patiekalai.
Vietoj paprastos lietuviškos žuvies atsiduria iš Norvegijos pagauta lašiša, raudoną pupelių mišrainę keičia krevečių salotos, o namuose seniau gamintą spanguolių kisielių drąsiai išmainome į iš parduotuvės nusipirktą sintetinį aviečių ar kokio kito skonio kisielių.
Susėdę prie Kūčių stalo skubame puotauti, net nesusimąstydami, jog patiekalai turi būti ragaujami, o ne valgomi pilnomis lėkštėmis. Besaikis valgymas gali sukelti daug sveikatos problemų, pavyzdžiui, nuo kūčiukų, kurie yra gaminami iš mielių, gali atsirasti skrandžio rūgštingumas, nes mielės skatina refliuksą ir dėl to kyla rūgštys.
Atsigręžkime į savo senas tradicijas ir Advento metu laikykimės pasninko, užsukime į turgų, o Kūčių dienai atėjus sustokime, neskubėkime, paruoškime tokį šventinį stalą, prie kurio prisėdus svarbiausia būtų ne persivalgyti, bet patirti tą laimę būti kartu su artimaisiais.
