Jeigu moteris silpna, šalia jos nebus ir stipraus, galingo, tikro vyro užnugario. Ji pritrauks vyrą „su sijonu“, tokį, kurį vadiname kilimėliu prie durų. Tikri vyrai nekariauja su moterimi, nesiginčija, neįrodinėja savo tiesos, nepriešgyniauja ir neburba. Tikri vyrai kariauja (ne fizine prasme) tik su tikrais vyrais. Tai moterų natūrali prigimtis ginčytis.
Moteryse taip išreikštas emocijų ir jausmų išliejimas. Jos tada sveikos, savyje nelaiko pirmo emocinio negatyvo, kuris sukuria neharmoningą bendravimą. Moteris privalo šeimoje pasiginčyti, nes taip ji kovoja už save ir vaikus. Taip ji įrodo savo tiesą. Tačiau labai svarbu, kad moteris eitų sąmoningumo keliu, nes ginčų riba labai plona. Galima nejučia pereiti į isteriškumą ir tai jau blogai.
Tikra moteris niekada nesislėps už vyro nuo savo liežuviu sukeltų problemų. Pavyzdžiui, jei pati ko nors prisikalbėjo moteriškoje kompanijoje, neprašys vyro jos apginti. Yra net garbingo amžiaus moterų, kurios prisikalba, ko nereikia, ir tada užsiundo savo vyrą – eik ir aiškinkis. Tikras vyras nesikiš į tokias problemas. Tikras vyras savo moterį gins nuo vyro, kuris kėsinasi į jos širdį ir į moterį kaip į patelę.
Kai moteris šeimoje neįdomi, šalta, susiraukusi, susikausčiusi, ji neįdomi ne tik intelektualine prasme, bet ir seksualiniuose santykiuose, jai kyla problemų su kitomis moterimis. Tokių moterų orbitoje vyrų nėra arba jei yra, jis yra užguitas ir užgožtas.
Tikri vyrai ir tikros moterys rūpinasi vienas kitu, ir tai jiems malonu. Netikri vyrai ir netikros moterys to nedaro, nes nemato reikalo, mano, kad to nereikia.
Kai vyras yra moteriškame kolektyve arba šeimoje, kur – žmona ir trys dukros, jei jis neturi vyriškos energijos stabilumo, pasitikėjimo, ryžto arba turi daug kompleksų, toks vyras bobėja ir tampa bambekliu. Vyras bambeklis tampa grubus, šiurkštus, jo balsas nemalonus moters ausiai. Juk neseniai susipažinę vyras ir moteris gėrisi vienas kito savybėmis, o kurį laiką pagyvenę kartu to nebesugeba. Neretai žmonės pasikeičia.
Moteris suvyriškėja. Tuomet vyras sako: tu anksčiau buvai geresnė, suprasdavai mane, o dabar pasikeitei, suvyriškėjai ir man tu tokia nepatinki. Tačiau taip atsitinka dėl paties vyro elgesio. Kas belieka, kai viską tenka daryti pačioms, kai daug metų reikia rūpintis buitimi, vyru lyg vaiku, kai vyras namuose tampa nuomininku, kuriam rūpi tik televizorius, žaidimai internete, žvejyba.
Tokius dalykus galima numatyti iš veido bruožų. Ar atitiks žmonių požiūris į gyvenimą, reikia išsiaiškinti susipažįstant. Ar gamtos duota būti kartu ar atskirai, rašau savo interneto svetainėje.
Ten rasite informaciją apie nosį, akis, smakrą, veido struktūrą. Iki pradedant santykius būtina išsiaiškinti, kokios būsimo partnerio charakterio savybės. O vėliau – ką galime patobulinti šeimoje, kad būtume verti tikro vyro ar tikros moters vardo.
Pasižiūrėjus į moterį, aišku, su kuo ji gyvena. Jei moteris ant savo pečių neša buitį, vyrą, vaikus, tėvus, visą giminę, pastebime, kad ji eina atkišusi užpakaliuką, o pečiai palinkę į priekį, šalia jos vyras eina toks pasitikintis savimi. Tačiau tik savimi pasitikintis vyras sukuria puikią šeimą, jos gerovę, užaugina vaikus.
O kai vyrui, kaip sakoma, tiesiog ant kaktos parašyta: aš visada teisus, aš žinau, kodėl kitas elgiasi blogai, aš geras, neklystu, kenčiu, nes myliu, aš išlaikau visą šeimą, – tokių vyrų psichika ir požiūris neduos teigiamo rezultato šeimai, su tokiu vyru moteris degraduos, negalės būti ryžtinga, pasitinkinti, guvi, mylinti ir mylima.
Žmogaus lyties prigimtį, tikrumą apsprendžia suformuota vertybių ir dorybių skalė, tikėjimas, viltis, tikslai. Žmogus be tikėjimo praranda ne tik savąjį aš, bet ir savo lytį bei požiūrį. Tačiau būtina turėti tikslus, uždavinius, eiti į priekį, žinoma, su antrosios pusės palaikymu. Šeima ir santuoka turi būti du viename, o ne vienas dvejuose. Tikras vyras pasaulį gelbsti, taip pat ir savo šeimą bei giminę. Už tai juos ir mylime. Tikrą moterį ir tikrą vyrą suformuoja meilė, šeima, vaikai, savirealizacija. Tokie žmonės būna džiugesni ir atviresni.
