Neseniai su vyru, vartydami nuotraukų albumą, aptikome seną pageltusią fotografiją. Iš jos prisimerkę žvelgė du vėjo perpučiami studentai prie Puntuko akmens.
„Prisimeni, tai buvo mūsų medaus mėnuo“, – sakau vyrui. Jis šypteli. Išties – didesnių ar mažesnių akmenų per tą kartu nugyventą ketvirtį amžiaus buvo nemažai. O medaus? „Jei vis dar esam kartu, tai gal buvo ir jo?“ – viltingai klausia vyras. Norėčiau su juo sutikti, bet neseniai perskaičiau Andrės Amiyos Pabarčiūtės ir Rimvydo Židžiūno knygą „Amžinas medaus mėnuo“ (leidykla „Ama littera“), todėl žinau – kartu pragyventi metai nėra joks santykių kokybės įrodymas. Vadovaudamasi knygos autorių – saviugdos trenerių ir porų konsultantų – patarimais, nutariu peržiūrėti mudviejų su vyru santykius ir gal net kilstelėti juos į aukštesnį lygmenį.
Moteris – gamta, vyras – miestas
Į klausimą, kuo vyras skiriasi nuo moters, regis, galėtų atsakyti ir trimetis. Vis dėlto ne viskas taip paprasta. Mat jie skiriasi ne tik fiziškai, bet ir dvasine prigimtimi. Knygoje „Amžinas medaus mėnuo“ moteris vaizdingai lyginama su gamta, o vyras – su miestu. „Moters neįmanoma suprasti, ją galima tik pajausti! – teigia knygos autoriai. – Gamtos neįmanoma iki galo perprasti ir prognozuoti, nes ji procesuali ir stichiška. Taip ir moteris. Išmokęs stebėti jos emocijas, jausmus, elgseną, kūno kalbą ir visa tai išanalizuoti, pasitelkiant intuiciją, suvoksi, kas vyksta, kaip išvengti žemės drebėjimų ir sulaukti saulėtų dienų.“
Visai kitokios konstrukcijos yra vyras. „Norite suprasti vyrą? Analizuokite jo principus, tikslus ir mąstymą. Mieste nepaklysi, kai turi žemėlapį ir žinai, ko ieškai, – siūloma knygoje. – Vyrų vidinio pasaulio struktūrą sudaro žodžiai ir logika, kurią galima paaiškinti. Moteriai, kad susigaudytų savyje, būtina išsikalbėti, išreikšti visas savo baimes ir džiaugsmus, vyrui – save analizuoti, peržiūrėti vertybes, tikslus, nustatyti prioritetus, įvertinti sėkmės ir pralaimėjimo galimybes.“
Kai moteris mylimąjį mato kaip kūrėją ir padeda jam atsiskleisti, vyras tai suvokia kaip tikrąjį jo priėmimą ir meilę.
Sužinojus tai, mane ištinka pirmasis nusivylimas. Suprantu, kad savo prigimtimi esu kur kas arčiau miesto nei gamtos. Gal ir nesu megapolis, bet toks vidutinio dydžio tvarkingai suręstas miestukas – tikrai. Man labai patinka analizuoti tiek žmones, tiek save, tiek situacijas, moku nustatyti prioritetus, realiai įvertinti sėkmės ir pralaimėjimo galimybes, priimdama sprendimus, paprastai vadovaujuosi ne jausmais, o protu. Stichiškos, gaivališkos, sunkiai nuspėjamos asmenybės mane netgi gąsdina, tikrai nenorėčiau tapti viena jų. Nevaldoma galiu tapti nebent tuo atveju, kai vyras mano elgesį bando paaiškinti „procesualiai“ – tarkim, tikina, kad mano pykčio priepuolį sukėlė ne jo vėlavimas, o mano menstruacijų ciklo svyravimai, ir, užuot prisiėmęs atsakomybę, kantriai stebi ir laukia, kol nurimsiu. Porą dienų bandau kovoti su savo vyriškuoju pradu, bet galiausiai numoju ranka, nes suprantu, kad kol kas keisti svarbiausių savo asmenybės bruožų aš nenoriu. O jei nenoriu, tai nieko iš to neišeis. Geriau pradėti nuo mažesnių dalykų.
Vyrui – pasaulis, moteriai – namai
Viena iš auksinių darnių santykių taisyklių – aiškiai pasidalyti įtakos zonas. Šiuo klausimu knygos autoriai dviračio neišradinėja – pasak jų, vyrų veiklos laukas yra pasaulis, moters – namai. Regis, nuo urvinio žmogaus laikų niekas nepasikeitė – vyras vaikosi mamutą ir saugo urvą nuo priešų, o moteris kūrena namų židinį, augina vaikus ir laukia grįžtančio mylimojo. „Įsivaizduokite, kas būtų nutikę žmonijai, jei akmens amžiuje moterį susiradęs vyras nustotų medžioti ir liktų namie su ja, – rašoma knygoje. – Jis tobulėtų santykių srityje, tačiau kaip rūšis būtume neišgyvenę!“ Aišku, porų konsultantai neprieštarauja, kad į medžioklę kartais leistųsi ir moteris (jei jau negali gyventi kitaip), tačiau išorinė veikla neturėtų trukdyti jos svarbiausiai misijai – rūpintis namais ir vyru. „Sakoma, kad moterimi gimstama, o vyru reikia tapti, – teigia jie. – Vyru tampama tik įveikus kliūtis ir sunkumus. Kuo daugiau iššūkių ir sunkumų jis patiria, tuo daugiau galimybių turi tapti savimi. Jei moteris už savo vyrą šalina kliūtis, įveikia jo iššūkius, kuria jam patogų gyvenimą, ji nužudo jame bet kokią galimybę tapti ir būti vyru. Vyrą reikia skatinti pačiam susidoroti su sunkumais, palaikyti jį toje kovoje ir žavėtis, kai jis įveikia kliūtį.“
Sunku nesutikti su šia tiesa. Atvirai kalbant, keisti savo elgesį panašia linkme pradėjau prieš kelerius metus. Tuo metu buvau karjeros moteris, ėjau vadovaujamas pareigas, uždirbau daugiau už savo vyrą ir nuolat niurzgiau dėl to, kad jis neturi jokių ambicijų. Deja, pažadinti jį veikti man taip ir nepavyko – užuot augęs kartu su manimi, jis tik giliau lindo į savo kiautą. Viskas pasikeitė, kai dėl įmonės bankroto netekau savo pareigų. Tebedirbau, bet kur kas mažiau, vakarus ir savaitgalius ėmiau leisti su šeima. Ir kuo toliau, tuo labiau man tai patiko. Sunku suprasti, kokie visatos dėsniai suveikė, bet kaip tik tuo metu pradėjo sektis vyrui, jis pakilo karjeros laiptais ir šiuo metu uždirba daugiau už mane. Tiesa, didelės įmonės vadovu netapo ir veikiausiai niekada netaps. Sako, kad jam to nereikia. Ką gi – nereikia ir man. Svarbiausia – į mūsų namus grįžo taika ir ramybė. Aišku, kasdienybėje aš vis dar kartais elgiuosi kaip rūpestinga mamytė – lyginu jo drabužius, užrašau jį pas dantų gydytoją, primenu, kad reikėtų nusikirpti ar pasveikinti mamą, bet į profesinius sprendimus stengiuosi nesikišti.
Suprantu, kad tų žalų, kurias esu padariusi mūsų santykiams, vienu ypu neatitaisysiu, tad bent jau stengiuosi išvengti panašių klaidų augindama sūnų. Kartais tai atrodo neįmanoma užduotis – juk taip norisi nuo savo mylimo sūnelio tako nurinkti kiekvieną akmenėlį... Kaskart, kai jis paprašo parvežti iš stotelės, nes jam šalta, leisti neiti į treniruotę, nes jaučiasi pavargęs, pakalbėti su mokytojais dėl galimybės išsitaisyti pažymį, nes jam baisu tai daryti pačiam, pirmasis impulsas kviečia pulti į pagalbą ir neretai, tik padėjusi telefono ragelį, suprantu, kad ir vėl persistengiau, o mano šešiolikmetis sūnus prarado dar vieną galimybę įveikti problemą savarankiškai ir sustiprinti pasitikėjimą savimi.
Ne patarinėti, o palaikyti
Pasak knygos „Amžinas medaus mėnuo“ autorių, išmintinga moteris ne tik nešalina kliūčių nuo vyro kelio, bet ir vengia dalyti patarimus, kaip jis turėtų tai daryti. Ji jokiu būdu neturėtų vyro kritikuoti, turėtų vien žavėtis jo pasiekimais ir visokeriopai palaikyti. Negi tai reiškia, kad turėčiau ramiai stebėti, kaip jis visu greičiu artėja prie prarajos krašto, ir netgi paslaugiai stumtelėti žemyn? „Tikiu, mielasis, kad tau pasiseks!“ – dar šūktelėti pavymui. Pradėti besąlygiškai žavėtis man būtų didžiulis iššūkis, mat esu labai kritiška ir reikli būtybė. Jei matau ką nors elgiantis neteisingai, neištveriu to nepasakiusi, nes nuoširdžiai tikiu, kad tiesa išlaisvina, o argumentuota kritika padeda tobulėti. Galbūt labai pasistengusi galėčiau nutylėti, kad vyro kelnės visai nedera prie batų, o valgydamas pernelyg garsiai šliurpia, bet negaliu tylėti, kai jis ruošiasi steigti bendrą įmonę su draugu, kuris kelis kartus bankrutavo, yra persekiojamas Mokesčių inspekcijos ir, negana to, dar įžūliai mane mergina, vos maniškis nusisuka. „Išmintinga moteris ne patarinėja, ji moka pateikti tinkamą informaciją ir taip pakeisti vyro mąstymo eigą bei priimamus sprendimus“, – siūlo porų konsultantai. Ką gi, bandom... Išreiškusi susižavėjimą vyro noru imtis individualios veiklos, ramiu tonu pateikiu ir anksčiau minėtą informaciją apie būsimą partnerį. Pavyko! Turbūt nesunku nutuokti, kuris argumentas buvo lemtingas...
Žinau, žmogui būtina klysti, nes, deja, mokomės tik iš savo klaidų. „Mums reikia nuolat patirti savo pasirinkimų ir poelgių padarinius, kol išmokstame juos tinkamai suvokti, t. y. tampame išmintingi“, – rašoma ir knygoje. Tad, pasak saviugdos trenerių, jei vyras, surinkęs visą informaciją, ir toliau eina pasirinktu keliu, stabdyti jo nederėtų: „Kiekvienas vyras savo esme yra ne laimėtojas ar nevykėlis, ne auka ar agresorius, o kūrėjas. Jis turi sukurti save ir savo gyvenimą. Atrasti savo tiesas ir pagal jas gyventi. Vyrai kuria tvarką, moterys – harmoniją ir grožį. Nesvarbu, kaip jis šiuo metu jaučiasi, jis yra kūrėjas, o ne kopijuotojas ar vykdytojas. Kai moteris mylimąjį mato kaip kūrėją ir padeda jam atsiskleisti, vyras tai suvokia kaip tikrąjį jo priėmimą ir meilę.“ Prisimenu ne vieną klaidingą savo vyro profesinį pasirinkimą, kuris atvedė jį į akligatvį. Vis dėlto jis niekada man nepriekaištavo, kad tąsyk jo nesustabdžiau, priešingai – dėkojo už palaikymą. Tuo metu atrodė krachas, bet nieko – išgyvenom. Porų konsultantai pabrėžia, kad labai svarbu pasirinkti tinkamą taktiką, kai vyras suklysta: ne kritikuoti („Argi aš nesakiau?“), ne gailėtis („Vargšeli, ir vėl tau nepasisekė...“), bet atjausti („Suprantu, tau dabar sunku, bet aš tikiu, kad viskas susitvarkys ir tu rasi išeitį“). Taip vyras randa paguodą ir kartu nenukenčia jo savivertė.
Dažniau mėgaukitės lytėjimu, artumu. Iš anksto susitarkite, kad nesimylėsite, ir 20–30 minučių nuogi lovoje lieskite vienas kitą.
Bandymai nukreipti vyrą tinkamu keliu dažniausiai yra bergždi – mat jis auga tik tuomet, kai kryptį pasirenka pats. Jėga įspraustas į jam netinkamą, nors, jūsų akimis, labai perspektyvią vagą, jis tik kankinasi ir nyksta. „Kiekviena moteris, prieš užmegzdama ilgalaikius santykius, privalo sužinoti išrinktojo požiūrį į seksą, vaikus, bendrą gyvenimą ir pamatuoti vyro socialines ambicijas, nes tai tikriausiai nesikeis. Jei renkiesi gyventi būtent šiame mieste, turi susitaikyti su tuo, kad jis nepasikeis dėl to, jog tu į jį persikėlei“, – perspėja porų konsultantai. Ir priduria, kad visiems vyro žygiams prasmę suteikia santykiai, – kurių galų vaikytis mamutą, jei nėra kam juo pasigirti? Juk vien savo alkį numarinti gali ir smulkiu graužiku. Viską, mielosios, viską – ir savo mokslinius atradimus, ir sporto trofėjus, ir milijonus – jie deda prie mūsų kojų. Tad kuo labiau džiaugsimės net ir nedideliais savo vyrų laimėjimais, tuo labiau šie augs ir didės.
Seksas kaip meilės išraiška
Dar vienas dalykas, kurio bergždžiai tikimės iš vyrų, yra romantika. Pasirodo, tikro vyro prigimtis nieko bendra su tuo neturi, o jei koks nors lovelasas apipylė jus gėlėmis ir uždegė miegamajame žvakių jūrą, tai jis tai padarė ne iš vidinių paskatų, o siekdamas labai konkrečių tikslų. Arba tiesiog yra labai imlus mokinys – jei to išmoko ne iš jūsų, veikiausiai – iš kitos moters. „Vyrui natūralu intymumą suvokti kaip veiksmą ir sėkmingą rezultatą. Jis yra patenkintas, kai jaučiasi geriausias meilužis pasaulyje ir mylisi su mylima moterimi tiek, kiek nori“, – rašoma knygoje. Primityvu? Nebūtinai, tiesiog tokia yra vyro prigimtis. Meilę jis linkęs įrodinėti ne žodžiais, o žygiais. Jei užsiminsite, kad jam vertėtų patobulinti intymaus gyvenimo įgūdžius, pirmas dalykas, kas jam ateis į galvą – kad reikia pašlifuoti mylėjimosi techniką, bet tikrai ne tai, kad reikėtų dažniau pirkti gėlių ir sakyti komplimentus. Per tokią prizmę jis vertina ir moters jausmus – jei jo partnerė nenori su juo mylėtis, vadinasi, – nemyli. Blogiausia, ką galėtume tokiu atveju padaryti, nuvertinti šį vyro meilės įrodymą frazėmis: „Tau tik viena galvoje“; „Aš tau reikalinga tik dėl sekso“ ir pan. Vyras pasijus atstumtas ir nesuprastas, tarsi būtumėte sutrypusi ir išmetusi į šiukšlyną jo nešamą meilės vėliavą su visu kotu. Ne ką geresnė išeitis – pasiduoti vyro troškimui siekti rezultato, seksas tada virs mechanine veikla.
„Visuomenėje dominuoja vyriškas sekso suvokimas, todėl net moteris ima reikalauti iš savęs nuolatinio seksualinio aktyvumo, greito susijaudinimo. Nenatūralu iš savęs reikalauti nuolat būti karšta moterimi ir netgi kenkia, kelia įtampą, stresą, nepasitenkinimą savimi ir partneriu“, – teigia porų konsultantai.
Tinkamai bendraudami ir suvokdami savo skirtumų grožį ir jėgą, vyras ir moteris gali labai praturtinti ir daug ko išmokyti vienas kitą. „Vyro perteklius ir jėga yra seksas. Moteris čia yra natūraliai imli, pasyvesnė, sugerianti ir priimanti vyro meistriškumą. Moters perteklius ir jėga yra erotika. Vyras čia yra atsiduodanti ir priimanti pusė, – teigia knygos autoriai. – Atsiduoti poroje dažnai nelengva abiem, nes norisi kontroliuoti padėtį. Arba būti pasyviam, atsijungti, tapti nesąmoningu ir pasyviu malonumų vartotoju.“ Svarbiausia tobulėjimo ir bendro augimo sąlyga – nuoširdžiai dalytis tuo, ką turi. Vyras santykiams suteikia aistros ir veiksmo, bet tik moteris gali padėti partneriui atrasti nuostabų jausmų pasaulį ir lytėjimo malonumą. Knygos autoriai siūlo dažniau mėgautis lytėjimu, artumu – tarkim, iš anksto susitarti, kad nesimylėsite, ir 20–30 minučių nuogiems vartytis lovoje, liesti vienam kitą, pasisemti vienam iš kito energijos ir mėgautis. Svarbu ne tik nenuklysti į aktyvesnius veiksmus, bet ir pernelyg neatsipalaiduoti, neužmigti. Sako, kad po 7 tokių seansų atsivers platūs ne tik kūną, bet ir sielą apimančių malonumų vartai, o ilgainiui vyras netgi gali išmokti mėgautis daugkartiniais orgazmais.
Ištempti glamones iki 25 minučių man pavyksta, vis dėlto, kai po jų pasiūlau seksą atidėti kitai dienai, o dar geriau – 7 dienoms, vyras suraukia kaktą. Jo neįtikina net daugkartinio orgazmo pažadas. Tenka papasakoti apie savo įkvėpimo šaltinį. Pagrindinės tezės jam patinka, o labiausiai – vieta apie kritikos keitimą palaikymu ir žavėjimusi. „Gal kartais turi tų rašytojų kontaktus? – paklausia jis. – Noriu jiems nusiųsti padėką. Tikra atgaiva širdžiai po visų tų feministinių nesąmonių.“
Kaip sustiprinti intymumą
Pataria knygos „Amžinas medaus mėnuo“ autoriai Andrė Amiya Pabarčiūtė ir Rimvydas Židžiūnas.
Išbandykite trijų stadijų mylėjimosi meditaciją. Iš pradžių mylėkitės moteriškai – apie 20 min. skirkite vien glamonėms nesiekdami orgazmo. Ši stadija stiprina vyro jautrumą, švelnumą ir emocionalumą, išmoko mėgautis procesu. Antrosios, vyriškos, stadijos metu artėkite prie orgazmo ir jį patirkite. Vėliau stenkitės išlikti budrūs, neužmikite – tai leidžia porai mylėtis toliau, tik jau ne fiziniu, o subtiliais energiniu ir sąmonės lygmenimis.
Išmokite atskirti sveikas emocijas nuo toksinių. Pastarosios turi tendenciją dažnai kartotis, ilgai tęstis ir paprastai yra nulemtos vaikystės traumų – meilės trūkumo, nuvertinimo ir kt. Jos kaip juodi, įskilę akiniai užtemdo net geriausius partnerio ketinimus ir iškreipia realų vaizdą. Jei esate taip užsinuodiję, net ir partnerio meilės įrodymus galite priimti kaip išnaudojimą ar pažeminimą.
Žiūrėdami į mylimąjį, įžvelkite Dievą. „Kiekviename iš mūsų glūdi didžiosios pasaulio visumos atspindžiai, dėl to natūraliausia vyrą ir moterį suvokti kaip Dievą ir Deivę. Jei prisiminsite ir kasdien praktikuosite šį požiūrį nors mėnesį, jūsų suvokimas apie mylimąjį iš esmės pasikeis. Egzistuoja fundamentalus dėsnis: kur mes nukreipiame dėmesį, ką išskiriame mylimajame, savyje ar pasaulyje, būtent tai ir įsikūnija kaip reali tikrovė“, – rašoma knygoje.
